Kyšininkavimo byla: prezidentas atleido vieną teisėją, dėl dviejų kreipėsi į Seimą | Diena.lt

KYŠININKAVIMO BYLA: PREZIDENTAS ATLEIDO VIENĄ TEISĖJĄ, DĖL DVIEJŲ KREIPĖSI Į SEIMĄ

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį atleido kyšininkavimo byloje įtariamą Vilniaus apygardos teismo teisėją Henrichą Jaglinskį, o dėl Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo teisėjų Egidijaus Laužiko ir Konstantino Gurino atleidimo kreipėsi į Seimą.

Teisėjų taryba prieš savaitę konstatavo, kad šie teisėjai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą.

Seimas prezidento teikimą numato svarstyti kitą savaitę.

Pagal įstatymą, Apeliacinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus galima atleisti, kai tam pritaria ir prezidentas, ir Seimas.

G. Nausėda yra inicijavęs visų aštuonių kyšininkavimo byloje įtariamų teisėjų atleidimą, tačiau privalomą Teisėjų tarybos pritarimą kol kas gavo tik dėl trijų.

Ši teisėjų savivaldos institucija atsisakė leisti pašalinti iš pareigų Apeliacinio teismo teisėją Viktorą Kažį ir Vilniaus apylinkės teismo teisėją Robertą Rainį.

Sprendimas dėl likusių įtariamųjų - Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Arūno Kaminsko, Apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano ir Kauno administracinio teismo teisėjo Gintaro Čekanausko - buvo atidėtas iki rugpjūčio pabaigos.

Daug diskusijų prieš Tarybos posėdį sukėlė klausimas, ar pagal Konstituciją prezidentas gali inicijuoti Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo teisėjų atleidimą dėl teisėjo vardo pažeminimo, ar jie gali būti pašalinti tik Seime surengus apkaltos procedūrą.

Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius rašte Teisėjų tarybai nurodė, kad „jeigu Aukščiausiojo Teismo teisėjas, Apeliacinio teismo teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, o poelgis yra toks, kuriuo sulaužoma priesaika, jis pagal Konstituciją turėtų būti pašalinamas iš pareigų tik apkaltos proceso tvarka“.

Prezidentūra teigia, kad Konstitucija neriboja prezidento teisės inicijuoti bet kurio teisėjo atleidimą dėl teisėjo vardo pažeminimo.

Seime dėl Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo teisėjų taip pat inicijuota atskira apkaltos procedūra.

Atleidimo iniciatyvos kilo paaiškėjus, kad vienam iš įtariamųjų K. Gurinui rugpjūčio pabaigoje sueis 65 metai. Pagal įstatymą, tokio amžiaus teisėjai turi būti atleidžiami, tačiau atleidus dėl amžiaus jis galėjo išsaugoti socialines garantijas.

G. Nausėda taip pat kreipėsi į Seimą dėl Apeliacinio teismo teisėjo Kęstučio Jucio atleidimui jo paties prašymu. BNS žiniomis, šiam teisėjui tyrime suteiktas specialaus liudytojo statusas.

Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė BNS sakė, kad prezidento teikimas bus svarstomas kitą savaitę neeilinėje sesijoje. Apkaltos procedūrą numatoma palikti eilinei rudens sesijai, ji prasideda rugsėjo 10 dieną.

„Jei teikia prezidentas Seimui dekretą, mes privalome svarstyti. Jei nebūtų buvę prezidento dekretų dėl teisėjų, o iniciatyva V. Bako jau buvo užregistruota, neeilinėje sesijoje galėjo būti ir šitas klausimas. Bet kadangi jau žinome, kad atsiranda dekretai, mes vykdysim, kas privalu“, – sakė R. Baškienė.

Rašyti komentarą
Komentarai (10)

tai

1 atleido del ivaizdzio jei reikia juos visus sodint nes jie sodindavo nekaltus neitinkancius mafijai zmones kaip N.Venskiene kur ko gero ir yra rysys su jav pedofilais nės tas pompjas tai sionistas ir jo itakoje moteris negauna politprieglobscio kuri gauna kiti asmenys ir tai darosi aisku su kuo turime reikala kai zydai pradejo kelt savo reikalavimus ......

tulpes@lrpk.lt

Pasakysiu jums taip, nei didziausiams savo priesui nelinkeciau susidurti su Lietuvos teisesaugos sistema

Kęstas

Lietuvoje sukūrėme žemo lygio kapitalistinę visuomenę, nieko bendro su Skandinavija. Lietuvoje pastoviai samdomų darbuotojų darbo sąlygos prastesnės, negu Rusijoje. Ir išvyti iš darbo Lietuvoje lengviau, negu Rusijoje [1]. Neveltui gražiausia tulpė oligarcho Mockaus puokštėje, Grybauskaitė, tiesiog klykė apie neva tai teroristinę Rusijos visuomenės prigimtį. Reikia kaip nors apjuodinti kaimynus, kurie gyvena geriau, negu mes ir džiaugiasi daug mažesnėmis kainomis (ar ne, brangių netikusių koldūnų pardavėjau, apsiėdėli, Užkalni?) "Žemo lygio lietuviškoje kapitalistinėje visuomenėje atlyginimai mažėja kainų atžvilgiu, nes verslai konkuruoja dėl prekių kainos, o ne kokybės, todėl neinvestuoja į darbuotojus; vadinamieji nekvalifikuoti darbuotojai paprastai skatinami bausmėmis, o ne paaukštinimais; viešpatauja nelygybė ir plinta skurdas. Tai yra turto įgijimo be darbo, augimo bet kokia kaina kultūra. (Apie mokslą-studijas-ekonomiką)
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS