„Mes (...) ruošiamės, ruošiamės veidrodiniu principu „šešėliuoti“ tas jų pratybas. Rugpjūtis, rugsėjis bus mums padidintos parengties mėnesiai, kad išvengtume bet kokių eskalacinių dalykų, o jeigu būtų provokacijos, kad galėtume laiku reaguoti“, – interviu BNS sakė generolas.

Pasak jo, padidinta parengtis reiškia „nuolat organizuojamas pratybas, kariai tais mėnesiais nebus išleidžiami atostogų“.

„Kiekvienas dalinys pereis per savo parengties treniruotes, turėsime rezervistų pašaukimo pratybas, kad užpildytume karo meto struktūrą. Ne šimtu procentų, tačiau tas dalinių parengties lygis, tiek personalo užpildymu, tiek treniruotumu, bus aukštesnis nei įprastai“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.

BNS rašė, kad aktyvioji pratybų „Zapad“ fazė vyks rugsėjį, pačios pratybos organizuojamos kartą per dvejus metus.

Baltarusijos kariuomenė šią savaitę pranešė, kad atitrauks mokymų teritoriją nuo vakarinių šalies sienų į valstybės gilumą.

Kitos interviu temos:

* Kaltinimus V. Rupšiui baudžiamojoje byloje vadina reputacine krize;

* Baltarusių pranešimas apie „Zapad“ teritorijos perkėlimą siekiant įtampos sumažinimo gali būti blefas;

* Per „Zapad“ tikisi didesnio sąjungininkų dėmesio regionui, pratybų su naikintuvais, bombonešiais;

* „Zapad“ apimtis priklausys nuo karo Ukrainoje, bet branduolinio smūgio bandymai tikriausiai bus atlikti;

* Tyrimas dėl JAV karių žūties Pabradėje priežasties perduotas amerikiečiams;

* Pageidavimas naujam poligonui – kad būtų kuo arčiau Rusijos ar Baltarusijos sienos;

* Lietuva planuoja įsigyti kasetinių šaudmenų;

* Dronų technologijos greitai tobulėja, todėl nebūtina jų prisipirkti iš anksto;

– Neseniai pasirodė naujienos apie teismui perduotą jūsų pirmtako Valdemaro Rupšio, kaltinamo keliais nusikaltimais, bylos perdavimą teismui. Laikas parodys, kaltas jis ar nekaltas, bet akivaizdu, kad žiniasklaida šiam procesui skirs dėmesio. Ar nesibaiminate, kad tai paveiks pasitikėjimą Lietuvos kariuomene?

– Na, tai bet kuriuo atveju yra neigiamas atspalvis, nes mes kariuomenėje turime fokusuotis į tai, kaip išlaikyti parengtį, vykdyti kovinį rengimą ir ruoštis ginti tėvynę. O dabar išeina taip, kad kažkiek dėmesio turėsime skirti ir šitai reputacinei krizei.

Bet aš dar pasakyčiau, kad tas vertinimas... Taip, skambios antraštės, nežinau tos istorijos iki galo, (...) čia mano asmeninė nuomonė, bet manau, jog tai šiek tiek išpūstas reikalas.

Aišku, yra teisėsauga, ji darė tyrimą, nusprendė taip, kaip nusprendė. Aš tik labai tikiuosi, (...) kad tai ir liks tokiu truputį oro pavirpinimu, nes kiek aš esu susipažinęs su informacija viešojoje erdvėje, tai nebuvo kažkokie rimti pažeidimai, tik įtarimai. Bet, be abejo, spręs teismas.

– Tai jūs detaliai nežinote tos bylos medžiagos?

– Aš pats nežinau.

– Toje byloje kaltinamas ir buvęs Karo medicinos tarnybos darbuotojas. Ar tai jus paskatino viduje persižiūrėti su korupcijos prevencija susijusius klausimus?

– Korupcijos prevencija visą laiką yra aukščiausiame taške. Be abejo, tu nesužiūrėsi visų 16 tūkst. karių, bet tokie signalai, jie, be abejo, atkreipia mūsų visų dėmesį ir buvo imtasi priemonių. Šiai dienai procesai ir procedūros yra peržiūrėtos, kaip ir kiekvieną kartą, yra tyrimai vidiniai atlikti.

