Rekordinis skaičius

Nuo nepriklausomybės atkūrimo 15 158 ordinai ir medaliai skirti Lietuvos piliečiams, dar 2,3 tūkst. – kitų šalių asmenims, tarp jų 85 – Rusijos. Iki 2000-ųjų nė iš vieno jie nebuvo atimti, vėliau pasitaikydavo koks atvejis, bet ne kasmet. Iš viso tokių buvo šešiolika, tačiau net keturi iš jų – per penkis šių metų mėnesius. Dar apie dešimt apdovanojimų atsisakė patys, vienas, žurnalistas Vitas Tomkus, – ką tik.

Buvęs parlamentaras ir švietimo eksministras Gintaras Steponavičius šį vasarį prarado apdovanojimą – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžių, gautą 2004 m. Lietuvos įstojimo į ES proga, nes buvo nuteistas „MG grupės“ korupcijos byloje.

Kiti trys sprendimai susiję su nederamu apdovanotųjų elgesiu dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis. Gegužės pabaigoje Gitanas Nausėda iš apdovanotųjų sąrašų išbraukė pernai į prezidentus kandidatavusį Eduardą Vaitkų. 2004 m. iš Rolando Pakso rankų jis buvo gavęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžių.

Dėl apdovanojimo atėmimo į prezidentą kreipėsi grupė konservatorių. Pasak Seimo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų sąjungos frakcijos seniūno Mindaugo Lingės, tai paskatino E. Vaitkaus vizitas Minske, kur jis kalbėjo, neva Lietuva neturi teisėtai išrinkto prezidento. „Daug ir ankstesnių E. Vaitkaus pareiškimų sunkiai suderinami su lojalumu Lietuvai, tačiau vizitas į Baltarusiją ir dezinformacijos skleidimas diskredituojant savo šalį – niekaip nesuderinami su apdovanotojo vardui būtina nepriekaištinga reputacija, ypač kai dėl šio vizito pradėtas ir ikiteisminis tyrimas“, – teigė M. Lingė.

Užribis: buvusio KGB darbuotojo ir ilgamečio Rusijos valstybinės geležinkelių bendrovės vadovo, diplomato V. Jakunino apdovanojimą Konstitucinis Teismas pripažino antikonstituciniu. / „Reuters“ nuotr.

Kremliaus šlovintojai

Šiemet balandį prezidentas iš apdovanotųjų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu sąrašo išbraukė rusų muzikantą Jurijų Bašmetą. Dėl tokios galimybės kreipėsi Užsienio reikalų ministerija. Ordinu 1999 m. prezidento Valdo Adamkaus jis buvo įvertintas už Lietuvos muzikinės kultūros propagavimą ir indėlį į pasaulio muzikos lobyną.

Šiandien J. Bašmetas – aktyvus agresyvios Rusijos vidaus ir užsienio politikos šalininkas. Jis yra viešai parėmęs Vladimiro Putino pradėtą karą Čečėnijoje, pritarė 2014 m. Krymo aneksijai ir nuo 2022 m. besitęsiančiai Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą. Tačiau, nepaisant daugiau kaip dešimtmetį demonstruojamos prokremliškos pozicijos, jis buvo labiausiai mūsų valstybei nusipelniusių užsienio piliečių sąraše.

Šiemet vasarį apdovanojimo neteko ir 2010–2014 m. Ukrainos premjeru buvęs Mikola Azarovas. Dabar savo tėvynėje jis kaltinamas dėl Rusijos karo Ukrainoje pateisinimo ir raginimo nuversti konstitucinę santvarką.

Išbraukti iš apdovanotųjų sąrašo ar patys atsisakę apdovanojimo, jiems įteiktus apdovanojimo ženklus privalo grąžinti ordinų kancleriui. Tačiau tai padaro tik nedidelė dalis.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinas jam skirtas 1998 m. per prezidento V. Adamkaus vizitą Ukrainoje. M. Azarovas tuo metu vadovavo šios šalies mokesčių tarnybai.

Apie ukrainiečių Maidano sukilimą 2013–2014 m. vienai radijo stočiai jis sakė: „Buvo pasamdyti snaiperiai iš Gruzijos, iš Lietuvos, iš kitų šalių. Už šiuos snaiperius buvo atsakingi amerikiečių samdiniai, kurie skirstė užduotis. Būtent jie nušovė daugumą žmonių Maidane. Tai buvo būtina, siekiant paskatinti represijas prieš regionų partijas ir komunistų partiją.“

Po Maidano pergalės buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus šalininkas spruko iš Ukrainos. Valstybinių lėšų grobstymu įtariamas politikas prieglobstį rado Maskvoje, kur įkūrė išrinktą Ukrainos valdžią nuversti siekiantį „Ukrainos gelbėjimo komitetą“.

Tačiau, nepaisant tokios veiklos, dar daugiau kaip dešimtmetį po Maidano sukilimo M. Azarovas buvo tarp Lietuvos valstybei išskirtinai nusipelniusių asmenų, įvertintų mūsų valstybės ordinais.

Pasirinkimas: ledo šokėjai M. Drobiazko ir P. Vanagas nuopelnus Lietuvai, už kuriuos buvo įvertinti ordinais, nutrynė cinišku poelgiu – pasirinkdami dalyvauti komerciniame renginyje Sočyje tuo metu, kai Ukrainoje liejosi nekaltų žmonių kraujas. / J. Kalinsko / BNS nuotr.

Detektyvas dėl V. Jakunino

2022 m. iš apdovanotųjų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi išbrauktas Rusijos pilietis, buvęs KGB darbuotojas ir ilgametis Rusijos valstybinės geležinkelių bendrovės vadovas, diplomatas Vladimiras Jakuninas. Šį apdovanojimą jam, kaip Rusijos Nacionalinės šlovės centro globos tarybos pirmininkui, Lietuvos ir Rusijos dvišalių santykių rėmėjui, prieš 20 metų buvo įteikęs prezidentas V. Adamkus.

Praėjus šešeriems metams šio apdovanojimo suteikimą V. Jakuninui grupė parlamentarų apskundė Konstituciniam Teismui (KT). Pradėjus painioti klaidžią istoriją, kaip tarp apdovanotųjų atsirado ši pavardė, paaiškėjo daug keistų detalių. Be kita ko, tokio pavadinimo ordino pagal tuo metu galiojusius įstatymus net nebuvo, tebuvo projektas jį įteisinti. Teisybės dėlei tuo pačiu dekretu tokiu pat ordinu apdovanota ir grupė kitų asmenų.

Dar didesnis detektyvas – kas apdovanojimui teikė V. Jakunino kandidatūrą. Tuomet galiojęs Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymas numatė, kad užsienio valstybės pilietis negali būti apdovanojamas, jeigu nėra užsienio reikalų ministro pristatymo, tačiau tarp apdovanojimo dokumentų tokio nerasta. Pats V. Adamkus 2010 m. aiškino, kad pasirašė dekretą dėl apdovanojimo, nes jo patarėjai jį patikinę, esą viskas jame gerai. Viešojoje erdvėje minėta, kad į sąrašą V. Jakuninas buvo įtrauktas prezidento įtakingo patarėjo Albino Januškos pastangomis.

2010 m. KT paskelbė, kad prezidento dekretas V. Jakuninui skirti apdovanojimą prieštarauja Konstitucijai. Žiniasklaida vėliau skelbė, kad oficialiai jo niekas neinformavo, kad ordinas jam buvo suteiktas pažeidžiant Konstituciją, vadinasi, šis sprendimas yra negaliojantis.

Prie jo pavardės apdovanotųjų duomenų bazėje Prezidentūros tinklapyje atsirado įrašas apie KT nutarimą. Dar po ketverių metų, kaip anuomet skelbė 15min, apdovanotųjų sąraše jo pavardės neliko, nors nei prezidentės Dalios Grybauskaitės dekreto, nei kokios viešos informacijos apie tai nebuvo.

Tačiau tuo metu, 2014-aisiais, reaguojant į tai, kad Rusija aneksavo Krymą, ES paskelbė sankcijų šiai šaliai paketą ir nepageidaujamų ES asmenų sąrašą, kuriame buvo ir V. Jakuninas, ir dar vienas Lietuvos apdovanotasis – Kremliaus propagandistas žurnalistas Dmitrijus Kiseliovas. Paradoksali situacija: vadinasi, Lietuva nebeįsileido į savo valstybę asmenų, vis dar buvusių ypač jai nusipelniusiais pripažintųjų sąraše.

