Lietuvoje kremuota beveik 200 palaikų žmonių, kurie sirgo COVID-19 ar jiems įtarta ši liga | Diena.lt

LIETUVOJE KREMUOTA BEVEIK 200 PALAIKŲ ŽMONIŲ, KURIE SIRGO COVID-19 AR JIEMS ĮTARTA ŠI LIGA

Lietuvoje nuo pandemijos pradžios kremuota beveik 200 palaikų žmonių, kurie sirgo COVID-19 ar jiems buvo įtarta ši liga, informavo „Lietuvos krematoriumas“.

„Per šiuos metus kremuoti 184 palaikai. Prieš mirtį šie asmenys arba sirgo koronavirusu, arba jiems buvo įtariama ši liga, bet nebuvo atliktas tyrimas dėl covido“, – BNS sakė bendrovės „K2 LT“, valdančios „Lietuvos krematoriumą“ ir ritualinių paslaugų centrą „Rekviem“, direktorius Bernardas Vilkelis.

Jis taip pat pastebi, kad antrą kartą šalyje įvedus karantiną išaugo žmonių, besikreipiančiųjų dėl artimųjų palaikų kremavimo, srautai.

„Ir ne tik kalbant apie sirgusių koronavirusu asmenų palaikų kremavimą. (...) Vieni asmenys galbūt yra saviizoliacijoje ir negali šiuo metu surengti ceremonijos, kiti nori surengti ceremoniją su daugiau dalyvių. Todėl kremuojama ir laukiama, pavyzdžiui, pavasario. Priežasčių yra įvairių“, – kalbėjo B. Vilkelis.

„Kartais skaičiuojant to išaugimo nėra, bet procentais – tai dešimtimis procentų gali būti išaugęs skaičius“, – pridūrė jis.

Šarvojimai – uždarame karste, tačiau tai nėra būtina

Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos vadovė Jolanta Sprainaitienė sako, kad tais atvejais, kai koronavirusu sirgusio mirusiojo kūnas nėra kremuojamas, laidojimo paslaugas teikiančios įmonės vadovaujasi Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis ir palaikus šarvoja uždarame karste.

Be to, jos teigimu, dauguma šias paslaugas teikiančių įmonių velionio palaikus į karstą deda patalpintus į sandarų neperšlampamą maišą, neaprengiant laidojimui skirtais rūbais.

„Galima rengti, bet reikia turėti visas apsaugos priemones. (...) Kiekviena įmonė įsivertina ir prisiima rizikas bei atsakomybę“, – kalbėjo ji.

Savo ruožtu B. Vilkelis teigia, kad kai kurios laidojimo paslaugas teikiančios įmonės mirusiuosius nuo koronaviruso šarvoti paprasčiausiai atsisako.

„Teko girdėti apie tai. (...) Kadangi yra alternatyva, tai, saugant save ir artimuosius, siūlo kremuoti ir šarvoti su urna“, – kalbėjo jis.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tvirtina, kad „tokios atsargumo priemonės, kaip laidojimas maiše yra galimai perteklinės“.

„Papildomų atsargumo priemonių turėtų laikytis mirusiojo kūną prieš šarvojimą ar kremavimą tvarkantys specialistai“, – BNS teigė SAM Sveikatos saugos skyriaus patarėja Jolanta Mackevičienė.

Ji taip pat akcentavo, kad nors ministerija sirgusiųjų koronavirusu palaikus rekomenduoja šarvoti uždarame karste, tai nėra privaloma.

„Remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijomis, mirusiuosius nuo COVID-19 galima laidoti ir kremuoti įprastai. Tai reiškia, kad karstas gali būti ir atviras. Visgi atsargumo dėlei karstą rekomenduojame būti uždarius, juolab Lietuvoje vis dar gajos atsisveikinimo su mirusiuoju tradicijos, kai nevengiama kontakto su velionio palaikais. Tai gali kelti tam tikrą minimalią riziką“, – sakė J. Mackevičienė.

Be kita ko, ministerija akcentuoja, kad tokia rekomendacija galioja tik šarvojant sirgusiųjų COVID-19 palaikus arba kūnus tų asmenų, kuriems ši liga prieš mirštant buvo įtariama.

Keistas dalykas – daug žmonių galvoja, kad jeigu mirė nuo koronaviruso ar sirgo ta infekcija, tai laidotuves turi apmokėti valstybė arba kažkas. To tikrai nėra.

Klaidingai viliasi, kad laidotuvės nekainuos

B. Vilkelis sako, kad mirusiojo laidotuvės Lietuvoje įprastai kainuoja nuo 1 tūkst. iki 1,5 tūkst. eurų, tačiau tiksli kaina priklauso nuo regiono ir užsakomų paslaugų.

Savo ruožtu J. Sprainaitienė teigia, kad kaina svyruoja tarp 1,3 tūkst. ir 2 tūkst. eurų. Vis dėlto, anot jos, pandemijos metu laidotuvės yra ir kuklesnės, ir pigesnės.

„Laidotuvės kuklesnės, (...) dėl žmonių skaičiaus ribojimo nebėra giedorių, neorganizuojami gedulingi pietūs, taip pat nebėra prabangių tokių laidotuvių“, – sakė ji.

Ritualinių paslaugų teikėjai, teigia, kad paslaugų kainos, organizuojant sirgusiojo koronavirusu išlydėtuves, beveik nesiskiria nuo įprastų.

Vis dėlto, ji atkreipia dėmesį, kad tokių asmenų artimieji dažnai tikisi, kad laidotuvės jiems nieko nekainuos.

„Keistas dalykas – daug žmonių galvoja, kad jeigu mirė nuo koronaviruso ar sirgo ta infekcija, tai laidotuves turi apmokėti valstybė arba kažkas. To tikrai nėra“, – pasakojo Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos vadovė.

Karantino metu griežtesnės laidotuvių tvarkos

SAM primena, kad karantino metu laidotuvėse gali dalyvauti ne daugiau nei 10 asmenų, išskyrus šeimos narius ir ritualines paslaugas teikiančius asmenis.

Taip pat vyresniems nei šešerių metų asmenims privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.

Be to, šarvojimo vietoje prie įėjimo ar išėjimo iš šarvojimo salės turi būti pakabinta rankų dezinfekavimo priemonė, informacija apie asmens higienos laikymosi būtinybę (rankų higieną, kosėjimo, čiaudėjimo etiketą, apie privalomumą dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones).

Dėl koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 482 žmonės, dėl kitų priežasčių – 220 užsikrėtusiųjų.

Daugiausia mirčių, šeštadienio Statistikos departamento duomenimis, dėl COVID-19 registruota Vilniuje ir Kaune – po 53 atvejus.

Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 58 tūkst. 212 asmenų, 43 tūkst. 454 – tebeserga, 14 tūkst. 56 – pasveiko.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

Nepratau

Čia kaip marą šitą virusą vaizduoja? O kaip užsikrėsim nuo mirusių, jei jie nekvėpuoja? Nu tikrai cirkų cirkas vaikų daržely...

Kaip galima nuo irusio uzsikresti?

nu cirku cirkas.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS