„Mes, kanadiečiai, esame labai laimingi, kad turime natūralias sienas, kad mus skiria vandenynai. Tačiau mums tai nekeičia fakto, kad kaip NATO nariams, tai yra labai svarbi mūsų indėlio dalis. Nors geografiškai esame toli, mes labai rūpinamės šia situacija (Europoje – BNS)“, – BNS sakė šešis mėnesius tarnyboje Latvijoje praleidęs Štabo gynybos ir saugumo vadas Stephenas Ye (Stivenas Je).
Šis karininkas yra vienas iš maždaug dviejų tūkstančių Latvijoje rotuojamų Kanados karių.
Nors kanadiečiai kaimyninėje Baltijos šalyje yra dislokuoti daugiau nei dešimtmetį, po Rusijos invazijos į Ukrainą jie su sąjungininkų pagalba siekia, kad tarptautinės pajėgos pasiektų brigados dydį.
Pasak S. Ye, Kanados operacija Latvijoje yra vienas svarbiausių šalies kariuomenės uždavinių.
„Manau, kad tai – viena didžiausių misijų, kokias esame vykdę per ilgą laiką. Todėl norėjau atvykti ir savo akimis pamatyti mūsų indėlį į NATO kolektyvinę gynybą bei dirbti su savo draugais ir kolegomis iš visos Kanados kariuomenės“, – teigė kapitonas.
Mes, kanadiečiai, esame labai laimingi, kad turime natūralias sienas, kad mus skiria vandenynai.
Tarnauja nuo 2014-ųjų
Kanada operaciją Latvijoje pradėjo 2014 metais, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį ir ėmėsi remti separatistus Rytų Ukrainoje.
Ji vadinasi „Reassurance“ („Patikinimas“) ir tai atspindi didesnės dalies NATO sąjungininkų pastangas patikinti Aljanso rytines nares, kad jos būtų ginamos nuo Kremliaus, jeigu susidurtų su agresija.
Praėjus daugiau nei dešimtmečiui, tai išlieka didžiausia Kanados ginkluotųjų pajėgų užsienio misija.
Šių metų rugpjūtį Kanados ministras pirmininkas Markas Carney (Markas Karnis) lankydamasis Rygoje paskelbė, kad misija pratęsiama dar trejiems metams.
Vykdydamos operaciją „Reassurance“, Kanados ginkluotosios pajėgos į Baltijos regioną siunčia laivus, prisidedančius prie NATO nuolatinių jūrų pajėgų ir kitų operacijų, taip pat oro pajėgų vienetą, teikiantį logistinę paramą iš Prestviko, Didžiojoje Britanijoje, ir sausumos pajėgas.
Kanados sausumos pajėgos Latvijoje yra dislokuotos nuo 2017 metų, kai Otava sutiko vadovauti Latvijoje steigiamam tarptautiniam sąjungininkų batalionui.
Praėjus dar septyneriems metams, po Rusijos plataus masto invazijos Ukrainoje, šias tarptautines pajėgas nutarta išplėsti iki brigados lygmens – kelių tūkstančių karių.
Šioje brigadoje tarnauja pajėgos iš keturiolikos NATO šalių, Latvijoje nuolat dislokuota apie 3 tūkst. sąjungininkų karių, o per pagrindines kasmetines pratybas jų skaičius išauga iki 3,5 tūkstančio.
Sąjungininkų brigados veikia ir kitose Baltijos šalyse. Estijoje dislokuotiems kariams vadovauja Jungtinė Karalystė, o Lietuvoje brigadą nuolatiniam dislokavimui iki 2027 metų pabaigos perkels Vokietija.
„Aiškiai suvokiame, kad egzistuoja reali rizika“
Operacijos „Reassurance“ štabas veikia sostinėje Rygoje, o Latvijoje dislokuotos sąjungininkų pajėgos įsikūrusios dvejose karinėse bazėse Adaži ir Labrie.
Pastarojoje bazėje apsilankė straipsnį rengusi BNS žurnalistė.
Kaip BNS pasakojo kapitonas S. Ye, tiek jis, tiek jo vadovaujamas būrys vykti į Latviją pasisiūlė patys.
„Mano būrys, visi mano vadovaujami kariai yra rezervistai. Taigi, nė vienas iš jų nebuvo priverstas čia atvykti. Visi savanoriškai prisidėjo. Jie pakėlė rankas, baigė mokymus ir tada, kaip ir aš, buvo dislokuoti šešiems mėnesiams“, – pasakojo kapitonas.
„Deja, turėjome tik 25 vietas. Mano padalinyje buvo daug žmonių, kurie norėjo vykti, bet nepateko į šią rotaciją. Todėl jie atvyks kitą mėnesį su kita karių grupe“, – pridūrė jis.
Prie misijos, vos pasitaikius galimybei, suskubo prisijungti už bazės aptarnavimą atsakingas grandinis Mopas-Santos ir maitinimo paslaugų vadovo pavaduotojas grandinis Esterbrooksas (Esterbruksas). Jie patikino, kad kiekvienas į Latviją atvykstantis karys puikiai supranta misijos svarbą ir pavojus.
„Dar prieš atvykdami visi kanadiečiai puikiai supranta, kokia misija vyksta Latvijoje. Mes esame čia, kad paremtume NATO rytinį sparną, prisidėtume prie NATO misijos Baltijos šalyse ir padėtume nuraminti bei ginti Latvijos žmones ir šalį“, – BNS sakė puskarininkis Mopas-Santos.
„Be to, prieš dislokavimą mes labai aiškiai suvokiame, kad egzistuoja reali rizika ir galimybė, kad kažkas gali nutikti. Tai dar viena priežastis, kodėl mes taip intensyviai treniruojamės ir esame pasirengę remti Latviją ir NATO rytinį sparną“, – teigė Esterbrooksas.
Puskarininkiai Mopas-Santos ir Esterbrooksas Latvijoje buvo dislokuoti atitinkamai 12 ir šešis mėnesius.
Kasdienybė, kuri neatstoja namų
Misijos svarbą, anot kapitono S. Ye, supranta ne tik ją vykdantys kariai, bet ir jų artimieji.
„Mano šeima labai susirūpinusi dėl to, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje. Jie supranta NATO kolektyvinės gynybos svarbą, todėl jie mane labai remia. Žinau, kad jiems tai nėra lengva. (...) Bet galiausiai manau, kad jie supranta priežastis, dėl kurių aš esu čia, priežastis, dėl kurių Kanada yra čia“, – teigė jis.
Tarnaudami už tūkstančių kilometrų nuo namų, kariai sako, kad būtent ryšio su artimaisiais išlaikymas yra vienas didžiausių iššūkių
„Sunkumai iš esmės tie patys, kaip ir daugeliui žmonių, vykstančių į bet kurią operaciją – ilgas atskyrimas nuo šeimos ir buvimas toli nuo namų, – pasakojo puskarininkis Mopas-Santos. – Tačiau suvokdamas misijos svarbą čia, Latvijoje, ir mūsų indėlį stiprinant NATO rytinį sparną, jaučiuosi labai motyvuotas ir iš tiesų džiaugiuosi galėdamas čia tarnauti. Tai puiki galimybė atstovauti Kanadai.“
Vandenyno nuo namų atskirti kanadiečiai, kuomet nedalyvauja treniruotėse ar intensyviose pratybose, turi šansą leistis į trumpas keliones po Baltijos regioną ar pasinaudoti stovykloje įkurta laisvalaikio erdve.
Tačiau toks ritmas tik iš dalies primena įprastą gyvenimą.
„Didelis iššūkis gali būti motyvacijos išlaikymas, nes namuose gyvenimas eina toliau. Todėl stengiamės palaikyti ryšį su draugais ir šeima, kad grįžę į Kanadą žinotume, kas vyksta, ir nebūtų taip sunku prisitaikyti prie šeimos narių, su kuriais nesimatėte nuo šešių iki dvylikos mėnesių“, – teigė puskarininkis Esterbrooksas.
Visgi visi BNS kalbinti Kanados kariai tikino, kad pasitaikius galimybei sugrįžtų į Latviją.
„Norėčiau sugrįžti po kelerių metų, kad pamatyčiau, kaip viskas pasikeitė, kaip viskas patobulėjo ir kokia buvo padaryta pažanga“, – sakė kapitonas S. Ye.
Naujausi komentarai