KURIOZAI: UŽSIENIEČIAI NUO PAREIGŪNŲ SLEPIASI NET BAGAŽINĖSE

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai jau kurį laiką dirba gatvėse su Kelių policija, tai – tik viena iš priemonių surasti užsieniečius, kurie neturi leidimo gyventi Lietuvoje. Apie tai, kiek tokių yra ir kokių kurioziškų situacijų pasitaiko, LNK žurnalistai kalbėjosi su Valstybės sienos apsaugos tarnybos Migracijos skyriaus viršininku Audriumi Šantaru.

– 2023 m. grąžintų užsieniečių buvo šimtai. Šiais metais nuo sausio 1 d. iki gegužės 1 d. bendrų priemonių su kitomis institucijomis metu buvo atliktos 74 priemonės ir jų metu buvo nustatyti 29 Centrinės Azijos valstybių piliečiai, kuriems buvo surašyti sprendimai dėl grąžinimo. Jie per laikotarpį, kuris yra skiriamas, privalo išvykti į savo kilmės šalį.

– Ar galit paaiškinti, kas yra tos priemonės?

– Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai gali ir patys atlikti tikrinimo priemones, bet mes taip pat atliekam bendras priemones su policijos atstovais, kurių šiais metais buvo 32.

– Dabar, paprasčiau tariant, jūs stabdote gatvėje pavežėjus kartu su policijos pareigūnais?

– Taip, kartu su policijos pareigūnais bendrų priemonių metu atliekame sustabdymą. Policijos pareigūnai atlieka savo tikrinimą. Jeigu automobilyje vairuotojas ar keleivis yra užsienio pilietis, tada pareigūnai pasikviečia mus į pagalbą ir mes atliekam tikrinimą, ar užsienietis yra teisėtai Lietuvoje, ar ne.

– Sakėte, būna komiškų situacijų sustabdžius pavežėjus.

– Na, taip. Visko pasitaiko, randame asmenis ne tik salonuose, bet ir kitose automobilio vietose.

– Bagažinėse?

– Taip, buvo atvejis, kai buvo rastas asmuo bagažinėje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Iš kokių šalių dažniausiai Lietuvoje užsibūna užsieniečiai?

– Pagrinde Centrinės Azijos šalys – Azerbaidžanas, Uzbekistanas, Kazachstanas, Kirgistanas ir Tadžikistanas.

– Bet jie čia legaliai atvyksta?

– Jie legaliai atvyksta, jie čia įsidarbina, po to nutraukia darbo santykius ir jų buvimas kaip ir tampa neteisėtu. Jie tikrinimo metu teigia, kad to nežinojo. Mes patikriname, matome, kad jų buvimas yra neteisėtas ir surašome jiems sprendimus dėl savanoriško grįžimo atgal.

– O kodėl jie taip daro? Kodėl nutraukia darbo santykius ir tuo pačiu sau užkerta kelią likti šalyje?

– Jie naudojasi fiktyviomis pakvietėjų firmomis, kurie teigia, kad įdarbins, bet jiems atvykus, jeigu ir padirba kelias savaites, tuos darbo santykius jie nutraukia.

– Ar žinote, kiek tokios fiktyvios paslaugos kainuoja patiems užsieniečiams?

– Negaliu pasakyti šitos informacijos, nedisponuoju.

– Kaip galvojat, kaip būtų galima sukontroliuoti visus tuos užsieniečius, kad jiems nebūtų galimybių čia veikti nelegaliai?

– Kontroliuoti jų atvykimo sąlygas, kad jie jau patektų į Lietuvą, į Europos Sąjungą (ES) patikrinus išsamiai. Ir jeigu kyla pirminės abejonės dėl jų teisėto atvykimo, jų iškart neįleisti.

– Šiek tiek atidžiau žiūrite į tam tikras profesijas, kai tikrinate?

– Taip, į pavežėjus, statybininkus. Taip pat studentai. Tai yra tos specialybės, kurios kelia didžiausią riziką, kad gali būti neteisėta.

Patikriname, matome, kad jų buvimas yra neteisėtas ir surašome jiems sprendimus dėl savanoriško grįžimo atgal.

– Gal galite paaiškinti, kodėl tos profesijos yra didžiausios rizikos?

– Todėl, kad tiek pavežėjams, tiek statybininkams keliami reikalavimai yra mažiausi. Praktiškai visi asmenys atitinka tuos keliamus reikalavimus ir jie dėl to gauna darbo vizas ir laikinus leidimus gyventi. Jie atvyksta, o kai atvyksta, tie darbo santykiai yra nutraukiami. Ir jau tada, kad užsidirbtų, kad išlaikytų save, jie užsiima pavežėjų verslu arba maisto pristatymu.

– Bet pavežėjai legaliai įsidarbina ar jie užsiima individulia veikla?

– Jie užsiima individulia veikla ir naudojasi pavežėjų platformomis. Platforma nėra įdarbinimas, tai yra individualios veiklos verslas.

– Ar tai yra tam tikra schema, kurios imamasi, kad būtų galima pragyventi, bet nebūtinai legaliai?

– Taip. Jie nežiūri darbo valandų skaičiaus, dirba ištisai, kad tik užsidirbtų ir tuos uždirbtus pinigus arba savo reikmėms panaudotų, arba išsiųstų artimiesiems į gimtąją šalį.

– Kalbama, kad tam, jog sukontroliuotum tuos užsieniečius, reikėtų keisti tam tikrus teisės aktus dėl individualios veiklos išdavimo pažymos. Ką ten reikėtų keisti ir kokiu būdu juos būtų galima kontroliuoti?

– Kiek žinau, jau Valstybinė mokesčių inspekcija inicijuoja teisės aktų pakeitimą, o dabar jau yra priimtas įstatymas, kad teikiantys paežėjų paslaugas turėtų ES galiojantį pažymėjimą. Tai tų pavežėjų, kurie turi savo kilmės šalies vairuotojo pažymėjimus, jau kaip ir nebegali būti ir jie turi išsilaikyti tam tikrus reikalavimus, kad gautų ES vairuotojo pažymėjimą. Ir mes jau dabar pastebime, kad pavežėjų užsieniečių skaičius šiek tiek mažėja.