Prezidentu galima vadinti ne tik valstybės, tačiau ir bet kokios įmonės ar organizacijos vadovą, sako Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona.

Todėl net Lietuvos taksų mylėtojų klubas ar verslo asociacija gali turėti savo prezidentą.

LRT RADIJO klausytojas domisi, kodėl prezidentu vadinami pačių įvairiausių įstaigų ir organizacijų vadovai. Jo manymu, nepridera taip vartoti garbingo titulo.

„Kodėl Lietuvoje tiek daug prezidentų? Mažiausia organizacija pavadina vadovus prezidentais. Pavyzdžiui, Birštono verslo asociacijos prezidentas, „Aktyvios Tauragės“ prezidentas, Lietuvos pensininkų susivienijimo prezidentė, Lietuvos taksų mylėtojų klubo prezidentas – ir tas, kas myli šunis, save prezidentu vadina. Kas jiems suteikia tokius pareigų pavadinimus? Kodėl asociacijos vadovas negali būti pirmininkas arba direktorius? Kam valkioti tokį garbingą pavadinimą?“ – klausia vyriškis.

Kalbininkas A. Smetona aiškina, kad žodis „prezidentas“ yra tarptautinis, kurio tikroji reikšmė – „priekyje sėdintis“, įsivaizduojant susirinkimą, kurio metu išrenkamas ir priekyje pasodinamas vadovas. Tačiau tarptautinių žodžių reikšmės, pasak A. Smetonos, mums nėra visiškai aiškios, jie yra nauji, svetimi, todėl, be tų reikšmių, kurias jie atsineša, prisigalvojame savų.

„Su lietuviškais žodžiais taip nevyksta, jie paprastai būna tvirtesni, rečiau pasiduoda reikšmių kitimams. Svetimi žodžiai įgyja daug reikšmių ir, jei pažiūrėtume į žodyną, pamatytume, kad žodis „prezidentas“ turi dvi reikšmes. Viena – „valstybės galva“ (mūsų atveju tai – prezidentė), antroji reikšmė sako, kad tai gali būti „įstaigos, organizacijos pirmininkas“ – žmogus, kuris renkamas.

Tiek valstybės galva, tiek įstaigos vadovas – renkami žmonės, taigi, prezidentu pavadinti įstaigos vadovą nėra klaida. Iš paaiškinimo žodyne matyti, kad įstaigos, organizacijos pirmininko pavadinimas – žmonių pasirinkimas. Kai kas iš įpročio taip vartoja, kai kam gal ir tuštybės pakanka, kad save vadintų prezidentu. Tačiau jei įmanoma išvengti tarptautinio žodžio, reikėtų jo ir vengti“, – teigia A. Smetona.