D. Grybauskaitė savo dekretu išbraukė iš apdovanotųjų sąrašo D. Kiseliovą ir jo kolegę Tatyaną Mitkovą, kuri pareiškė atsisakanti apdovanojimo savo noru. Abu juos 1994 m. Sausio 13-osios atminimo medaliais už reportažus apie Lietuvą buvo apdovanojęs prezidentas Algirdas Brazauskas. Tačiau dėl V. Jakunino dekreto nebuvo.

Be kita ko, jei asmuo prezidento dekretu išbraukiamas iš apdovanotųjų sąrašo, duomenų bazėje jo pavardė lieka, tačiau prie jos prirašoma pastaba apie apdovanojimo atšaukimą. Tačiau T. Mitkovos pavardės šiuo metu duomenų bazėje visai nėra.

Galutinai V. Jakuninas pašalintas iš apdovanotųjų sąrašo tik po aštuonerių metų, 2022-aisiais, jau prezidento G. Nausėdos, remiantis Valstybės apdovanojimų tarybos rekomendacija, nes jis įrašytas tarp sankcionuotų asmenų, prisidėjusių prie Rusijos pradėto karo Ukrainoje.

Tą pačią dieną G. Nausėda išbraukė iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu apdovanotųjų sąrašo ir Rusijoje gyvenančius ledo šokėjus Margaritą Drobiazko ir Povilą Vanagą.

„Neabejoju, kad šokių ant ledo pora buvo puikūs sportininkai, tačiau nuopelnus Lietuvos valstybei, už kuriuos buvo įvertinti dar 2000 m., jie nutrynė cinišku poelgiu, pasirinkdami dalyvauti komerciniame renginyje Sočyje tuo metu, kai Ukrainos karo verpetuose liejasi nekaltų žmonių kraujas. Geriausiu atveju tai – politinis vištakumas, blogiausiu – spjūvis nukautų kūdikių, vaikų, moterų ir senelių atminimui“, – anuomet savo feisbuko paskyroje rašė G. Nausėda.

O buvęs Lietuvos diplomatas ir politikas Algirdas Paleckis 2004 m. įstojimo į ES proga jam įteikto ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiaus neteko 2013 m., kai buvo nuteistas dėl sovietų agresijos neigimo.

Nuteistieji išbraukiami

Ne visi išbrauktieji iš apdovanotųjų sąrašo lengvai susitaiko su tokiu verdiktu.

Kontroversiškai vertinamas verslininkas Jurijus Borisovas, sietas su Rusijos kariniu pramoniniu kompleksu, ginčijo teisme sprendimą atimti iš jo Stepono Dariaus ir Stasio Girėno medalį, pažeminus apdovanotojo vardą padarytu tyčiniu nusikaltimu. Medalį jis gavo 2001 m. iš V. Adamkaus rankų, o 2006 m. jo dekretu buvo išbrauktas iš apdovanotųjų sąrašo po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino jį kaltu dėl grasinimo anuomečiam prezidentui Rolandui Paksui, reikalaujant atsilyginti už paramą rinkimų metu. Teismas nutarė, kad medalį iš jo šalies vadovas atėmė pagrįstai.

Pagal įstatymą asmenys, teisti už tyčinius nusikaltimus, negali būti teikiami apdovanoti, išskyrus Vyčio Kryžiaus ordinu ir ordino medaliu bei Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Jei negali būti apdovanoti, vadinasi, negali turėti apdovanojimų ir vėliau padarę nusikaltimus.

Ordinų neteko ir dar keli už nusikaltimus, nesusijusius su politika, teisti asmenys. Po 1990-ųjų pirmasis valstybės apdovanojimą 2000 m. prarado garsiojo Klaipėdos šokių kolektyvo „Žuvėdra“ šokėjas, pasaulio čempionas Marius Plioraitis: vos prieš metus gauto Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus jis neteko po to, kai buvo nuteistas už vagystes iš automobilių.

2017 m. D. Grybauskaitė išbraukė buvusį kelius prižiūrinčios įmonės „Automagistralė“ vadovą Vladislovą Molį iš apdovanotųjų ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu sąrašo, kai per Susisiekimo ministerijos atliktą auditą šioje įmonėje buvo nustatyta daugybė pažeidimų.

2019 m. ji atėmė vos prieš metus jos pačios įteiktą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalį ir iš Šarūno Černiausko, paaiškėjus, kad jis, dirbdamas žurnalistu, rengė analizes apie viešuosius asmenis ir verslo įmones ryšių su visuomene agentūrai „VIP Viešosios informacijos partneriai“ („vipcommunications“).

