Pasak dvasininko, Kūčios pirmiausia susijusios su žmogaus gyvenimo ritmu ir vidine laikysena.
„Mes visur skubame ir šiame lėkime vyksta mūsų gyvenimas – ratu. Žmogus yra laikai, o šie formuoja žmogų. Mes, krikščionys, švenčiame religinę, t. y. Kristaus gimimą. Tad švenčiame ir viltį, ir didelį džiaugsmą, o tai nėra tik gera nuotaika. Tikintiems žmonėms džiaugsmas yra egzistencinė laikysena. Tai atsakymas į šiandienos iššūkius, pasimetimus bei rūpesčius. Atsimename ir savo tautos istoriją – kuo lietuviams būdavo sudėtingiau gyvenime, tuo labiau jie atsiremdavo į džiaugsmą“, – dalijosi R. Doveika.
Anot pašnekovo, Kūčių džiaugsmas apima ne vien šventinį vakarą, bet ir visą žmogaus gyvenimo patirtį – šeimą, santykius ir išgyvenimus.
„Tame džiaugsme yra visi metai, šeimos nariai, ateinantys ir išeinantys žmonės, mūsų pažįstami, teigiamos ir neigiamos patirtys, įtampos bei pasimetimai. Dėl to Kūčios yra sakrali ir ypatinga savo paprastumu diena. Šeima atsisės prie stalo, ant kurio bus paprastas kasdieninis mūsų maistas, o per tai prisiliesime prie savo tautos tradicijų“, – aiškino dvasininkas.
Nors daugelis lietuvių iki šiol laikosi senųjų papročių – gamina dvylika patiekalų, po staltiese deda šiaudus, tačiau pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkami ir modernesni sprendimai. Restoranai siūlo Kūčių vakarienę paruošti ir atvežti tiesiai į namus. Tiesa, kunigas pabrėžė, kad tokia pagalba nebūtinai prieštarauja krikščioniškai žiniai.
„Manau, kad net ir tuomet, kai turime pagalbą, pavyzdžiui, parduotuvėse pagamintą maistą arba paruoštą maistą restoranuose – tai mums tik padeda“, – sakė jis.
R. Doveikos teigimu, svarbiausia Kūčių prasmė slypi ne patiekalų gaminimo procese, o gebėjime būti kartu, dalytis ramybe ir prisiminti tai, kas žmogui iš tiesų esminga.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)