„Apie 9.40 val. buvo fiksuotas sienos kirtimas, mes kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu išplatinome pranešimus visuomenei, (...) manomas dronas skrido link Vilniaus ir ta kryptis buvo tokia, kad reikėjo įspėti daugiau rajonų“, – žurnalistams trečiadienį sakė V. Vitkauskas.
Pirmiausia Lietuvos institucijos gavo informaciją iš latvių, kad Daugpilio regione buvo paskelbtas geltonas oro pavojus, vėliau kariuomenės radarai užfiksavo link Lietuvos sienos artėjantį objektą.
„11.09 val. objektas dingo iš radarų, ar tai lėmė, kad žemėjimas įvyko ir dronas nuskrido į kitą valstybę, ar jis nukrito, mes atsakyti šiuo momentu negalime, laukiame duomenų iš mūsų kariuomenės“, – teigė jis.
Kai įvyksta tokios situacijos, ne laikas eksperimentuoti ir žiūrėti, ar ta sistema veikia.
Objekto stebėjimas radarais nutrūko ties Merkine.
„Gyventojai buvo įspėti, kažkokio didelio nerimo ar panikos nefiksavome, buvo pavieniai atvejai, kai nebuvo aiškios instrukcijos, ar tai būtų mokyklose, ar kitose institucijose, ką daryti su mokiniais ar esančiais ten darbuotojais. Tą situaciją įvertinsime, kad tokio neaiškumo ateityje būtų kuo mažiau“, – sakė NKVC vadovas.
Pasirodžius pranešimams, kad dalyje šalies švietimo įstaigų mokiniai nebuvo vedami į priedangas, o dalis gyventojų rado užrakintas priedangas, V. Vitkauskas sako, kad tokia situacija – nedovanotina.
„Kai įvyksta tokios situacijos, ne laikas eksperimentuoti ir žiūrėti, ar ta sistema veikia. Be abejo, laiko faktorius labai svarbus, sureaguoti, nuvykti į (priedangos – BNS) vietą, atrakinti, žmogus turi surasti raktus, mes tą suprantame, bet pasirengimas, budrumas turi būti šiek tiek lygmenyje“, – kalbėjo NKVC vadovas.
„Kaip matome, kaimyninėse valstybėse oro pavojai kone kiekvieną dieną, surinkę duomenis iš tų objektų, (...) turėsime inspektuoti ir dirbti su objektų savininkais, kad tokių dalykų nebūtų“, – pridūrė jis.
Anot jo, didžiausią nerimą centrui kelia mokyklos, kuriose buvo akivaizdžiai matomas pasimetimas, ką daryti, dalyje įstaigų vaikai buvo vedami ne į priedangas, o, pavyzdžiui, į mokyklos stadioną.
„Akivaizdžiai sumaišomas reagavimo algoritmas, ar tai būtų gaisras, ar tai būtų oro pavojus, tai visiškai skirtingi dalykai. Tai nėra toleruotina, mokiniai tokiose situacijose turi būti vedami į rūsius“, – kalbėjo V. Vitkauskas.
Gyventojai apie paskelbtą oro pavojų buvo informuoti mobiliuosiuose telefonuose, perspėjimo sirenos nekaukė. V. Vitkausko teigimu, sirenų aktyvavimui reikia tam tikro laiko, o pavėluotas sirenų aktyvavimas būtų įnešęs neaiškumo.
„Tuo metu, kai sirenos jau buvo pasiruošusios, mes sulaukėme pirmųjų duomenų, kad galimai dronas buvo pasišalinęs į kitą rajoną. Kad nekeltume papildomos panikos, buvo priimtas sprendimas sirenų neaktyvuoti, nes po kelių minučių sekė oro pavojaus atšaukimas“, – dėstė jis.
Į Lietuvos pusę skrendantį droną Vilnių informavo Minskas, tačiau jis į Lietuvą, anot kariuomenės, įskrido jau iš Latvijos.
„Jis buvo fiksuotas Ignalinos rajone, ar tai buvo sankirta tarp Latvijos ir Baltarusijos, aš dabar jums negaliu atsakyti, mes turėtume palaukti tyrimų, bet labiausiai tikėtina, kad tai buvo iš Baltarusijos pusės“, – teigė NKVC vadovas.
Pasak jo, gavus informaciją apie įtariamą droną, buvo pakelti NATO oro policijos naikintuvai.
Paklaustas, kodėl jie nenumušė įskridusio objekto, V. Vitkauskas teigė, kad tai gali būti daroma, kai pilotai jį pastebi.
Kaip rašė BNS, oro pavojus paskelbtas dėl netoli rytinės Lietuvos sienos pastebėto bepiločio orlaivio.
Iš pradžių grėsmė buvo paskelbta Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose, vėliau – ir Vilniaus bei Alytaus apskrityse.
(be temos)
(be temos)
(be temos)