Įdomiau – ir mokytojui

„Išbandę patys ir pabandę pritaikyti pamokose STEAM programą, mokytojai pajunta, kad taip dirbti daug įdomiau. Yra daug galimybių tobulėti ir ieškoti naujienų. Profesinės kvalifikacijos prasme STEAM praktikuojantys mokytojai žengia priekyje“, – pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos katedros dėstytoja, mokslininkė V. Mildažienė. Ji dėsto ir VDU Švietimo akademijos studentams, yra aktyvi Lietuvos biochemikų draugijos narė.

V. Mildažienė apgailestauja, kad švietimo ir ugdymo sistemoje vyrauja chaosas, kad daug mokytojų – pervargę, daugybė mokinių – nemotyvuoti, tačiau daug kas priklauso ne tik nuo švietimo politiką formuojančių žmonių, bet ir nuo kiekvieno mūsų.

Kaip svarbų postūmį ji mato teigiamo požiūrio į STEAM metodologijos įsitvirtinimą tarp mokytojų. STEAM nėra naujiena, tačiau V. Mildažienė suskumba paaiškinti: dažnai toks ugdymas pristatomas ir praktikuojamas tik ieškant trumpiausių kelių, todėl ir neatsiskleidžia visi jo teikiami pranašumai.

Kas yra STEAM?

Tai iš anglų kalbos kilęs akronimas, reiškiantis penkias disciplinas: „science“ – gamtos mokslai, „technology“ – technologijos, „engineering“ – inžinerija, „arts and all other sciences“ – kūrybiškumas, menai ir visi kiti mokslai, „math“ – matematika.

STEAM programa siekiama didinti gamtos ir technologijos mokslų konkurencingumą ir skatinti mokinių domėjimąsi jais. Šis integruotas ugdymo modelis leidžia aktualius reiškinius ar problemas nagrinėti praktiškai ir ieškoti sprendimų, vienu metu pasitelkiant kelias disciplinas.

Lietuvoje veikia dešimt STEAM centrų. Mokytojai su mokiniais gali naudotis jų laboratorijomis. „Tačiau ar moka taikyti metodus? STEAM centrai mokytojams parengia laboratorinių darbų aprašus, bet tai nėra STEAM veiklos. Tai meškos paslauga. Tai tradicinis mokymas“, – atkreipia dėmesį V. Mildažienė.

„Deklaruojama, kad bandoma sudominti mokinius. Tačiau jiems bus įdomu ne dėl to, kad jie tiesiog darys ką nors naujo. Įdomu būna tada, kai leidi dalykus atrasti patiems, o ne veikti pagal aprašą. Tai yra iššūkis ir mokytojui. Kaip susivaldyti dirbant su vaikais, nebandyti jiems padėti, o leisti patiems susidaryti planą, leisti klysti, leisti patiems suprasti, kas ne taip, leisti ieškoti kito sprendimo, patiems ištaisyti klaidas. Tam reikia ir laiko, bet geri dalykai nėra greitasis maistas“, – pastebi mokslininkė.

Pasak jos, dalykinis mokymas yra labai reikalingas, jis reikalingas ir pačiam STEAM – norint integruoti žinias, pirmiausia reikia jų turėti. STEAM sužadina mokinių savarankiškumą ir domėjimąsi mokslu, padeda gilinti turimas žinias.

Galimybės: V. Mildažienės ir J. Žukauskienės teigimu, visa tai prieinama visiems norintiems. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Nebūtina visiems

Dar viena blogybė, kurią įžvelgia V. Mildažienė, užsibrėžimas, kad STEAM turi užsiimti visi be išimties mokytojai.

„Nereikia nukrypti į kraštutinumus. Ne visi mokytojai sugeba ir ne visiems to reikia. Penktadalį mokytojų įtraukti būtų gana paprasta, nes tiek jų yra tikrai labai imlūs ir noriai siekia naujovių. Mokytojai gali pasirinkti, kad jų darbas taptų įdomesnis. Gaila, kad dabar jie varomi mokytis beveik prievarta. Kaip rengti tokius mokymus, kai didelė dalis auditorijos nusiteikusi priešiškai? Kaip įmanoma ko nors išmokti, to nenorint? Turėtų ateiti tik tie, kurie nori. Ne visi tokie trenkti kaip aš“, – juokėsi V. Mildažienė.

