OPOZICIJA LRT TYRIMĄ VADINA SPAUDIMU

Opozicinių konservatorių atstovas Andrius Kubilius antradienį Konstituciniame Teisme (KT) spaudimu vadino valdančiųjų inicijuotą tyrimą dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklos.

Seimo poziciją KT pradėjote byloje dėl laikinosios komisijos sudarymo gynusi Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė teigė, jog kitaip nebuvo įmanoma gauti LRT atsakymų dėl biudžeto lėšų panaudojimo.

„Mes buvome ir esame įsitikinę, kad Seimas negali imtis tokių veiksmų, kuriais būtų pažeistas nacionalinio radijo ir televizijos nepriklausomumas. Parlamentinis tyrimas yra instrumentas, kuris daro tam tikrą viešą politinį spaudimą institucijai, kuri tiriama, o šiuo atveju buvo tiriama LRT“, – sakė A. Kubilius.

Konstitucinis Teismas antradienį pradėjo nagrinėti grupės Seimo narių prašymą išaiškinti, ar teisėtai parlamente buvo sudaryta LRT ūkinę veiklą tyrusi komisija.

Valdančiųjų iniciatyva sudaryta komisija tyrė nacionalinio transliuotojo ūkinę, finansinę veiklą, valdymo modelį ir pan. Ji jau yra baigusi darbą.

„Mūsų įsitikinimu, parlamentinės komisijos tyrimo sudarymas yra nacionalinio transliuotojo kontrolės dalis, specifinis kontrolės būdas, bet jis akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai, ypač, kai šiame kontrolės būde aktyviai dalyvauja patys Seimo nariai“, – kalbėjo A. Kubilius.

Kreipimąsi į KT pasirašiusiems Seimo nariams atstovaujantis A. Kubilius teigė, kad LRT veikla galėjo būti tiriama atitinkamų valstybės institucijų, o ne politikų.

„LRT veikla gali būti kontroliuojama, tam yra visa eilė kitų valstybės institucijų, jos nepatenka į sąrašą suinteresuotų institucijų ir tikrai gali dalyvati kontrolėje“, – sakė A. Kubilius.

TTK vadovė, LRT tyrimo komisijoje dirbusi A. Širinskienė KT posėdyje pabrėžė, kad komisija sudaryta, kai iš LRT negauta atsakymų dėl biudžeto lėšų naudojimo.

„Situacija 2017 metais buvo tokia, kad Seimui LRT pateikė savo ataskaitą, tą ji privalo daryti pagal LRT įstatymą. Ta ataskaita buvo pateikta Seimui ir Seimo nariai pamatė labai gražiai iliustruotą dokumentą, bet nepamatė, kaip naudojamas LRT biudžetas. Tada komiteto nariai išsiuntė klausimus, susijusius su biudžeto naudojimu, kai laukėme atsakymų, didžioji dalis atsakymų nebuvo pateikta, buvo motyvuota, kad tai konfidencialu, arba buvo ignoruota“, – kalbėjo TTK vadovė.

Anot A. Širinskienės, išsiuntus klausimus pakartotinai jie „buvo atsakyti išsamiau“, bet nepakankamai. „Supratus, kad išsamaus paaiškinimo nebegausime, po antro atsakymo mes su kolegomis diskutavome, ką daryti, nes svarstyti LRT ataskaitos negalėjome, o kito būdo Seimui išsireikalauti dokumentus (kaip per laikinąją komisiją – BNS) nėra“, – teigė valdančiųjų atstovė.

Grupė parlamentarų dėl LRT veiklos komisijos sudarymo kreipėsi į KT, suabejojusi, ar komisijos sudarymas neprieštaravo Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, žodžio ir įsitikinimų laisvei.

Anot kreipimosi autorių, vienas pagrindinių nacionalinio transliuotojo veiklos uždavinių yra objektyviai nušviesti reikšmingiausius valstybės įvykius, pateikti informaciją apie svarbiausių valdžios institucijų veiklą. Todėl, jų teigimu, Seimo nariai negali dalyvauti valdant šį transliuotoją ir nuolatiniuose jo „kontrolės instrumentuose“ ar atliekant atskirus kontrolės veiksmus, nes tokia kontrole būtų pažeistas nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas.

Seimas 2017 metų gruodžio pabaigoje sudarė komisiją LRT finansams tirti. Atlikusi tyrimą, komisija konstatavo atskleidusi viešųjų pirkimų pažeidimų, padarytų dirbant ankstesniems LRT vadovams. Tuo pačiu ji pateikė rekomendacijas keisti LRT valdymo modelį – siūlyta steigti naują LRT valdybą, koreguoti tarybos narių skyrimo tvarką, trumpinti tarybos narių kadenciją nuo šešerių iki penkerių metų ir pan.

Pernai gruodį Seimas šių išvadų nepatvirtino. Opozicija įžvelgė, kad valdantieji nori politizuoti ir užvaldyti nacionalinį transliuotoją.