Lietuvos policijos pareigūnai su bendrovės „Autoaibė“ atstovais vairuotojams dalys ultragarsinius švilpukus, kurie padeda sumažinti susidūrimų su laukiniais gyvūnais riziką.

„Prevencinės akcijos tikslas – skatinti vairuotojų sąmoningumą laikytis Kelių eismo taisyklių, mažinti eismo įvykių – transporto priemonių susidūrimų su gyvūnais – skaičių ir jų padarinius, kurti saugią aplinką visiems eismo dalyviams bei rūpintis gyvūnų gerove“, – teigiama Policijos departamento pranešime.

Jo duomenimis, per septynerius metus susidūrimų su gyvūnais Lietuvoje padaugėjo beveik tris kartus: nuo 2422 atvejų 2017 metais iki 6863 atvejų 2024 metais.

Pastaruosius ketverius metus kelyje ant gyvūno užvažiuoja ar kitaip su juo susiduria vidutiniškai beveik 6 tūkst. vairuotojų. Dažniausiai tai nutinka gegužės, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais.

Gamtininko Mariaus Čepulio teigimu, Lietuvoje laukinių gyvūnų populiacija yra išaugusi keliskart, nes gyvūnams pakanka maisto, prisideda ir švelnesnis klimatas. Be to, keliuose padaugėjo automobilių, todėl auga ir susidūrimų skaičius.

„Pamatęs gyvūną prie kelio, vairuotojas visada turi smarkiai pristabdyti – nesvarbu, koks tai gyvūnas. Gyvūnai nesupranta atstumo, reaguoja į šviesas ir gali netikėtai išbėgti į kelią. Be to, jei bėga vienas, beveik visada po jo bėga ir kiti“, – teigė M. Čepulis.

Rugsėjis ir spalis yra elnių ir briedžių rujos metas. Šiuo laikotarpiu jie dažniau juda iš miško į laukus maitintis, todėl ten, kur keliai eina pamiške, vairuotojams patariama būti itin atsargiems, ypač temstant ir švintant.

„Būtent temstant ir švintant gyvūnai yra aktyviausi – eina iš miškų maitintis ir grįžta. Vidury nakties jų judėjimas mažesnis, bet vakare ir anksti ryte – pats aktyvumo pikas. Rujos metu, kai daugiau gyvūnų susirenka į vieną vietą, jų elgesys tampa dar aktyvesnis, todėl kelyje tikimybė juos sutikti išauga“, – sakė gamtininkas.

Pasak eksperto, vienas iš būdų apsisaugoti – pasirinkti tinkamą greitį. Lėtesnis važiavimas suteikia laiko sureaguoti ir sustabdyti automobilį.

Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnai 15-oje miestų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Tauragėje, Telšiuose, Utenoje, Gargžduose, Kretingoje, Nidoje, Palangoje, Plungėje ir Šilutėje – dalys saugumo priemones – ultragarso švilpukus.

Bendrovė „Autoaibė“ šiemet akcijai skyrė 2 tūkst. šių įrenginių.

Pasak įmonės vykdomojo direktoriaus Igno Pusvaškio, tokie švilpukai yra tik viena iš priemonių, padedančių išvengti nelaimių, tačiau jie negali būti laikomi absoliučiai patikimu sprendimu.

„Jei tenka važinėti užmiesčio keliais, užsiklijuokite švilpukus, kurių skleidžiamo garso žmogus net negirdi, o laukiniai gyvūnai į jį reaguoja“, – teigė jis.

Ultragarsinis švilpukas – nedidelis prie automobilio priekinio buferio arba šoninio veidrodėlio lengvai pritvirtinamas įrenginys. Į jį patenkant oro srovei, prietaisas pradeda skleisti ultragarsą, kuris netoli kelio esančius gyvūnus verčia suklusti ir nesiartinti.

Gyvūnų girdimas garso dažnio diapazonas yra platesnis nei žmonių. Paprastai žmogus girdi nuo 16 Hz iki 20 kHz, o daugumos laukinių gyvūnų viršutinė dažnių riba siekia net 40 kHz ir daugiau.