Apie 30 proc. kelių Lietuvoje yra kritinės būklės.
„Ypatingai didelis skaudulys – vis prastėjanti tiltų ir viadukų infrastruktūra, t. y. esama infrastruktūra, kuri nebegali laukti“, – sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba.
Nuo šiol senus, kritinės būklės kelius remontuoti galės ne tik valstybė, bet ir privatus verslas. Iki šiol įstatymas leido tik naujų kelių tiesimą.
„Tokiu būdu mes užtikriname, kad per trumpą laikotarpį atstatysime kritinius infrastruktūros objektus. Taip pat išvystome naujus, kurie yra būtini“, – teigė susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Valstybei lėšų trūksta, o vietoje keliams turimų 800 mln. reikėtų bent 3 mlrd. eurų.
Pagrindiniams projektams bus pasitelktas specialus modelis, kuomet verslas stato, o valstybė mokestį sumoka per sutartą laiką. Be to, pirmosios rekonstrukcijos planuojamos jau šiais metais.
„Startuosime su per šimtą tiltų ir viadukų, su Klaipėdos pietiniu aplinkkeliu, Ginkūnų aplinkkeliu Šiauliuose, Zarasų aplinkkeliu bei dalimi kelio atkarpos Kaunas–Prienai“, – tikino J. Taminskas.
Didesniais projektais jau domisi tarptautinės įmonės, o pokalbiai dėl finansavimo pasistūmėję su Europos ir Šiaurės investiciniais bankais. Pirmuoju etapu planuojama pritraukti apie 700 mln. eurų.
„Tokie projektai ne tik tampa pigesni, nes tada finansavimas gali būti apie kelis procentus palūkanos. Priešingai nei komercinių bankų, kurios yra gerokai didesnės“, – aiškino finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Seimas naujas kelių įstatymo pataisas priėmė praėjusią savaitę, tačiau dalis parlamentarų iki šiol yra kritiški. Anot jų, valstybė pasirinko per brangų variantą.
„Yra tam tikros rizikos. Mes galime prisiminti Utenos kelią, kai paaiškėjo, kad 40–50 proc. valstybė permokės. Kas sukontroliuos, kad tas projektas nekainuotų labai brangiai ir nebūtų užkrautas ateities kartoms“, – svarstė Seimo narys Valius Ąžuolas.
Anot prezidento patarėjo, natūralu, kad projektai bus brangesni, nes verslas norės uždirbti. Tiesa, jo manymu, laukti dešimtmečius, kol kelią valstybė galės tvarkyti pati, nebenaudinga.
„Nefinansuojant šios infrastruktūros tektų riboti eismą arba net uždaryti kelis viadukus. Tai būtų didelė žala ir gyventojams, ir verslams“, – dalijosi R. Dilba.
Be to, verslas turės ir atitinkamų įsipareigojimų.
„Visa atsakomybė už to kelio priežiūrą ir kokybę pereina rangovui. Rangovas yra atsakingas visą tą laikotarpį kelią prižiūrėti, remontuoti ir tvarkyti“, – pasakojo K. Vaitiekūnas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Tiesa, kelio valymo ir barstymo darbai lieka valstybės atsakomybė.
Pasak kelių tiesimo bendrovių atstovo, verslo įsitraukimas, nors ir naudingas, nesprendžia pagrindinės problemos, t. y. valstybės lėšų trūkumo.
„Per kelis metus padaryti daug projektų, trumpoje perspektyvoje pagerinti situaciją, bet iš esmės išleisti ateities pinigus ir nebeturėti po kažkurio laiko lėšų naujiems projektams vykdyti“, – neslėpė asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.
„Nepamirškime, jog tai yra taip pat ekonomikos skatinimas, lėšos į kelių infrastruktūrą, kurios 50 proc. grįžta per biudžetą. Mes tokiu būdu neleidžiame ir ekonomikai sulėtėti“, – teigė J. Taminskas.
Kelių būklei gerinti tokį modelį pasitelkia Ispanija bei Prancūzija, tačiau ten rinkliavos imamos iš gyventojų. Kitaip sakant, sutvarkyti keliai tampa mokami. Tiesa, Lietuvos valdžia tikino, jog mūsų šalyje taip nebus. Esą valstybė kelią galiausiai išsiperka.
„Valstybė, naudotojas, savininkas, mūsų visa teisinė bazė yra sukonstruota taip, kad kelių mokesčio, t. y. apmokestinimas privatiems asmenims, nebūtų įvestas“, – tikino susisiekimo ministras.
Valstybė dar iki 2028 metų planuoja sutvarkyti bent 105 kritinės būklės tiltus, taip pat numatoma įrengti 56 naujus.
Naujausi komentarai