Šalys pareiškė norinčios „naujos ir atviros diskusijos dėl Europos žmogaus teisių konvencijos interpretavimo“, sakoma Italijos ministrės pirmininkės Giorgios Meloni (Džordžos Meloni) biuro paskelbtame tekste.

„Turime atkurti tinkamą pusiausvyrą“, – teigia pasirašiusieji.

1953 metais įsigaliojusi konvencija apima teisę į gyvybę, vergovės, kankinimų ir žeminančio elgesio draudimą, saviraiškos laisvę, diskriminacijos ribojimą ir teisę į šeiminį gyvenimą.

Jos nuostatų turi laikytis visos 46 konvenciją pasirašiusios šalys, įskaitant visas 27 ES valstybes nares, o Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) priima teisiškai įpareigojančius sprendimus.

Teismo interpretacija – ribojanti

Visuomenės palankumo migrantų atžvilgiu sumažėjimas paskatino dešiniųjų laimėjimus rinkimuose keliose ES šalyse ir padidino spaudimą vyriausybėms.

Laiškas, kuriame raginama permąstyti konvenciją, buvo paskelbtas po G. Meloni ir Danijos ministrės pirmininkės Mette Frederiksen (Metės Frederiksen), kurios abi laikosi griežtos pozicijos migracijos klausimu, susitikimo Romoje.

Laišką pasirašė Italijos, Danijos, Lietuvos, Austrijos, Belgijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Čekijos lyderiai.

ES pasienio agentūros „Frontex“ duomenimis, po 2023 metų piko pernai nustatytų neteisėtų sienos kirtimo į ES atvejų sumažėjo 38 proc. iki 239 tūkstančių.

Turime atkurti tinkamą pusiausvyrą.

Tačiau spalį ES lyderiai su Italija ir Danija priešakyje paragino skubiai priimti naujus teisės aktus, kuriais būtų išplėstas ir pagreitintas migrantų grąžinimas, o Europos Komisiją ragino įvertinti novatoriškus kovos su neteisėta migracija būdus.

Laišką pasirašiusios šalys teigė, kad atėjo laikas „diskusijai apie tai, kaip tarptautinės konvencijos atitinka šiandienos iššūkius“ bei paragino išnagrinėti, kaip EŽTT plėtojo savo Europos žmogaus teisių konvencijos interpretavimą.

„Manome, kad Teismo interpretavimo raida kai kuriais atvejais apribojo mūsų galimybę priimti politinius sprendimus savo demokratijose“, – teigiama laiške.

Minsko vaidmuo

EŽTT neseniai nagrinėjo bylas prieš Lietuvą, Latviją ir Lenkiją dėl galimai neteisėto elgesio su migrantais, Danijai buvo nurodyta pakeisti politiką dėl šeimų susijungimo, nepalankių teismo sprendimų yra sulauksi ir Italija.

Kaip skelbė BNS, į rytines ES nares iš Baltarusijos 2021 metais kilo migrantų antplūdis, Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.

Iš viso nuo tada Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido neteisėtai patekti 23,6 tūkst. užsieniečių.

Lietuvai pirmadienį dėl autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo sukeltos ir, anot Užsienio reikalų ministerijos, tarptautinę teisę pažeidžiančios migrantų krizės padavė Baltarusiją į Tarptautinį Teisingumo Teismą.

Ministerija pažymėjo, kad byla susijusi su valstybių įsipareigojimų pažeidimais pagal Jungtinių Tautų Protokolą dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru.

Pasak jos, Minsko dalyvavimą organizuojant krizę liudija tai, kad Baltarusijos valstybinės įmonės padidino skrydžių iš Artimųjų Rytų ir kitų regionų skaičių, organizavo vizų išdavimą ir apgyvendinimą atvykstantiems migrantams.

„Turime sugebėti imtis veiksmingų priemonių, kad pasipriešintume priešiškai nusiteikusioms valstybėms, kurios bando panaudoti mūsų vertybes ir teises prieš mus. Pavyzdžiui, pasitelkdami migrantus prie mūsų sienų“, – rašome devynių ES valstybių laiške.

Nevyriausybinės organizacijos kritikuoja Lietuvos 2023-aisiais įteisintą migrantų apgręžimą pasienyje ir apribotas galimybės pasienyje prašytis prieglobsčio, teigdamos, kad taip pažeidžiama tarptautinė teisė.