Dubajuje su šeima gyvenanti lietuvė Rasa Stonienė į Lietuvą turėjo skristi jau šeštadienį. Ji nuvažiavo į oro uostą, tačiau niekur neišskrido.
„Oro uoste, 3-iame terminale, buvo užtverta mėlyna juosta, skrydžiai nevykdomi“, – pasakojo R. Stonienė.
R. Stonienė teigė, kad įstrigusiais turistais JAE pasirūpino.
„Įsivaizduojate, kokia masė žmonių planavo išskristi, ir jų vizos pasibaigusios, tai čia pat buvo tvarkomos jos, žmonės siunčiami į viešbučius. Chaosas buvo didelis, tai normalu, nes reikia ir palaukti, bet pasirūpinta ir maitinimu, ir apgyvendinimu“, – kalbėjo ji.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Reikia turėti dokumentą įrodantį skrydžio atšaukimą ir viešbutis neims pinigų iš tų žmonių. Abu Dabis jau tokį raštą išleidęs“, – aiškino gidas JAE Kęstutis Urbonas.
Pasak gido, vietinės valdžios rūpestis žmonėmis itin reikalingas.
„Labai liūdna, kad kelionių agentūros žmones paliko likimo valiai, nebekelia ragelių, informacijos neteikia, neatsako. Mano buvę klientai skundžiasi, kad tiesiog išjungia ragelius ir viskas“, – tvirtino K. Urbonas.
Artimuosiuose Rytuose dėl prasidėjusio karo įstrigo maždaug du tūkstančiai Lietuvos piliečių, daugiausia – apie tūkstantis – Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
„Nėra svarstoma aktyvuoti evakuacijos ar repatriacijos, bet visi mechanizmai iš ES pusės yra tam paruošti“, – pabrėžė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Europos Sąjungos planuose – įstrigusius turistus iš JAE pervežti į kiek saugesnes šalis – Omaną, Saudo Arabiją. Iš ten daugiau tikimybės, kad bus galima išskristi.
„Jeigu matysime, kad situacija klimpsta taip, kad žmonės neturi jokių galimybių evakuotis civiline aviacija, tai, manau, visos tos opcijos, apie kurias diskutuota anksčiau, ir ES institucijos yra įsitraukusios, tai, manau, darysime viską, kad padėtume išvykti gyventojams“, – sakė Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Vokietija jau pareiškė siųsianti lėktuvus į šalia JAE esančias Saudo Arabiją ir Omaną, kad evakuotų įstrigusius turistus. Tačiau kada tai įvyks, dar neaišku.
Tūkstančiai žmonių negali išvykti, tačiau tiek pat daug nebegali ir atvykti į JAE.
„Šią savaitę turėjo būti labai daug užsakymų, turėjo būti didelė apkrova, bet žmonės negali atvažiuoti. Susirašinėjame, skambinamės, grąžinau visus avansus, žmonės nutraukinėja keliones“, – pasakojo K. Urbonas.
Į Tel Avivą ir Dubajų iš Lietuvos jau atšaukti aštuoni skrydžiai. Panašu, kad niekas neskris ir šią savaitę.
„Šią savaitę, jei nebūtų minėtų sutrikdymų, būtų vykę šeši skrydžiai iš Vilniaus į Dubajų ir trys į Tel Avivą“, – informavo oro uosto atstovas Martynas Jaugelavičius.
Kelionę į JAE prieš savaitę nusipirko ir vilnietis Julius Meškauskas. Nors skrydis balandžio pradžioje, dabar jis nežino, ar pavyks ten nuskristi.
„Butą ir viešbutį galime atšaukti, o didžiausias klausimas dėl skrydžių, ar pavyks susigrąžinti pinigus. Sekame naujienas, bet nerimas ir dėl saugumo, ar saugu bus vykti ar ne, kaip yra su skrydžiais“, – kalbėjo vilnietis J. Meškauskas.
Specialistai sako, kad pagal Europos Parlamento reglamentą kompensacijų tikėtis neverta, tačiau pinigus už nupirktus bilietus susigrąžinti paprasta.
„Pavyzdžiui, skrydį atšaukus, keleivis turi teisę pasirinkti – ar atgauti už bilietą sumokėtą sumą, ar vis dėlto vykti į galutinę paskirties vietą kitu maršrutu, kitu laiku, kurį jiems pasiūlo oro vežėjas“, – aiškino Europos vartotojų centro atstovė Jaunė Dalinkevičiūtė.
Tačiau pinigų susigrąžinimas už užsienyje užsakytą būstą ar viešbutį – kitas reikalas. Viskas priklauso nuo to, kokiomis sąlygomis jie buvo užsakyti.
„Galbūt galiotų jūsų kreditinės kortelės draudimas ar šiaip kelionės draudimas, o gal turėjote turėjote nemokamą atšaukimą, čia yra dvi atskirai pirktos paslaugos“, – pažymėjo J. Dalinkevičiūtė.
Lietuvos rekomendacijos išlieka – regione esantys lietuviai raginami toliau laukti oro erdvės atidarymo ir sekti vietos valdžios nurodymus. Esantys Irane – kuo greičiau palikti šalį.
(be temos)