KT GRĄŽINO SEIMO OPOZICIJAI SKUNDĄ DĖL LRT VEIKLOS MODELIO

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį grąžino Seimo opozicijos atstovams skundą dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklos modelio.

KT vertinimu, Seimo nariai nepateikė teisinių argumentų savo pozicijai pagrįsti. Teismo trečiadienį paskelbtame pranešime taip pat pažymima, kad prašymo grąžinimas neatima teisės vėl kreiptis į Konstitucinį Teismą, kai bus pašalinti trūkumai.

Anot KT, opozicijos atstovai kreipimesi nepaaiškino, kokios įstatymo dėl LRT tarybos sprendimų nuostatos neužtikrina LRT kaip nacionalinio visuomeninio transliuotojo konstitucinės misijos įgyvendinimo.

37 opozicijai atstovaujantys parlamentarai į KT kreipėsi prašydami įvertinti LRT įstatymo nuostatas, kiek jų pagrindu, anot pareiškėjų, nėra nustatoma veiksminga, nepriklausoma visuomeninio transliuotojo kontrolės sistema.

KT pranešime nurodo pasigedęs paaiškinimo, kodėl pasirinkdamas nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolės modelį Seimas būtinai turi atskirti tarybą nuo LRT.

Pasak Teismo, taip pat Seimo nariai nepateikia argumentų, kodėl LRT veiklos kontrolė turėtų būti priskirta vienai institucijai, kuri atliktų tiek visuomeninio transliuotojo misijos, tiek finansavimo kontrolės funkcijas.

Į KT dėl LRT valdymo modelio konstitucingumo kreipėsi opozicinėms Lietuvos regionų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Darbo partijos frakcijoms, demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ ir mišriai Seimo narių grupei priklausantys Seimo nariai.

Jie prašė ištirti, ar LRT įstatymo nuostatos ir tai, kad jų pagrindu nėra nustatoma veiksminga, nepriklausoma visuomeninio transliuotojo kontrolės sistema, neprieštarauja iš Konstitucijos kylančiai visuomeninio transliuotojo ypatingai konstitucinei misijai.

Seimo nariai argumentavo, kad KT savo praktikoje pažymi, jog reguliuojant visuomeninio transliuotojo veiklą turi būti nustatytas toks jo veiklos kontrolės modelis, kuris sudarytų galimybes valstybei veiksmingai kontroliuoti, kaip visuomeninis transliuotojas įgyvendina savo konstitucinę misiją ir naudoja jai įgyvendinti skirtus išteklius.

Seimo narių kreipimesi į KT pažymima, kad egzistuojanti LRT struktūra, taip pat vidinės ir išorinės institucijos, bent iš dalies susijusios su visuomeninio transliuotojo veiklos priežiūra, neužtikrina veiksmingos, nepriklausomos ir nuolatinės LRT kontrolės.