Rugsėjo 22-ą dieną įvyko istorinis belaisvių apsikeitimas tarp Ukrainos ir Rusijos. Tarpininkaujant Turkijai, namo į Ukrainą grįžo „Azovstal“ vadai, kariai, kiti karininkai.

Tuo tarpu Rusijoje paskelbta dalinė mobilizacija ir vėl grasinama branduoliniu smūgiu.

Situaciją LNK reportaže komentavo karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis.

Apsikeisti svarbiais įkaitais, tai itin nebūdingas žingsnis šaliai kaip Rusija, pradėjo pokalbį ekspertas.

„Man tai  labai netikėta. Prisiminkime Lietuvos rezistenciją, sovietai stengėsi išžudyti tokios svarbos žmones. Buvau tikras, kad rusai nepaleis tų žmonių, nes jie – legendos“, – stebėjosi D. Antanaitis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šių žmonių grįžimas namo itin svarbus Ukrainai moraline prasme.

„Tai Ukrainiečių kovos simbolis“, – pabrėžė D. Antanaitis.

Belaisvių keitimasis visada veikia paprastu principu: tu duodi man, aš duodu tau. Kai į Ukrainą namo grįžo tikri karo vadai, į Rusiją grįžo V. Putinui artimas asmuo Viktoras Medvečiukas.

„Prisiminkime Antrąjį pasaulinį karą. Rusija belaisvių nesusigrąžindavo, o jei ir gražindavo, iš karto sušaudydavo. Keisti nelyginiai belaisvių skaičiai, tuo labiau, kad V. Medvečiuką bandė iškeisti ir anksčiau. Manau, jog atsirado dar vienas svertas, apie kurį mes nežinome“, – komentavo situaciją D. Antanaitis.

Apie Rusijos barbarišką požiūrį į savo piliečius pašnekovas kalbėjo be užuolankų.

„Rusai niekada nevertino savo karių ar žmonių. Tikiu, suteikta paslauga, kiti mainai. Juk tarpininkaujant Turkijai mainai būna daugialypiai“, – svarstė pašnekovas.

„Diplomatijos didmeistriai“

Turkijai šie mainai išėjo tik į gerą, o Rusija galimai išlošė kitame fronte, spėliojo karybos ekspertas.

„Turkija laimėtoja. Juk Rusija turi problemą su Armėnija, kuri konfliktuoja su Azerbaidžanu. Pastarąjį remia Turkija. Rusams žūtbūt reikia, kad Azerbaidžanas sustabdytų puolimą. Spekuliuoju, kad turkai pristabdys azerbaidžaniečius, o ką ukrainiečiai mainais pasiūlė turkams, galima tik spėlioti“, – darė išvadas D. Antanaitis.

Derybas vedė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas. Šios vestos slaptai. Procesui pasisekus, iškyla Turkijos ir R. T. Erdogano vaidmuo tarptautinėje arenoje.

„Jis dabar absoliutus lyderis. Net Joe Bidenas nėra toks įtakingas, kaip Turkijos prezidentas. Nėra nei vieno pasaulio lyderio, kuris galėjo pasiekti šitai. Pradedant derybomis tarp V. Putino ir V. Zelenskio, baigiant Jungtinėmis Tautomis“, – pastebėjo D. Antanaitis.

Juk būtent R. T. Erdogano pastangomis ir pavyko užkirsti kelią bado krizei. Jis suvaidino svarbų vaidmenį padedant eksportuoti Ukrainos grūdus karo metu. Pokalbiai su V. Putino leido Ukrainos laivams su grūdais plaukti saugiai.

„Ne tik Ukraina jam dėkinga. R. T. Erdogano reitingas neįtikėtinai aukštas tarp pasaulio lyderių. Jis tapo raktine figūra, kuri veikia“, – pripažino D. Antanaitis.

Sakydamas kalbą Jungtinėse Tautose Turkijos lyderis kalbėjo aptakiai, Rusijos atvirai nevadino agresore.

„Turkai visada buvo diplomatijos didmeistriai. Jie visada matydavo kelis žingsnius į priekį. Kaip kalba R. Erdoganas, jis ir privalo taip kalbėti. Priėmus aštrią poziciją, su juo nekalbėtų V. Putino aplinka. Kiti politikai tik kalba, o Turkijos lyderis daro. Ir labai daug“, – sakė D. Antanaitis.

„Ukraina arba Rusija“

Deja, ateitis išlieka miglota dėl kitų Ukrainos karių, likusių rusų nelaisvėje.

„Tai karas, žūtbūtinis ir totalinis. Patys rusai sakė: Ukraina arba Rusija. Nemanau, kad Rusijai apsimoka tęsti konfliktą, bet tai puiki mainų korta“, – pažymėjo karybos ekspertas.

Paplitusiose nuotraukose matosi grįžę namo ukrainiečių kariai, kurie spinduliuoja entuziazmu. Kyla tik vienas klausimas: ką jiems teko iškentėti.

Galima spėlioti, kad strategiškai Vladimiras Putinas viską apgalvojo. Juk dalis kitų belaisvių buvo išsprogdinti. Svarstoma, galbūt į Ukrainą grįžusius vadus Rusijos lyderis patalpino specialiose vietose, numatydamas kažkokį mainų procesą.

„Galbūt rusai norėjo juos išžudyti ir parodyti demonstracinį teismą. Be abejo, vadai dažnai atskiriami nuo savo pavaldinių. Tai normali praktika, siekiant užkirsti kelią organizuotam pabėgimui, pasipriešinimui“, – teigė D. Antanaitis.

Patrankų mėsa

Rusijoje rugsėjo 22 d. įvesta dalinė mobilizacija, tą pačią dieną kaip ir įvyko belaisvių apsikeitimas. Tačiau pašnekovas nemano, kad tai kaip nors susiję.

„Man svarbu faktai. Derybos dėl mainų turėjo tęstis ne vieną, dvi ar tris savaites. Mobilizacijos planai irgi staiga neatsiranda. Nemanau, kad yra akivaizdus ryšys“, – tvirtino D. Antanaitis.

Dėl paskelbtos mobilizacijos Rusijoje kilo vidinė panika. Tie, kurie dalyvavo kariniuose apmokymuose, privalės keliauti į karą Ukrainoje. Visi gavę šaukimą privalo prisistatyti į paskirtus komisariatus. Žmonės bėga masiškai, perka lėktuvų bilietus į šalis, kur nereikia vizų. Kiti bėga iš šalies automobiliu.

„Mums neapsimoka, kad žmonės bėgtų iš Rusijos. Vakarų pasauliui geriau, kai šauktinius paima jėga ir nuveža į frontą. Tai mažiau vertinga patrankų mėsa. Greičiau – gendanti mėsa“, – ironizavo D. Antanaitis.

Šauktiniai Rusijoje gaus du mėnesius apmokymų. Abejotina, kokios vertės bus tokie kareiviai, nes reikia pasiruošti fiziškai, psichologiškai.

„Galiu paskelbti gerą žinią. Neįmanoma per tokį laiką paruošti gero kario“, – pabrėžė D. Antanaitis.

Skelbdamas mobilizaciją, V. Putinas eilinį kartą pagrasino branduoliniu ginklu.

„Verta tam pasiruošti. Reaguoti visada verta, nes tada branduolinis smūgis bus beprasmis“, – reziumavo D. Antanaitis.