Pasak agentūros, 2020–2021 mokslo metais Lietuvoje veikė 977 bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi 327 tūkst. mokinių. 2024–2025 mokslo metais mokyklų sumažėjo – jų buvo 885, tačiau mokinių skaičius išaugo ir siekė 349,5 tūkstančio.

Anot agentūros, mažesnės mokymo įstaigos yra uždaromos arba jungiamos, o didesnės  – priima daugiau mokinių.

Didžioji dauguma mokinių mokosi valstybinėse mokyklose. Praėjusiais mokslo metais jas lankė 324 tūkst. moksleivių (92,7 proc. visų bendrojo ugdymo mokyklų mokinių), nevalstybines – 25,4 tūkst. (7,3 proc.).

Duomenų agentūros teigimu, švietimo sistemoje iš viso dirba 27 tūkst. 187 asmenys: iš jų 11,7 proc. sudaro vyrai.

98 proc. mokytojų ir mokyklų vadovų turėjo aukštąjį išsilavinimą. Aukštesnįjį išsilavinimą buvo įgiję 1,4 proc. pedagogų, vidurinį – 0,6 procento.

Anot agentūros, daugiau negu 74 proc. pedagogų darbo stažas – 15 metų ir ilgesnis (20,2 tūkst. asmenų). Naujokų (stažas iki 4 metų) yra apie 3,7 tūkst., tai sudaro apie 14 proc. visų pedagogų.

„Mažėjantis mokyklų, augantis mokinių skaičius ir brandi pedagogų bendruomenė rodo, kad sistema susiduria su demografiniais iššūkiais, tačiau pedagogų kvalifikacija išlieka aukšta. Didžiausia rizika – mokytojų senėjimas – jei pedagogų gretų nepapildys daugiau jaunų specialistų, per artimiausią dešimtmetį gali prireikti šią problemą spręsti skubiai“, – nurodo agentūra.