Ta proga Seimo Kovo 11-osios Akto salėje rengiamas minėjimas. Po jo pilietinė akcija „Tenutyla kasdienybės šurmulys. Išgirsk. Įsiklausyk į savo širdies plakimą“ likus minutei iki vidurdienio kvies aukų atminimą pagerti tylos minute.

Vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje bus pakeltos valstybės vėliavos, o po šios ceremonijos iki Aukų gatvės rengiamos Pagarbos eitynės.

Prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams bus padedamos gėlės bei vyks pilietinė istorinės atminties akcija „Atminties neištremsi“ – bus skaitomi tremtinių ir politinių kalinių vardai bei pavardės ir jų likimas.

Popiet atminimo valanda rengiama prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties, o vakare Vilniaus arkikatedroje bazilikoje vyks mišios.

Organizuojant minėjimo renginius, šeštadienį 11.30–12.30 val. bus draudžiamas transporto priemonių eismas Gedimino pr. dalyje nuo A. Goštauto iki Gynėjų gatvės, o 12.15–13.30 val. – nuo Vasario 16-osios iki J. Tumo-Vaižganto gatvės.

Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimai vyks ir kituose šalies miestuose.

Šiauliuose taip pat bus organizuojama akcija „Atminties neištremsi“, vyks ekskursija po tremties vietas „Traukinys į nežinią“, rengiamas minėjimas prie geležinkelio rampos, šv. Mišios Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje ir atminimo koncertas.

Savo ruožtu Panevėžyje Gedulo ir vilties dienos renginys prasidės Švč. Trejybės bažnyčioje, vėliau Nepriklausomybės aikštėje bus skaitomi tremtinių ir politinių kalinių vardai.

1941-ųjų birželio 14-ąją pradėti masiniai lietuvių areštai ir trėmimai į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per pirmąją okupaciją sovietai ištrėmė, nužudė, įkalino apie 23 tūkst. šalies gyventojų. Iš viso iki 1953 metų iš Lietuvos ištremta apie 130 tūkst. žmonių, dar apie 156 tūkst. lietuvių buvo įkalinta.