KUR RASTI ISPANŲ KALBOS MOKYTOJŲ? SIŪLOMI IR SOLIDŪS PRIEDAI

Rusų kalbai, kaip antrai pasirenkamai kalbai mokykloje, traukiantis į paribį, mokyklose pradedama dėstyti ispanų kalba. Tačiau sostinės mokyklų vadovams tenka galvosūkis, kaip ir kur rasti ispanų kalbos mokytojų. Juos bandoma vilioti ir nemažais priedais prie algos. Apie tai – LNK reportaže.

Vieni mokslo metai baigėsi, bet mokyklų direktoriai jau ruošiasi naujiems. „Iššūkių tikrai yra, – taip Vilniaus „Ryto“ progimnazijos direktorė Roberta Juodelienė kalba apie nuo rugsėjo tvarkaraštyje atsirasiančią ispanų kalbos pamoką. – Mūsų mokykloje ji bus pirmus metus, suformuosime tris grupes, t. y. šešios pamokos. Na, iššūkis, be abejo, dėl mokytojų, nes visame Vilniaus mieste ieškoma ispanų kalbos mokytojų.“

Mokytojų ieško visur – per pedagogų, tėvų bendruomenes kreipiasi į universitetus, kalbų mokyklas. „Buvo nerimo, kad mokytoją bus labai sunku surasti, bet ir per asmeninius ryšius, ir per skelbimus (ieškojome) ir atsiliepė“, – pasakojo kitos mokymo įstaigos – Vilniaus „Vyčio“ gimnazijos direktorė Jolita Marcinkevičienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Šiuo metu ispanų kalbą mokytis pasirinkę apie 1 tūkst. vaikučių, t. y. būsimų šeštokų. Užtikrinti, kad visiems būtų dėstoma, reikia apie penkiolikos pedagogų ir, mano žiniai, pusė mokinių jau turi juos“, – skaičiavo Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris.

„Ryto“ progimnazijos direktorė sako, kad mokykloje tokio didelio susidomėjimo ispanų kalba neprognozavo, o dabar aiškėja, kad mokinius kol kas greičiausia mokys pedagoginio išsilavinimo neturintis specialistas. „Tai yra filologas, ispanų kalbos filologijos baigiamojo kurso studentas. Esame užmezgę ryšius ir planuojame, kad įdarbinsime nuo rugsėjo 1-osios ir jis sėkmingai pabaigs pedagogo studijas jau dirbdamas mūsų mokykloje“, – sakė R. Juodelienė.

Nerimą kelia ir tai, ar prieš rugsėjį nekils dar daugiau įtampų ir geidžiami specialistai nebus perviliojami iš vienos mokyklos į kitą. „Konkurencija didžiulė, tad gali atsitikti ir tokių atvejų“, – galimybės neatmetė direktorė R. Juodelienė. Tačiau „Vyčio“ gimnazijos direktorė teigė, kad kandidatų dar yra: „Kai mes pakvietėme mokytoją, tikrai sulaukėme dar nemažai pasiūlymų ir kandidatų.“

„Čia pagrindinis klausimas yra savivaldybei planuotis, mes suprantame, kad nacionaliniu mastu ispanų kalba nėra populiari, ją renkasi labai mažai mokinių, pastaraisiais metais rinkosi tik šiek tiek daugiau negu 2 proc. visų mokinių kaip antrą užsienio kalbą“, – teigė Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižūnas.

Tie, kas ateina mokyti ispanų kalbos, gauna papildomą 400 eurų priemoką į rankas ir ją gaus trejus metus.

Savivaldybė tikisi, kad galbūt dvejojantiems specialistams apsispręsti padės finansinė paskata. „Tie, kas ateina mokyti ispanų kalbos, gauna papildomą 400 eurų priemoką į rankas ir ją gaus trejus metus, plius dar gauna, jeigu mokė anksčiau ar dirbo Vilniaus miesto mokykloje, apie 180 eurų į rankas, tai, vadinkime, 600 eurų papildomas paketas“, – apie finansines perspektyvas pasakojo Vilniaus vicemeras. Planuojama, kad nuo rugsėjo už visą etatą, apie 20 pamokų, ispanų kalbos mokytojo atlyginimas „gali siekti ir beveik 1 800 eurų“, – sakė A. Šileris.

Ispanų, kaip antroji užsienio kalba, pakeis rusų. Siekiama naujai besirenkančiųjų rusų kalbos pasirinkimą mažinti iki nulio.

„Tokį, sakykime, radikalų netgi žingsnį tam tikra prasme žengti ir sakyti, kad visiškai nebesiūlome, Vilniaus miesto savivaldybė šiuo atveju yra vienintelė“, – teigė Švietimo, mokslo ir sporto viceministras. „Šeštokų mokymo rusų kalbos, tikiuosi, nepradės nė viena Vilniaus mokykla, nes toks yra susitarimas ir tokie yra nurodymai“, – sakė ir viceministras.

Anksčiau pasirinkę ir jau pradėję mokytis rusų kalbos, mokymąsi tęs, tačiau galės kalbą ir keisti.

Tačiau kas lauks rusų kalbos pedagogų? „Žinome, kad krūvis mažėja, tad buvo pasiūlyta, be abejo, studijuoti ir ispanų kalbą“, – sakė „Ryto“ progimnazijos direktorė.

Anot ministerijos, nacionaliniu mastu nuo naujų mokslo metų rusų kalbos, kaip antros užsienio kalbos, pasirinkimas kol kas išlieka. „Vis tiek suprantame, kad negalima tokio radikalaus pokyčio padaryti per dvejus metus, nes, na, yra ir specialistų klausimas, ir darbo krūvio klausimas“, – kalbėjo I. Gaižūnas. Anot viceministro, rusų kalbos pasirinkimas ir taip natūraliai kasmet mažėja. Paskutiniais duomenimis, nuo 70 proc. sumažėjo iki maždaug 50 proc.