Klaipėdos universiteto docentas Arūnas Acus 2004 m. išbrauktas iš apdovanotųjų Lietuvos nepriklausomybės medaliu po to, kai šis nuteistas už grasinimą nužudyti ir viešosios tvarkos pažeidimą.

Pernai iš apdovanotųjų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu sąrašo pažeminus apdovanotojo vardą išbraukta Gražina Grigaliūnienė. Buvusi garsiausios Panevėžio rajono šeimynos įkūrėja prarado valstybės apdovanojimą apeliaciniam teismui priėmus jai ir jos sutuoktiniui nepalankų verdiktą dėl septynerius metus prieš globojamas nepilnametes ir mažametes vykdytų nusikaltimų.

O vienas asmuo neteko apdovanotojo vardo jį pasivijus istorijai: Pranas Končius (slap. Adomas) 2015 m. išbrauktas iš ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių karių savanorių, apdovanotų Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu, sąrašo po Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paaiškinimo, kad jis Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo vykdant žydų genocidą.

Pati: bėgikė Ž. Balčiūnaitė Lietuvos valstybės apdovanojimu įvertinta, kai tapo Europos čempione. Tačiau po dopingo testų medalis iš jos atimtas. Tada ji atsisakė ir gauto Lietuvos apdovanojimo. / V. Skaraičio / BNS nuotr.

Atsisakė patys

Remiantis Valstybės apdovanojimų įstatymu, kiekvienas valstybės ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais apdovanotas asmuo gali atsisakyti apdovanojimo, ir grupelė asmenų tą yra padariusi. Vieni susivokė, kad sukėlė abejonių, ar yra verti būti tarp apdovanotųjų, kiti taip pasielgė protestuodami.

Valstybės apdovanojimų taryba 2012 m. jau ketino svarstyti, ar rekomenduoti prezidentei D. Grybauskaitei atimti iš bėgikės Živilės Balčiūnaitės 2010 m. jai skirtą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių, įteiktą jai tapus Europos čempione. Tačiau po dopingo testų dėl draudžiamų preparatų vartojimo Europos čempionato aukso medalis iš jos atimtas, jai skirta diskvalifikacija, Tarptautinis sporto arbitražo teismas nusprendė, kad tai padaryta pagrįstai.

Ž. Balčiūnaitė valstybės apdovanojimo atsisakė pati. Taip pat pasielgė ir jos treneris Romas Sausaitis, kartu su ja buvęs įvertintas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ medalio.

Kariuomenės majoras Gintautas Ciunis 2022 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanotas, kai drauge su kitais kolegomis 2021 m. Talibanui perėmus Afganistano valdymą padėjo iš Kabulo į Lietuvą atskraidinti Lietuvos kariams anksčiau talkinusius vertėjus afganistaniečius su šeimomis.

Tačiau apdovanojimo jis atsisakė po trijų merginų pareikštų kaltinimų dėl netinkamo elgesio jam dar būnant Lietuvos skautų sąjungos Vilniaus Pilies tunto vadovu. Savo apsisprendimą G. Ciunis motyvavo tuo, kad jo, kaip karininko, garbės reikalas, kad jo padėtis nemestų net menkiausio šešėlio ant valstybės ir jos vardu teikiamų valstybinių apdovanojimų, todėl jis laikąs savo pareiga apdovanojimo atsisakyti.

2022 m. Benediktas Švažas atsisakė Sausio 13-osios atminimo medalio, protestuodamas prieš, jo manymu, didėjančią valdininkų ir teisėsaugos savivalę, kitaminčių persekiojimą, žlugdomą ekonomiką.

2006 m. Lietuvos nepriklausomybės medalio, gauto 2000 m., atsisakė filosofas Jurijus Radovičius.

Šią gegužę prezidentui atėmus apdovanojimą iš E. Vaitkaus, žurnalistas Vitas Tomkus paskelbė atsisakantis Nepriklausomybės medalio, kurį 2000 m. jam įteikė V. Adamkus. Prezidento komunikacijos grupė informavo, kad yra gavusi V. Tomkaus pranešimą dėl šio apdovanojimo atsisakymo.

Be garbės

Vis dėlto ar normalu, kad kai kurie dešimtmetį Lietuvą dergiantys, Rusijos karą prieš Ukrainą šlovinantys veikėjai yra garbingiausių valstybės asmenų sąraše?

„Valstybės apdovanojimų taryba peržiūri apdovanotųjų sąrašą pagal sankcijų fiziniams asmenims, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai remia Rusijos Federacijos agresijos karą prieš Ukrainą, sąrašus. Pavyzdžiui, apdovanotųjų vardą pažeminęs M. Azarovas yra įrašytas į keletą tokių sankcionuotųjų sąrašų“, – rašoma Prezidento komunikacijos grupės atsakymuose į „Kauno dienos“ klausimus.

Nepaisant daugiau kaip dešimtmetį demonstruojamos prokremliškos pozicijos kai kurie veikėjai buvo Lietuvai labiausiai nusipelniusių užsienio piliečių, įvertintų mūsų valstybės apdovanojimais, sąraše.

Seimo nario M. Lingės manymu, Valstybės apdovanojimų taryba turėtų ne tik kreipti dėmesį, kam suteikiami apdovanojimai, bet ir, kiek tai įmanoma, stebint viešąją erdvę ar remiantis kitais kriterijais, užsiimti tam tikra priežiūra, ar apdovanotieji nemenkina šio vardo, ir teikti rekomendacijas prezidentui ne tik atsitiktiniais pavieniais atvejais, kai politikai atkreipia dėmesį. Jis sako, kad dėl apdovanojimo atėmimo iš E. Vaitkaus kreipėsi, nes tai jau buvo akis badantis išskirtinis atvejis mūsų politinėje sistemoje, kai buvęs kandidatas į prezidentus taip pozicionavo savo požiūrį į mūsų valstybės, jos vykdomos politikos kryptį. Tačiau Taryba turi visus instrumentus, svertus ir įgaliojimus tai daryti sistemiškai, yra, kas jiems padeda Prezidento kanceliarijoje, tad jie gali gauti reikalingą informaciją.

Tačiau Tarybos pirmininkas Renaldas Gudauskas primena: „Esame visuomeninė konsultacinė, nemokamai dirbanti Taryba, prezidento sudaryta iš devynių apdovanotųjų asmenų. Jos veiklos ribos apibrėžtos įstatymu, elgiamės juo vadovaudamiesi, neperžengdami teisinių ribų. O sprendimus priima prezidentas.“

Pasak Tarybos nario teisininko Jono Prapiesčio, teisiškai apdovanojimo suteikimas apibrėžtas plačiau, o atėmimas – pakankamai sudėtingas klausimas. „Kai teismo nuosprendžiu apdovanotasis pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, tai neginčijama nuostata. Dėl kitų – sudėtingiau. Ar turėtų Taryba peržiūrėti apdovanotųjų sąrašus? Tarybai galėtų būti pateikiama kokių institucijų patikrinta ir įvertinta medžiaga, kuri nekelia abejonių. Tačiau nemanau, kad Taryba tokius klausimus turėtų inicijuoti“, – mano J. Prapiestis.

Be kita ko, gal ir teikusioms apdovanoti asmenis institucijoms vertėtų sistemingai peržiūrėti, ar kuris nekompromituoja visos valstybės ir institucijos, kuri jį teikė apdovanojimui.

Įstatyme nurodyta, kad jeigu apdovanotųjų veika žemina apdovanotojo vardą, prezidentas gali išbraukti šiuos asmenis iš ordinų kavalierių ar medaliais, kitais pasižymėjimo ženklais apdovanotųjų sąrašo. Šiuos klausimus svarsto ir savo išvadas prezidentui teikia Valstybės apdovanojimų taryba. Tačiau sprendimus priima prezidentas. „Šie sprendimai visada tam tikra dalimi bus subjektyvūs“, – rašo Prezidento komunikacijos grupė.

Valstybės apdovanojimai nesuteikia kokių privilegijų ar finansinių dovanų – tik garbę. Be kita ko, remiantis įstatymu, išbrauktieji iš apdovanotųjų sąrašo ar patys atsisakę apdovanojimo jiems įteiktus apdovanojimo ženklus ir dokumentus privalo grąžinti ordinų kancleriui. Tačiau, kaip informavo Prezidentūra, tai padaro tik nedidelė tokių dalis. Bet prarastos garbės taip nesugrąžinsi.