Pagal korupcijos mastą Lietuva yra viena korumpuočiausių ES valstybių. Tarp ES ir kitų Vakarų Europos šalių liūdniau už mus atrodo tik Bendrijos naujokės Bulgarija ir Rumunija.

Korumpuočiausios sritys

Tai rodo korupcijos suvokimo indekso (KSI) tyrimo rezultatai, kuriuos vakar paskelbė "Transparency International" Lietuvos skyrius (TILS).

Šių metų KSI tyrime Lietuva gavo 4,6 balo ir 58 vietą 180 šalių lentelėje. Tarp 30 ES ir Vakarų Europos šalių Lietuva su Lenkija dalijasi tik 27–28 vietas. Pernai Lietuvos KSI siekė 4,8 balo, t. y. buvo arčiau skaidrumo ribos – 10 balų. Anot TILS atstovų, 2008 m. tyrimo duomenys rodo, kad Lietuva grįžo į 2004 m. padėtį.

"Vieni korumpuočiausių Lietuvoje yra statybų ir sveikatos sektoriai. Dažniausiai Lietuvoje korupcija pasireiškia per kyšininkavimą: duodant arba imant kyšį. Tačiau taip pat pastebima ir subtilesnė korupcija: karteliniai susitarimai, kai įmonės dėl ko nors susitaria pažeisdamos įstatymus, pavyzdžiui, dėl pirkimo", – spaudos konferencijoje kalbėjo TILS projektų vadovė Jolanta Aleknevičienė.

Ji pridūrė, kad nerimą kelia ir lietuvių bendravimo su kelių policininkais įpročiai: beveik pusė apklausoje dalyvavusių tautiečių prisipažįsta davę pareigūnams kyšį. Žinodami, jog ne visi lietuviai patiklūs ir atsiveria sociologams, ekspertai daro prielaidą, kad duodančių kyšį gali būti nepalyginamai daugiau.

Išaugo politinė korupcija

TILS atstovai pabrėžia, kad Lietuvos valdžia ėmėsi labai mažai realių veiksmų mažinti korupciją. Pasak TILS direktoriaus Ryčio Juozapavičiaus, daugiausia vilčių pastaraisiais metais teikia suaktyvėję Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) veiksmai. Tačiau kiek realiai Lietuvoje kovojama su korupcija, anot jo, paaiškės tik po to, kai teismai priims nuosprendžius bylose, kurias pradėjo STT agentai.

R.Juozapavičius atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje daug nerimo kelia politinė korupcija. Kaip pavyzdį jis nurodė nacionalinio investuotojo "Leo LT" projektą.

"Tai ryškus ydingo administravimo ir blogo valdymo pavyzdys – nėra išlaidų ir naudos analizės, partnerė "Maxima" pasirinkta nesvarsčius jokių alternatyvų. Profesionalus sprendimas būtų buvęs toks: pasiūlyti visus būdus nurodžius kainas ir tada rinktis. Yra daug organizacijų, kad ir ES, kurios galėtų varžytis su "Maxima". Iš pažeistų sąlygų galima daryti išvadą, kad projektas susijęs su korupcija, panašus į didelę aferą. Jį turėtų ištirti teisėsaugos pareigūnai", – kalbėjo R.Juozapavičius.

Pasak TILS direktoriaus, priemonių mažinti politinei korupcijai Lietuvoje yra. "Reikėtų atpiginti dalyvavimą politikoje – įpareigoti nacionalinius transliuotojus nemokamai transliuoti politinę reklamą. Tačiau Lietuvoje priimtas nevakarietiškas sprendimas – kaip tik uždrausta transliuoti politinius filmukus. Taip gali kilti didžiausia korupcija – partijoms rinkimams reikia daugiau pinigų iš verslo, todėl taip jos įsipareigoja jam dirbti", – kritikos negailėjo R.Juozapavičius.

Skaidriausi skandinavai

J.Aleknavičienė nurodė, kad Lietuvos KSI, – šiemet jis 4,6 balo, – yra gana mažas ir rodo, kad šalyje vis dar nepavyksta pažaboti korupcijos ir peržengti 5 balų ribos, skiriančios skaidrias nuo labai korumpuotų valstybių. Korupcijos suvokimo vertinimo skalėje 0 reiškia labai korumpuotą valstybę, 10 – labai skaidrią.

Gerokai efektyviau negu Lietuva su korupcija kovoja kitos dvi Baltijos šalys. Latvija šiemet pasiekė 5 balus, nors pernai, kaip ir Lietuva, turėjo tokį patį indeksą, 4,8 balo. Estija šiemet gavo 6,6 balo ir ne pirmus metus yra skaidriausia iš Baltijos valstybių. Tačiau ir estams dar labai toli iki skaidriausiomis Europoje laikomų Danijos, Švedijos, Suomijos ir Šveicarijos, kurių KSI siekia 9 arba daugiau balų.

Suvokimas dar ne korupcija

Premjeras Gediminas Kirkilas teigia, jog TILS paskelbtas 2008 m. Lietuvos KSI patvirtina kovos su korupcija tęstinumo poreikį.

Premjeras teigė nesutinkąs su TILS vadovo R.Juozapavičiaus vertinimais, kad vienas ryškiausių su korupcija besisiejančių pastarųjų metų pavyzdžių – "Leo LT" projektas.
"Su tuo nesutinku. Žinau, kad jis (R.Juozapavičius – red. past.) užėmęs iš anksto tokią ideologizuotą poziciją. Manau, kad tai ("Leo LT" – red. past.) vienas skaidriausių projektų, niekas negali įrodyti, jog tai neskaidru. Tai daugiausia prielaidos ir kalbos, kurias skleidžia projekto oponentai", – BNS kalbėjo G.Kirkilas.

Paklaustas, ar dėl blogėjančios korupcijos padėties atsakomybę turėtų prisiimti ir Vyriausybė, G.Kirkilas atsakė: "Atsakomybę visada reikia prisiimti, bet tai nebus vienkartiniai veiksmai – kovos su korupcija strategija turi būti ilgalaikė."

Be to, anot G.Kirkilo, KSI nereiškia realios korupcijos. "Jei tiek daug neigiamai kalbama kad ir apie minėtą "Leo LT" projektą, tai toks yra žmonių suvokimas. Suvokimas dar nereiškia korupcijos. O TILS visada buvo priešiškas mūsų Vyriausybei, nors kvietėme juos bendradarbiauti, o jie šiuose mūsų veiksmuose įžvelgė apgavystę ir nuo pat pradžių kilo konfliktas", – kalbėjo G.Kirkilas.

BNS inf.

"Tai visiškas šios valdžios fiasko. To ir reikėjo tikėtis, nes nejaučiama jokia šios valdžios politinė valia mažinti korupciją. Blogiausia tai, kad Lietuva atsidūrė prastesnėje vietoje nei Latvija, jau nekalbant apie Estiją, nors kaimynai latviai daugelyje tarptautinių apžvalgų buvo vertinami kaip labiausiai iš visų Baltijos valstybių linkę į korupciją. Tai skaudus, bet tikslus mūsų dabartinės padėties įvertinimas", – BNS sakė A.Kubilius.
Anot jo, prastesnį įvertinimą daugiausią lėmė neskaidrus nacionalinio investuotojo į naują atominę elektrinę "Leo LT" kūrimas.

"Paprastai tariant, už tokį Lietuvos įvertinimą ir Lietuvos vardo kompromitavimą G.Kirkilas galėtų padėkoti draugams iš "Maximos", – teigė konservatorių lyderis.