Kariuomenė įmonei „Nota Bene“ žada reikšti civilinį ieškinį | Diena.lt

KARIUOMENĖ ĮMONEI „NOTA BENE“ ŽADA REIKŠTI CIVILINĮ IEŠKINĮ

  • 2

Lietuvos kariuomenė kitos savaitės pradžioje žada kreiptis į prokurorus dėl žalos atlyginimo iš brangiai virtuvės įrankius jai pardavusios bendrovės „Nota Bene“.

Žalos atlyginimo kariuomenė sieks, nes jai kyla abejonių dėl kai kurių pristatytų prekių kilmės.

„Lietuvos kariuomenė konsultavosi su ikiteisminiam tyrimui dėl galimo „Nota Bene“ sukčiavimo vadovaujančiu prokuroru ir priėmė sprendimą reikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo vykdomame ikiteisminiame tyrime“, – rašoma kariuomenės BNS perduotame komentare.

„Planuojama, kad Lietuvos kariuomenės ieškinys ir visi surinkti įrodymai bus įteikti prokuratūrai lapkričio 7 dieną“, – teigia kariuomenė.

Apie sprendimą reikalauti žalos atlyginimo iš „Nota Bene“ kariuomenė paskelbė rugsėjo pabaigoje. Spalio 18 dieną ji baigė įsigytų virtuvės įrankių ir agregatų inventorizaciją.

„Pareiškimo rengimas užtruko todėl, kad bylos apimtis yra didelė“, – rašoma kariuomenės atsakyme.

Kariuomenė žalos atlyginimo reikalaus po to, kai „Nota Bene“ nesutiko grąžinti 174 tūkst. eurų už 2014 metais nusipirktus įrankius, o neteisminiu keliu sutiko priimti tik vadinamuosius auksinius šaukštus, kurių vertė sutartyje siekė apie 4 tūkst. eurų.

Teisėsauga šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą įtariant, kad „Nota Bene“ atstovai galėjo patys klijuoti vokiečių bendrovės „Karcher-Futuretech“ lipdukus ant produkcijos ir siekė tai nuslėpti nuo Lietuvos kariuomenės. Taip pat vykdomas tyrimas dėl piktnaudžiavimo, siekiant dėl abejonių sukėlusio įsigijimo išaiškinti atsakingus asmenis krašto apsaugos sistemoje.

Ažiotažas dėl brangių virtuvės įrankių įsigijimo kilo rugpjūčio pabaigoje Viešųjų pirkimų tarnybai paskelbus, kad kai kuriuos įrankius iš „Nota Bene“ kariuomenė įsigijo aštuonis kartus didesne nei rinkos kaina.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

Kęstas

Kodėl mūsų atlyginimai yra mažiausi, lyginant su kitomis Baltijos šalimis? Visi girdėjom, kad iš trijų Baltijos valstybių darbo našumas Lietuvoje yra didžiausias, o darbo atlyginimai yra mažiausi. Kokia galėtų būti tokios anomalijos rinkoje priežastis? Atkreipkime dėmesį, kad tarp penkiasdešimt didžiausių Baltijos kompanijų net dvidešimt devynios yra Lietuvoje, Latvijoje yra trylika ir Estijoje - tik aštuonios. Todėl gana tikėtina, kad stambiosios Lietuvos įmonės, turėdamos beveik monopolinę padėtį darbo rinkoje, laužia žemyn darbuotojų atlyginimus. Tokia situacija vadinama darbo rinkos monopsonija. Ar galima paaiškinti darbuotojų pajamų skirtumus monopsonija Baltijos šalių darbo rinkoje? Be abejo, visos prielaidos tam yra.Ką galime pabandyti, kad pakeltume atlyginimus mūsų darbo rinkoje ir sumažintume emigraciją iš Lietuvos? Pagerinti verslo sąlygas smulkiam verslui. Griežtai bausti didesnes kompanijas už monopsoniją darbo rinkoje. (mokslas-studijos-ekonomika)

petras

Ka veikia prokuratura,kodel negina valstybes interesu,ko laukia... Kol kiekvienas zulikas ims terst valstybe,kariuomene...

SUSIJUSIOS NAUJIENOS