STEAM suteikia daug improvizacijos ir kūrybos, bet reikia įdėti daug darbo. Vien teorijos mokytojui nepakanka. Jis pats turi viską pabandyti. „Čia tas pats kaip važiuoti dviračiu. Teorijos gali skaityti, kiek nori, bet kol neatsisėsi ir nepradėsi važiuoti, nemokėsi“, – palygino pašnekovė.

Kuo naudingas?

„Mokslo populiarinimas man labai svarbus. Labai akivaizdžiai matome, kaip krinta ateinančių studentų žinių lygis. Tai atspindi visuomenės vertybių krizę. Situacija vis blogėja. Tai apima prasmės suvokimą, gebėjimą spręsti problemas. Pakrikęs gamtos, tiksliųjų mokslų mokytojų rengimas. Mokytojo darbas labai biurokratizuotas. Kasmet vis kas nors keičiama: reikalavimai, taisyklės, vertinimas, sąlygos, programos“, – pastebėjo V. Mildažienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad mokinių pažymiai iš tiesų nieko kito neparodo, tik vaikų mokėjimą atitikti tam tikras taisykles.

Deklaruojama, kad bandoma sudominti mokinius. Tačiau jiems bus įdomu ne dėl to, kad jie tiesiog darys ką nors naujo. Įdomu būna tada, kai leidi dalykus atrasti patiems.

„STEAM yra gerai tuo, kad čia tikslas – ne rezultatas, ir kuo greitesnis, o gebėjimas pamatyti, ištaisyti savo klaidą, mąstyti, analizuoti, diskutuoti. Dalykai, susiję su aukštesnio lygio komunikacija. Yra daug tyrimų, kurių rezultatai rodo, kad lietuviams sunku atpažinti melagienas, trūksta kritinio mąstymo, o informacijos srautai yra milžiniški, žmonės sutrikę. Technologijos vystosi beveik stačiai kylančia kreive, o švietimo sistema murkdosi beveik senoviniame lygmenyje. Nelieka motyvacijos mokytis: jeigu visko galima paklausti dirbtinio intelekto, kam varginti smegenis?“ – retoriškai klausė V. Mildažienė.

STEAM yra mokymo metodologija, kuri, anot jos, šioje situacijoje būtų labai naudinga.

„Leidimas klysti, daug savarankiškumo, aktualios temos suvirpina mokinių ambicijas, sužadina smalsumą, jiems kyla įvairiausių klausimų, į kuriuos atsakymų jie gali ieškoti patys planuodami ir atlikdami tyrimus. To ir reikia darbo rinkoje ir įvairioms negandoms atspariai pilietinei visuomenei – galvoti savo galva, mokėti savarankiškai rasti ir spręsti problemas, nebijoti klysti“, – vardijo V. Mildažienė.

Didėjančio mokytojų, mokyklų ir mokinių susidomėjimo STEAM mokslais padarinys – gerėjantys pasiekimų rodikliai; daugiau mokinių rinksis laikyti STEAM dalykų abitūros egzaminus, atsiras daugiau norinčių tapti gamtos mokslų ir matematikos mokytojais.

Daugiau talentingų, kritiškai mąstančių ir kūrybiškų studentų iš esmės lengvina dėstytojų darbą universitetuose, gerina studijų kokybę.

Akiratis: VDU STEAM didaktikos centro laboratorijoje galima ir būtina išbandyti pačias įvairiausias praktines veiklas, kurios vienaip ar kitaip atskleidžia beribes mokslo pritaikymo galimybes ir naudą. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Mokytojų tinklas

Kolegų tarpusavio parama ir metodologinė pagalba – labai veiksmingas būdas tobulėti, nes geras pavyzdys – užkrečiamas. Mokytojams entuziazmą kelia ir STEAM veiksmingumas. „Atsiranda tokių keistų reiškinių, kai, pavyzdžiui, chuliganas, kuris iki šiol per pamokas nieko neveikė, staiga įsitraukia į pamoką“, – šyptelėjo mokslininkė.

Nereikia nukrypti į kraštutinumus. Ne visi mokytojai sugeba ir ne visiems to reikia.

Yra mokyklų, kurios sukūrė stiprias mokslines mokymo bazes. Yra pavienių mokytojų, jau įvaldžiusių arba labai susidomėjusių STEAM. Tuo pagrindu bandoma suburti mokytojų – STEAM ambasadorių – tinklą, kad šia gerąja praktika būtų galima dalytis kuo plačiau ir kad nebūtų iškreipta jos esmė – kuo daugiau leisti mokiniams tyrimus ir kitas veiklas daryti patiems, dirbant komandose, palaipsniui didinti jų savarankiškumą, mažinti instrukcijų ir nurodymų. Tai vadinama remiamuoju mokymu (anglų k. – scaffolding).

Tačiau, taikant tokias inovacijas, mokytojams svarbu dalytis patirtimi ir idėjomis, jas kritiškai vertinti ir tobulinti, kartu ieškoti tinkamo modelio, galiausiai – jausti bendraminčių palaikymą ir profesinę pagalbą. Ruošiamasi kurti STEAM mokytojų tinklą arba STEAM asociaciją.

Praktika pedagogams

VDU įkurtas STEAM didaktikos centras ir laboratorija yra skirta darbui su mokytojais ir mokytojų darbui su mokiniais, nes mokytojams reikia praktinės pagalbos pereinant prie naujų mokymo metodų.

Laboratorijoje daug įvairios įrangos ir galimybių. Vandens rūgštingumo matuokliai, elektroninė maišyklė, centrifugėlė. Ja iš tirpalo galima atskirti nuosėdas.

Elektrodu galima matuoti jonus, rūgštingumą. Pagrindinė spektrofotometro funkcija – nustatyti medžiagų koncentraciją tirpaluose, identifikuoti skirtingas medžiagas pagal jų šviesos absorbcijos savybes.

Centro vadovė J. Žukauskienė vardija, kad centre, pavyzdžiui, galima pačiam suprogramuoti išmaniųjų namų sistemas, suprasti, kaip reguliuojamas apšvietimas, kaip veikia išmaniosios laistymo sistemos, vėdinimas. Praktiškai išsiaiškinti, kaip veikia robotai, siurbiantys grindis, koks jų veikimo principas. Galima atsidurti ir virtualiojoje laboratorijoje, kurioje reikia atlikti tam tikras užduotis.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Užsiauginti pamainą

V. Mildažienė palydi į VDU Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos katedros laboratorijas. Jose atliekami įvairūs moksliniai tyrimai.

„Mūsų tikslas – užauginti pamainą mokslininkams. Tą daryti reikia nuo darželio, tęsti – mokykloje. Dabar esame sudėtingoje situacijoje. STEAM ugdymą diegti pradedame beveik nuo nulio“, – pakeliui pasakojo profesorė.

Vienoje laboratorijoje tyrinėjamas plazmos ir elektromagnetinių laukų poveikis augalams. „Švitiname sėklas. Tai japoniška mūsų partnerių plazmos įranga. Jau esame publikavę daug mokslinių straipsnių apie tai, kaip stipriai plazma ir magnetinis laukas keičia augalo elgesį. Pavyzdžiui, paveikus sėklas, lengviau pasiekti geresnį derlių nenaudojant jokių trąšų ar augaluose padidinti biologiškai aktyvių medžiagų“, – aiškino V. Mildažienė.

Kuo STEAM mokymas skiriasi nuo tradicinio

Gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (ir kitų dalykų) mokymas integruojamas į bendras patirtines veiklas (priešingai tradicinei tvarkai, kai dalykų mokoma atskirai). Taip siekiama formuoti visuminį (holistinį) reiškinių pažinimą.

Tradicinio paskaitomis / pamokomis pagrįsto mokymo metodai keičiami tyrimais, probleminiu mokymu, komandinėmis ir projektinėmis veiklomis. Patrauklios tyrimų veiklos padeda ne tik suprasti mokslines sąvokas ir mokslinių tyrimų principą, bet ir ugdyti teigiamą požiūrį į mokslą.

STEAM mokymas centruojamas į mokinį, siekiant ugdyti jo iniciatyvumą, savarankiško mokymosi gebėjimus. Mokytojo vaidmuo ir mokymo metodika keičiasi.

Akcentuojama žinių ir įgūdžių taikymo realiam gyvenimui svarba, parenkamos mokymo temos, aktualios kasdieniam mokinių gyvenimui (kontekstualumas).

STEAM mokymas vyksta visur: tiek mokykloje (modulinėse laboratorijose), tiek už jos ribų. Taikomos ir formalaus, ir neformalaus mokymo formos; siekiama įtraukti mokyklos bendruomenę, šeimas, verslo įmones.

Ugdomas mokslinis raštingumas, loginis ir kritinis mąstymas; besimokantys rengiami integruotai karjerai.

STEAM mokymas nepakeičia tradicinio dalykų mokymo, bet yra su juo derinamas.