Klaipėda kruizų centro neturės

Nors vakarykštis seminaras, organizuotas kruizų verslo atstovams, vadinosi „Klaipėdos kruizų centro steigimas“, iš tikrųjų Klaipėdoje jo steigti neketinama. Klaipėdos savivaldybės ir Uosto direkcijos atstovai po seminaro pareiškė, kad tokios veiklos jiems neleidžia įstatymai.

Baltijos uostų organizacijos generalinė sekretorė, Stokholmo uosto kruizų rinkodaros direktorė Marija Gudenberger seminaro dalyviams papasakojo, kaip sėkmingai šiame Švedijos uostamiestyje pradėjo plėtotis kruizų verslas, kai prieš ketverius metus čia atsirado kruizų centras. Beje, ji yra šios organizacijos įsteigimo iniciatorė ir valdybos pirmininkė.

Viešnia tvirtino, kad kruizų centrai – uostamiesčių kruizų verslo profesionalumo ir brandos požymis. Jų yra Kopenhagoje ir Taline, Osle ir Helsinkyje, daugumoje kitų didžiųjų Europos uostų. Jie jungia valstybines bei privačias įmones, kurios aptarnauja kruizinius laivus ir jūrų turistus. Stokholmo kruizų centrui, tarp kurio steigėjų – sostinės savivaldybė ir Uosto direkcija, priklauso 50 tokių kompanijų, teikiančių viešbučių, prekybos ir turizmo paslaugas. Taip pat muziejai, restoranai, vežėjai automobiliais, agentavimo firmos, pramogų centrai. Visi dirba vienai idėjai – teikti geros kokybės paslaugas, taip į Stokholmą priviliojant kuo daugiau laivų ir turistų.

„Per 4 mūsų partnerystės metus jūrų turistų srautas padvigubėjo. Šiemet Stokholme tikimės sulaukti 260 laivų su 270 tūkst. turistų. Kiekvienas jų krante palieka vidutiniškai 100 eurų.

Neskaičiuojama, kiek viena ar kita kompanija konkrečiai uždirba iš jų. Bet tai labai pelningas verslas, o rinkodarą formuojantis kruizų centras skatina jo plėtrą. Mūsų patirtis jums gali būti naudinga“, - įtikinėjo klaipėdiečius viešnia, kuriai labai patiko ir mūsų kruizų terminalas, ir miestas.

Tačiau Lietuvos įstatymai, pasak vicemero Vidmanto Plečkaičio, nei savivaldybei, nei Uosto direkcijai neleidžia būti tokio kruizų centro steigėjais.

Tokia kruizų verslą koordinuojanti ir plėtojanti struktūra išties reikalinga, todėl, Klaipėdos uosto direkcijos Rinkodaros skyriaus viršininkės Linos Gudelionytės-Gylienės nuomone, yra du keliai. Pirma, laivus ir jūrų turistus aptarnaujančios privačios kompanijos gali susijungti į asociaciją.

Kitas variantas – steigti atskirą įmonę, kuri imtųsi organizuoti ir koordinuoti kruizų verslą.

Pasak jos, dauguma jūrų turizmą aptarnaujančių valstybinių ir privačių įmonių jau seniai yra neformalios partnerės.