Į Vyriausybę vienas po kito skubėjo gydymo įstaigų vadovai – tiek iš viešų, tiek iš privačių sektorių – visi sėdo prie vieno stalo.

„Žinote, kaip tam senam anekdote. Pas mus toks susitarimas tarp poliklinikos ir Vyriausybės, kad Vyriausybė negydo žmonių, o poliklinika nevaldo valstybės“, – kalbėjo Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša.

Kai kurie atvirai sako, kad jiems papildomų priemokų likimas didelių emocijų nekelia. 

„Turime gabų, greitai besikeičiantį kolektyvą ir prisitaikome prie besikeičiančių rinkos sąlygų“, – šnekėjo Kauno miesto poliklinikos direktorius.

Tačiau dalis nusileisti nė neketina.

„Viešosios paslaugos turi būti teikiamos vienodomis sąlygomis. Turi būti prieinamos visiems – ir tiems, kurie uždirba daugiau, ir tiems, kurie uždirba mažiau“, – teigė Santaros klinikų generalinis direktorius Tomas Jovaiša.

„Svarbiausia, kad pacientai lauktų eilėje pagal savo medicinines indikacijas, jog pirmiausia patektų tie, kuriems reikia labiausiai“, – pabrėžė Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius.

J. Kalinsko / ELTOS nuotr.

Mažiausiai 40 mln. eurų – tiek gyventojai per metus sumoka už tai, ką jau apmokėjo valstybė. Kitaip tariant – ateina į privačią gydymo įstaigą ir, nepaisant to, kad turi siuntimą, iš piniginės priversti traukti eurus.

„Matome dažnu atveju tokią situaciją, kad pacientai, kurie kreipiasi su siuntimais į privačias įstaigas, kurių yra sudarytos sutartys su ligonių kasomis, paslaugas gauna tik su papildomais mokėjimais arba net su pilnais mokėjimais“, – kalbėjo sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė.

Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, tai iškreipia visą sistemą. Todėl siekiama priemokas panaikinti.

„Žmogus turi teisę pasirinkti geresnę paslaugą, geresnį gydymą, pasirinkti papildomas paslaugas ir susimokėti kainų skirtumą“, – tvirtino Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimis Paškevičius.

„Manome, kad tai nėra konstitucinės teisės pažeidimas, nes pirmiausia žmogus turi teisę į nemokamą mediciną“, – šnekėjo premjero patarėjas sveikatos klausimais Evaldas Navickas.

„Teiginiai, kad paslaugos viešajame sektoriuje kokybiškai prastesnės ir atsiliekančios, tikrai didžiąja dalimi neturi jokio pagrindo“, – teigė Santaros klinikų generalinis direktorius.

J. Kalinsko / ELTOS nuotr.

Anot privačių gydymo įstaigų, uždraudus papildomas priemokas, gyventojų situacija pablogės, mat šie turės padengti ne kainų skirtumą, o visą paslaugos kainą.

„Kai ima iš paciento kraują, pacientas nori tam tikrų tyrimų – vitamino D, mikromineralų kažkokių. Tokiu atveju pacientui to jau nebus galima padaryti“, – kalbėjo L. Paškevičius.

„Visi mes mokam mokesčius, nėra sąžininga, kai sumokant priemoką ta eilė pas gydytoją yra aplenkiama“, – aiškino R. Jurkevičius.

Tiems, kas visos kainos susimokėti neišgalės, teks stoti į bendrą eilę.

„Dauguma mūsų pacientų mokėti negali“, – pabrėžė J. Čelutkienė.

Viešosios įstaigos ir taip užkimštos.

„Išaugs ir nelegalūs atsiskaitymai dėl to, kad žmogui uždraudus legaliai susimokėti už geresnę palatą, už geresnį gydymą, už priemones, už papildomus tyrimus, jis mokės neoficialiai“, – nurodė L. Paškevičius.

Tačiau nei Sveikatos apsaugos ministerija, nei premjeras nemano, kad visi masiškai puls atgal į valstybines poliklinikas ir ligonines.

„Kaip tik per pastaruosius metus išaugo eilės į viešąjį sektorių – labai išaugo. Ir jos išaugo dėl tokių nesąžiningo taikymo egzistuojančio įstatymo“, – kalbėjo sveikatos apsaugos viceministrė.

„Šis sprendimas yra reikalingas, savalaikis, kad sistema nepatirtų visiškos griūties, o būtų subalansuota, ir toliau būtų ieškoma sprendimų, kaip kai kuriais atvejais įveiklinti tiek papildomą savanorišką draudimą, tiek siekiant inovacijų medicinoje, kad visi tie dalykai būtų galimi“, – nurodė premjero patarėjas sveikatos klausimais.

Visas LNK reportažas –vaizdo įraše:

Valstybinių gydymo įstaigų vadovai pyksta, kad privatus sektorius, imdamas papildomas priemokas, gali mokėti ir didesnius atlyginimus.

„Mes net kai kurias operacijas, na tarkim, dėl slaugytojų – dėl to, kad jos išviliotos yra į privatų sektorių – mes negalime taip greitai atlikti operacijų“, – teigė R. Jurkevičius.

„Mes pasiruošę, viešosios įstaigos, priimti gydytojus, kad galėtų teikti paslaugas tokiomis sąlygomis, kokiomis pasirašome su ligonių kasomis“, – tvirtino Plungės ligoninės vadovas Remigijus Mažeika.

„Paslaugų teikimas ir prieinamumas yra žmonių klausimas, klausimas tik, kur tie žmonės dirba“, – nurodė Santaros klinikų generalinis direktorius.

Premjero patarėjas sako, kad, nors kompromisas įmanomas, tikimasi siūlymą artimiausiu metu teikti Seimui.

Apklausos rodo, kad šeši iš dešimties gyventojų pritartų, jog gydymo įstaigos papildomų priemokų už paslaugas, kurias jau apmokėjo valstybė, imti nebegalėtų.