„Šiaip tai reikėtų, kad (projektas – BNS) grįžtų į (Seimo posėdžių – BNS) salę, tiesiog atkreipėme dėmesį, kad įsigaliojimo data yra jau seniausiai praėjusi, tai reikėtų, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstytų šitą pasiūlymą, numatytų normalią įsigaliojimo datą“, – BNS motyvus aiškino liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Mūsų siūlymas yra nukreiptas į tai, kad būtų projektas paruoštas priėmimui. (...) Dabar etapas yra tas, kad Teisės teisėtvarkos komitetas turi pasvarstyti, tikiuosi, kad jau kitą savaitę ir pasvarstys, jeigu ten daug klausimų neturi ir klausimas, kad būtų paruoštas“, – teigė politikė.

Liberalai siūlo dabar dvi stadijas jau praėjusiame įstatymo projekte numatytą įsigaliojimo datą iš 2023 metų rugsėjo 1-osios pakeisti į 2026-ųjų liepos 1 dieną.

Kaip rašė BNS, lyčiai neutralią partnerystę parlamente mėginta įteisinti ne kartą, bet nesėkmingai.

Praėjusią kadenciją Seime pradėti svarstyti du įstatymų projektai, susiję su skirtingų ir vienos lyties porų santykių reguliavimu – Civilinės sąjungos įstatymas ir Civilinio kodekso pataisos, įvedančios „artimojo ryšio“ sąvoką, tačiau pakeitimai nebuvo priimti.

Tuo metu keliasdešimt parlamentarų ketvirtadienį pasiūlė pataisą, kuria būtų užkirsta Konstitucinio Teismo (KT) dabar suteikta galimybė Lietuvoje per teismus registruoti partnerystę, iki kol detaliai tokius santykius reglamentuojančio įstatymo nepriims Seimas.

Jie siūlo skubos tvarka į Civilinį kodeksą įrašyti, kad partnerystės institutas neįsigalioja iki 2026 liepos 1-osios.

Pasak V. Čmilytė-Nielsen, liberalų sprendimas nesusijęs su minėtu siūlymu.

„Ne, čia nesusiję. Mes buvom prieš porą dienų jau aptarę, kad ši data. Kažkokio labai konkretaus tikslo nėra, bet tiesiog datą reikia sutvarkyt ir kad būtų (...) projektas paruoštas priėmimui“, – sakė liberalė.

Balandį KT paskelbė, kad Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.

Be to, prieštaraujančiu pagrindiniam įstatymui pripažinta Civilinio kodekso nuostata, jog normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo atskiro įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimą, įsigaliojimo momento.

KT savo sprendimu atvėrė galimybę lyčiai neutralią partnerystę Lietuvoje registruoti per teismus, kol Seimas nepatvirtins detalesnės tvarkos, kaip turi būti reglamentuojami kartu gyvenančių nesusituokusių porų santykiai.

Po šio sprendimo pradėjo galioti partnerystės santykius reglamentuojančios Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios bendrą asmenų gyvenimą neįregistravus santuokos.