Kiekvieną kartą gaudami panašią informaciją, pakankamai griežtai tai stebime, nes man, kaip vadui, kaip kariui, reputacija yra pats svarbiausias dalykas. Negalime prarasti visuomenės pasitikėjimo.

– Gerai, judėkime prie kitų klausimų. Baltarusijos kariuomenė pranešė, jog atitraukė „Zapad“ pratybų teritoriją nuo vakarinių šalies sienų, perkėlė ją į šalies gilumą ir sako, kad padarė tai indikuodami pasirengimą megzti dialogą ir mažinti įtampą regione. Ar jūs turite kažkokį karine žvalgyba arba bendrai karine logika pagrįstą vertinimą, kodėl jie taip padarė? O gal čia apskritai blefas?

– Čia turbūt ir yra pagrindinis momentas (dėl blefo – BNS). Geros valios ženklai skamba tikrai politiškai teisingai, bet nežinau, į ką jie orientuoti. Gal į tai, kad matosi, jog susitarimai (dėl ugnies nutraukimo ar taikos Ukrainoje – BNS) gali įvykti, ir tada ponui Aliaksandrui Lukašenkai imtų svilti padai, nes neaišku, kas čia galėtų atsitikti. Tai jam turbūt reikia numažinti įtampą ir deeskaluoti situaciją.

Kita vertus, ką mes jau esame kaip kariuomenė ištransliavę, mums pačios pratybos nėra nieko naujo. „Zapad“ mokymai vyksta kas dvejus metus. Taip, jų atitraukimas į šalies gilumą, be abejo, suteikia šiek tiek daugiau laisvės dėl indikatorių ir įspėjimų sistemos, nes lengviau pastebėti jų galimai agresyvius veiksmus iš anksto.

Mažėja ir incidentų rizika. Jeigu klausytume jų, kad netgi ir dalyvaujančių karių kontingentą sumažintų, tai, be abejo, irgi mums būtų į naudą. (...) Deeskalavimas padėtų visam pasauliui, visam stabilumui.

Bet kokiu atveju, mes vis tiek stebime, kas vyksta, mes ruošiamės, ruošiamės veidrodiniu principu „šešėliuoti“ tas jų pratybas. Rugpjūtis, rugsėjis bus mums padidintos parengties mėnesiai, kad išvengtume bet kokių eskalacinių dalykų, o jeigu būtų provokacijos, kad galėtume laiku reaguoti.

– Ką reiškia tas padidintas parengtumas praktiškai?

– Nuolat organizuojamas pratybas, kariai tais mėnesiais nebus išleidžiami atostogų. Kiekvienas dalinys pereis per savo parengties treniruotes, turėsime rezervistų pašaukimo pratybas, kad užpildytume karo meto struktūrą. Ne šimtu procentų, tačiau tas dalinių parengties lygis, tiek personalo užpildymu, tiek treniruotumu, bus aukštesnis nei įprastai.

– Tai absoliučiai visi kariuomenės daliniai per tą laikotarpį prasuks vienokį ar kitokį pratybų ciklą?

– Taip, be abejo. Bus ir štabų mokymai, organizuojami kariuomenės vadovybės lygmenyje, pajėgų štabai organizuos savo pratybas, leisimės žemyn iki atskirų dalinių, suintegruojant sausumos, oro ir jūrų pajėgas, kitus domenus.

Nepamirškime ir sąjungininkų. Jų dalyvavimas ir dėmesys šiam regionui, ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai, Estijai ir Lenkijai, irgi bus didesnis nei įprastai.

– Galite pakonkretizuoti tą didesnį dėmesį?

– Tiesiog sinchronizuosime savas pratybas su mūsų sąjungininkų. Tikimės daugiau dėmesio jūrinėje dimensijoje, tikimės NATO laivų grupių, tikimės daugiau kovinio rengimo su naikintuvais ir bombonešiais, tiek Lietuvoje, tiek kitur. Ir, be abejo, sąveika su Lenkija, Latvija, mūsų artimiausiais kaimynais.

