KODĖL REIKIA DIDINTI LIETUVIŲ KALBOS PRESTIŽĄ?

Atsirado naujų kalbos vartojimo sričių, todėl ją reikia pritaikyti ir atnaujinti, norint kalbėti apie šiuolaikines technologijas, daiktus, mokslinius tyrimus.

Taip LRT RADIJUI sako Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vadovė daktarė Daiva Vaišnienė. Anot jos, per šių metų Lietuvių kalbos dienas įvyko daugiau nei 2 tūkst. renginių Lietuvoje ir užsienyje, kurie tęsis ir toliau, be to, šiais metais ketinama diskutuoti dėl Valstybinės lietuvių kalbos konstitucinio įstatymo projekto atnaujinimo.

– Manyčiau, kad lietuvių kalbai skiriamas deramas dėmesys, ji puoselėjama, saugoma įstatymo. Kodėl tuomet antrus metus rengiamos Lietuvių kalbos dienos? Koks jų tikslas?

– Lietuvių kalbos dienos skirtos bendruomenei tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jų tikslas yra skleisti žinias apie lietuvių kalbą. Ir užsienyje šios dienos tikrai yra populiarios. Šiais metais jos truko nuo vasario 16 d. iki kovo 11 d. Lietuvoje ir užsienyje vyksta daugiau nei 2100 renginių.

Reikia išlaikyti supratimą apie tai, kam mums reikalinga gimtoji, valstybės kalba, ką ji reiškia. Tai – gerokai daugiau nei tik kalbos gramatika.

Dalyvauja daugybė institucijų, bendruomenių. Daug renginių vyksta aukštojo mokslo ir bendrojo ugdymo įstaigose, užsienio lietuvių bendruomenėse, Lietuvos ambasadose užsienyje. Nemažai renginių vyksta muziejuose.

Muziejai rengia parodas apie lietuvių kalbą, pabrėžia asmenybes, kurios formavo lietuvių kalbą, kūrė jos terminiją. Taigi, Lietuvių kalbos dienos yra skirtos pabrėžti, kad lietuvių – mūsų valstybės kalba, vienas iš tautos tapatybės ženklų.

– Kodėl reikia didinti kalbos prestižą? Ar jis mažėja?

– Prestižą reikia palaikyti. Reikia išlaikyti supratimą apie tai, kam mums reikalinga gimtoji, valstybės kalba, ką ji reiškia. Tai – gerokai daugiau nei tik kalbos gramatika. Mokyklose tai pat reikėtų kalbėti ne tik apie kalbos taisykles, bet apie tai, kam reikalinga lietuvių kalba, kodėl ji svarbi.

O ji svarbi, kad galėtume šioje valstybėje susikalbėti, galėtume išlaikyti kalbą kaip paveldą, galėtume ja kurti. Taip pat – pritaikyti kalbą šiuolaikinėse technologijose, kalbėti ja apie pačius įvairiausius, naujus dalykus, atsirandančius gyvenime. Tai ir naujos technologijos, daiktai, moksliniai tyrimai. 

Lietuvių kalba nuolat keičiasi ir visą laiką reikia šį bei tą išmokti. Kartais, kai norime suprasti lietuvių kalbą kaip savo savastį, turime kai ką išmokti. Bet ne visada norime tai daryti. Ko gero, tai pagrindinis dalykas. Kalba turi būti kiekvieną dieną kuriama ir atnaujinama.

– Lietuvių kalbos dienos baigėsi, bet darbai nesibaigia. Kokių tikslų turite ateičiai?

– Šiais metais lietuvių kalbos dienos netilpo į beveik mėnesio laikotarpį, todėl kai kurie renginiai vyks ir po Lietuvių kalbos dienų pabaigos. Nieko tokio, juk šie metai – ir Lietuvių kalbos kultūros metai. Viena iš veiklų, susijusi su kalbos kultūros metų programa, kuriai neseniai pritarė ir vyriausybė, – rudenį rengiama konferencija. Jos tema – kalbos kultūros ir švietimo sąveika, sąsajos.

Šie metai, mano nuomone, skirti ir kultūros kalbos metams. Kultūros kalba – ta, kurią vartojame kaip išsilavinę žmonės, tai meno kalba. Kultūros kalba, be kitų ypatybių, yra sklandi ir taisyklinga. Šiais metais vėl kalbėsime apie Valstybinės lietuvių kalbos konstitucinį įstatymo projektą, kuris jau senokai svarstomas Seime, bet dar nepriimtas. Yra atsiradusių naujų kalbos vartojimo sričių, kurių galiojantis įstatymas nebeapima. Vis kyla nesusipratimų, susijusių su įstatymo nuostatomis, kurios buvo aktualios 1995 m. Dabar jos turi būti išplėstos arba išsamiau paaiškintos.