– Ar turite realių duomenų, kad „Zapad“ pratybose dalyvaus daugiau nei 13 tūkst. karių, kaip kad yra deklaruojama? Tokį skaičių Rusija ir Baltarusija nurodo nuolat, kad išvengtų papildomo pratybų stebėjimo, privalomo pagal tarptautinę teisę, jeigu minėtas karių skaičius pratybose būna viršijamas.

– Šiandien neturime tokios tikslios informacijos. Viskas labai priklauso nuo to, kaip vystysis situacija ir koviniai veiksmai Ukrainoje. Kol ukrainiečiai laiko frontą, kol didvyriškai kovoja už savo ir mūsų laisvę, Ukrainoje yra sukoncentruoti labai dideli Rusijos pajėgumai. Jie yra tiesiog įbetonuoti.

Kol ukrainiečiai laiko frontą, kol didvyriškai kovoja už savo ir mūsų laisvę, Ukrainoje yra sukoncentruoti labai dideli Rusijos pajėgumai. Jie yra tiesiog įbetonuoti.

Aišku, žinant Rusiją, jie gali į „Zapad“ pratybas permesti jaunus, nebūtinai patyrusius karius šauktinius arba mobilizuotus pradedančiuosius karius, kurie gal ir atliktų kažkokius veiksmus, bet daugiau veiktų kaip galios pademonstravimo elementas. Tai nebūtų rimti koviniai daliniai.

Tačiau neapsigaukime. Jeigu ant žemės pajėgumų ir bus mažiau, tačiau ore, jūroje, ta vadinama triada, kur jie per kiekvienas pratybas treniruojasi imituoti branduolinio ginklo panaudojimą oro, jūrų ir antžeminėmis sistemomis, tai šitas elementas tikrai gali būti.

– Lietuvos teisėsauga buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, skirtą nustatyti Pabradės poligone nuskendusių keturių amerikiečių karių mirties priežasčiai. Ar jums žinoma to tyrimo baigtis?

– Jis yra perduotas amerikiečiams, čia yra jų jurisdikcija. Mes viduje pasidarėm tiek, kiek nuo mūsų priklauso. Skrodimais nustatėme mirties priežastį (kad tai buvo nuskendimas – BNS), kad paskui dėl kokių nors priežasčių neiškiltų kažkokių nesusipratimų. O tada atidavėme tyrimą dėl nelaimės priežasčių amerikiečiams. Kokia tolesnė eiga, negaliu nieko pasakyti, nes iš tikrųjų net nežinau. Jeigu amerikiečiai norės paviešinti, galės paviešinti. Jeigu nenorės, neviešins – neturime tam jokios įtakos.

– Pakalbėkime apie vietovės paieškas naujam kariniam poligonui. Ar galite patikslinti, kada davėte karinį patarimą dėl to, kokios pageidaujate vietovės?

– Kažkur prieš pusantro mėnesio.

– Suprantu, kad tas pageidavimas dėl teritorijos apima ir jos pačios ypatumus, tai yra kalnuotumą, ežeringumą, bet ir atstumą iki priešiškų valstybių sienų?

– Mes įvardijome, kokie karinėms teritorijoms ir poligonams yra galimi reikalavimai. Kaip jūs ir paminėjote, svarbus ir teritorijos raižytumas arba, pavyzdžiui, vandens telkinių buvimas, kuris mus galėtų apriboti, bet iš tikrųjų tai nėra esminis dalykas. Raižytumas irgi gali suteikti galimybes treniruotis, kovinius veiksmus atlikinėti sudėtingesnėmis sąlygomis. Mums pirmiausia svarbu apskritai gauti teritoriją.

Aišku, patartina, kad arti poligono nebūtų gyvenamųjų teritorijų. Svarbu ir geografija. Poligono buvimas prie priešiškos šalies suteikia mums kaip kariškiams tam tikrą pranašumą, nes mes, išvesdami padalinius į pratybų vietas, galime išlaikyti parengtį reaguoti ir tuo pačiu nuslėpti nuo priešo tam tikrus ketinimus. Žinoma, ketinimo pulti mes neturime, bet nenorime, kad priešas matytų to, ką veikiam.

Visa tai automatiškai suponuoja, kad ta pageidautina poligono vieta iš taktinės, karinės logikos pusės būtų Pietų, Pietryčių Lietuva.

– O jūs kariniame patarime konkrečias savivaldybes nurodėte?

– Nenurodėme. (...) Noriu leisti tiek ministerijai, tiek Savivaldybių asociacijai ir tų savivaldybių vadovams rasti kompromisus.

– Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė gegužės pradžioje pranešė apie svarstymus vidutiniu – ilguoju laikotarpiu Lietuvai įsigyti ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas. Ar galite atskleisti kažką plačiau šiuo klausimu?

– Tai oro gynybos sistemos yra mūsų planuose ir visą laiką buvo. Šiai dienai mes koncentruojamės į vidutinio nuotolio sistemas, tai yra NASAMS. Tai mums padeda kompensuoti apskritai esantį oro gynybos sistemų trūkumą, o jos, be jokios abejonės, reikalingos, matant Ukrainos patirtį.

Diskusijos vyko ir dėl to, kad ilgojo nuotolio oro gynybos sistemos į Lietuvą būtų pritraukiamos pratybų metu iš sąjungininkų, kuriant rotacinį oro gynybos modelį.

– Kuris nelabai veikia iš tikrųjų. Tris berods kartus sąjungininkai kelioms savaitėms buvo atgabenę tas sistemas.

– Bet matote, dabar daugelis „Patriot“ ar atitinkamų sistemų dabar yra sukoncentruotos, kur labiausiai reikia, arba atiduotos į Ukrainą. Jų iš tikrųjų Aljanse nėra tiek daug. Tas rodo, kad net jeigu šiandien ir turėtume pinigų, mes negalėtume jų įsigyti čia ir dabar.

Bet yra planas, šiek tiek tolesnis, jau įsteigus nacionalinę diviziją, imtis tokio įsigijimo. Kitu atveju mums reikėtų dar didesnio gynybos finansavimo arba atsisakyti kokių nors įsigijimų, kurie jau yra suplanuoti.

Tačiau grįžkime prie to, ką turime dabar. Turime labai trumpo nuotolio, turime mobilias sistemas ir turime vidutinio nuotolio sistemas, kas, sakyčiau, minimaliai atliepia mūsų poreikius. O jeigu kiltų kokia krizė, karas, aš tikiu NATO penktuoju straipsniu, kad šalys, ypatingai esančios toliau į Vakarus, perdislokuotų savo turimas sistemas pas mus ir taip tą trūkumą pasikompensuotume.

– Ir norėjau šiek tiek apie NASAMS paklausti. Dabar Lietuva turi ir yra pasirašiusi sutarčių 2028 metams turėti tris vadinamąsias baterijas šių vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų. Viena baterija, suprantu, gali saugoti vidutinio dydžio miestą, taip?

– Taip.

– Tai realiai rodo, kad nepadarysi virš Lietuvos oro gynybos skydo, turime tik ribotą apsaugą.

– Sakyčiau, kad niekada ir nebuvo tokio tikslo. Ukraina irgi to negali padaryti, net Rusija to negali padaryti. Turbūt nė viena šalis pasaulyje to negali padaryti.

– Turbūt išskyrus Izraelį?

– Gal Izraelį. Bet ir tai ten ne viskas pas juos taip paprasta. Turi jie tą Geležinį kupolą, bet tai yra truputį kitokia sistema, skirta kovai su teroristais, savadarbėmis raketomis. Tai yra truputį paprasčiau nei priešintis tokiam klastingam priešui kaip Rusija, turinčiai ne tik dronus, bet ir balistines, sparnuotąsias raketas.

Taigi, nekeliame tikslo uždengti visą Lietuvą. Turime prioritetizuoti saugotinas vietoves ir čia jau mūsų karių skaičiavimas, kas yra svarbiausia. Tai yra ir priimančiosios šalies paramos atvykimo taškai, jūrų uostai, oro uostai, taip pat kariniai daliniai, ginkluotės pramonė, kita svarbi strateginė infrastruktūra. Priešas gi nekals į kiekvieną kvadratinį metrą, jis irgi renkasi taikinius. Tai mes, žinodami, kokie gali būti jų prioritetiniai taikiniai, mes juos saugome pirmiausia. Jie juk irgi turi ribotus resursus.

– Bet tas prioritetų pasirinkimas yra visai keliantis klausimų visuomenei. Bent mums, paprastiems stebėtojams atrodo, kad atakuodama Ukrainą dronais ir raketomis Rusija kasdien taikosi ne tik į svarbią infrastruktūrą, bet ir paprasčiausiai bukai terorizuoja civilius, puldama gyvenamąsias vietoves, miestus.

– Taip ir yra, taip ir yra.

– Tai kokią žinią tada visuomenei siunčiame, sakydami, kad oro gynyba saugos strateginę infrastruktūrą? Kad neapginsite jų iki galo?

– Darome viską, ką galime. Ginkluojamės, remiame Ukrainą ir dar karščiau meldžiamės, kad karo nebūtų.

Visi turime remti gynybos idėją. Žiūrėkite, netgi tarp politikų yra skepticizmo dėl gynybos finansavimo didinimo, sako, kad geriau didinti pinigus sveikatos apsaugai ar dar kažkam kitam. Bet visa tai nublanks, jei negalėsime apsaugoti savo šalies.

Iš tikrųjų čia dar platesnė diskusija. Gal reikia ne 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, o 10 procentų, jeigu yra toks tikslas uždengti visą Lietuvos oro erdvę? Jeigu yra toks tikslas uždengti, tai tada turime atsisakyti kažkurio kito savo viešojo gėrio.

– Praėjo keli mėnesiai nuo Lietuvos pasitraukimo iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos. Ar pasistūmėjome šių šaudmenų įsigijimo klausimu, ar ieškote kitokių alternatyvų?

– Mes esame pateikę poreikį, ko mums reikia kaip kariuomenei, o ministerija, Gynybos resursų agentūra jau daro savo darbą ieškodama. Taip, yra tų gamintojų pasaulyje, bet nėra tiek daug. Tai čia jau ministerijos užduotis rasti galimybių ir aprūpinti kariuomenę reikalingomis priemonėmis.

– Tai, sakote, pateikėte poreikį. Ar ar galite pasakyti, ar poreikis pateiktas konkrečiai kasetiniams šaudmenims?

– Žinokite, nieko negaliu pasakyti.

– Na, mums kaip stebėtojams pagrindinis klausimas kyla, tai kodėl iš tos konvencijos išėjome, jeigu neplanuojame tų šaudmenų įsigyti?

– Planuojame, planuojame.

– Kaip dėl priešpėstinių minų įsigijimo? Priėmusi sprendimą Seime Lietuva netrukus pasitrauks ir iš juos draudžiančios konvencijos.

– Laukiame galutinio denonsavimo, bet noriu grįžti prie to, ką esu sakęs anksčiau. Tai nereiškia, kad mes tą pačią akimirką staiga pradėsime tas kvailas minas gaminti, dėti ar minuoti. Ne, tai tiesiog mums atveria galimybių langą, kaip ir su kasetiniais šaudmenimis.

Tos konvencijos draudžia netgi sandėliuoti tą ginkluotę savo šalyje. Taip, pinigai įsigijimams yra suplanuoti, bet ar rasime tų ginklų, ar nerasime įsigijimui yra tik vienas iš klausimų. Kitas svarbus dalykas – pasitraukus iš tų konvencijų, mūsų pagrindiniai sąjungininkai, amerikiečiai, galės atsivežti jų į Lietuvą, galės sandėliuoti, mes galėsime mokyti savo karius jais naudotis. Taip pakreipčiau šį pokalbį.

Kas man labai svarbu, kad išėjus iš tų konvencijų, dalinio vadas, gindamas savo tėvynę, panaudos vieną ar kitą metodą ir galės nebūti teisiamas Hagoje dėl karo nusikaltimų. Taip, gal nuneš kokiam priešo kareiviui koją, bet jeigu mes apginsime Lietuvą, tai būtų aukštesnio tikslo pasiekimas.

Galime paimti ir pavyzdį su kultūros paveldu. Aš irgi esu pilietis, reikia saugoti paveldą, bet jeigu matysiu, kad priešas lipa Gedimino pilies siena, aš į jį šausiu.

– Praėjusios Vyriausybės kadencijos pabaigoje krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas užkūrė Lietuvoje dronų vajų. Gal galite papasakoti, kaip vyksta šio pajėgumo vystymas?

– Tas vajus tikrai buvo ne vien viešieji ryšiai, tai buvo labai rimtas politinis pareiškimas. Taip, dar iki to buvome pasiruošę įsigyti didžiuosius dronus, kaip amerikietiškus „Switchblade“, bet karas Ukrainoje parodė, jog dronai iš tikrųjų pakeitė mūšio lauką ir jų reikia daugiau ir įvairesnių. Dronų atsiradimas, ypatingai tų pigių, ir masiškumas parodė, kad dabar netgi vienas karys gali būti taikinys. Reiškia, ir atskiro kario judėjimas mūšio lauke, judėjimas iki mūšio lauko tampa komplikuotas.

Dronų sferoje kiekvieną savaitę, kiekvieną dieną atsiranda vis kažkas technologiškai naujo. Dabar egzistuoja dronai su šviesolaidiniais kabeliais, kurio praktiškai neįmanoma paveikti elektroninės kovos priemonėmis. Ką noriu pasakyti, kad dar Rusijos invazijos pradžioje dronais dažniausiai taikytasi į kažkokią karių sankaupą, suprask, aukštos vertės taikinį, tai dabar dronais jau medžiojamas vienas žmogus. Mūšio lauke dabar ore yra tiek tų pigių dronų, kad tai leidžia išgaudyti karius po vieną.

– Kaip bežiūrėsi, tai vis tiek labiau taktinio tikslo ginklas, neskirtas operaciniams ar strateginiams tikslams pasiekti?

– Taip, pirminis tikslas yra taktinis, bet ką jis reiškia? Kai iš esmės kiekvieną karį gali persekioti dronas, tu negali pakeisti karių apkasuose, negali evakuoti sužeistųjų. Tai muša per moralę ir automatiškai turi operacinį arba net strateginį, politinį efektą.

Taigi, taip, dronų technologijos tobulėja, mes irgi prisitaikome, turime nusipirkę nemažą kiekį, treniruojamės, dronų padalinukai formuojasi prie įvairių dydžių vienetų: prie kuopos – skyrius, prie bataliono – būrys, prie brigados – kuopa.

Ar tų dronų dabar tiek užsakyta, kad jų užtenka šimtu procentų? Ne, bet ir nėra tokio tikslo, nes jie sensta, technologijos keičiasi. Mūsų tikslas labiau turėtų būti orientuotas į tai, kad kuo daugiau verslo investuotų į gynybos pramonę, sukauptų priemonių, 3D spausdintuvų, kad kilus krizei, karui, jie galėtų staigiai paduoti tų dronų dideliais kiekiais. Laikymas jų sandėliuose neturi prasmės.

Vis dėlto pagrindinis priešnuodis prieš Rusiją ir Baltarusiją būtų mūsų geri žvalgybiniai gebėjimai, kad galėtume gaudyti ne pavienius dronus, o smogti giluminius smūgius į priešo teritoriją ten, kur yra koncentracija pajėgumų, ar tai būtų naikintuvai, ar bombonešiai, ar „Shahed“ dronų paleidimo vietos, ar kitkas. Tokiu būdu perlaužtume jiems stuburą rusams ar baltarusiams, ar bet kam, kas norėtų mus pulti.

– O kokia situacija su jūrinių ir antžeminių dronų pajėgumų vystymu?

– Su antžeminiais dronais dabar esame tyrinėjimų stadijoje, nors juos tikrai nėra sudėtinga pdaryti iš platformų. Dėl jūrinių dronų turime planą metų pabaigoje gauti keletą jų pasibandymui iš amerikiečių. Baltijos jūra yra kiek kitokia nei kitos banguotumo dažnumo klausimu

Ilgainiui tikimės su mūsų nacionalinės gynybos pramonės pagalba turėti visą sistemą su jūriniais dronais, sensoriais, povandeniniais dronais. Bet jau šiai dienai turime galimybių priversti Rusijos Baltijos jūros laivyną jaustis nejaukiai. Turime tam tikras priemones, apie kurias garsiai nešnekame, bet jos tikrai juos erzins. Žinau, kad erzins.

– Ačiū už jūsų laiką.