Po Lietuvos politikų ir diplomatų pareiškimų dėl lenkų pareigūnų skleidžiamos informacijos Lenkija sustiprino diplomatinį puolimą prieš Lietuvą.

Kalbėdamas su dienraščiu "Kurier Wileński", europarlamentaras Ryszardas Czarneckis pareiškė, esą lenkų padėtis Lietuvoje ir rusų problemos Latvijoje gali privesti prie to, kad visas regionas užsitrauks prastą šlovę dėl tautinių mažumų diskriminavimo.

"Deja, Lenkija jau nebegali atsitraukti. Laikas veikti ir perkelti šį reikalą į tarptautinę erdvę", – sakė R.Czarneckis.

Jis ypač pabrėžė Seimo Užsienio reikalų komiteto nario Justino Karoso teiginius, kurie esą dar labiau aštrina konfliktą. Parlamentaro pareiškimas, paskelbtas dienraštyje "Vilniaus diena", Lenkijoje ir tarp Lietuvos lenkų sukėlė audrą.

"Važiuodami nuo Vilniaus krašto į Varėnos rajoną, jie (Lietuvos lenkai – red. past.) sako, kad važiuoja į Lietuvą. Lenkai į Lietuvos kultūrinį, politinį gyvenimą integruojasi daug blogiau negu, sakykim, rusai. Jie nemoka lietuviškai. Jeigu jie nori gyventi Lietuvoje, jie turėtų prie jos artėti, o ne tolti. Manau, kad tie, kurie nori kitaip, tegul važiuoja į Lenkiją – taigi laisvas judėjimas", – sakė politikas.

R.Czarneckis tokį J.Karoso pareiškimą traktuoja kaip lenkų vijimą lauk iš Lietuvos. Esą tokie pareiškimai kenksmingi abiem valstybėms, o Maskva trina rankas.

"Lietuva turi pagaliau savo galvoje paieškoti proto, eiti kompromiso link, nes tas aklas užsispyrimas tik kenkia. Tačiau Kremliuje jis neabejotinai priimamas su pasitenkinimu", – kalbėjo europarlamentaras.

Lenkų politikų skundai ES institucijoms dėl savo tautiečių padėties Lietuvoje jau tapo tradicija. Europarlamentaras Bogusławas Sonikas tęsia šią tradiciją. Jis dėl lenkų padėties Lietuvoje kreipėsi į ES pagrindinių teisių agentūrą. Tiesa, šis politikas nėra itin griežtai nusistatęs prieš Lietuvą – jis tikina į agentūrą kreipęsis tam, kad lenkų padėtis Lietuvoje būtų įvertinta objektyviai – nesikišant lietuviams ar lenkams.

Politikas reikalauja, kad agentūra parengtų ataskaitą dėl lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje. "Lietuva turi galų gale pradėti gerbti ES teisės aktus, reglamentuojančius tautinių mažumų padėtį", – dienraščiui "Gazeta Wyborcza" sakė B.Sonikas.

Tiesa, šis europarlamentaras apie Lietuvą atsiliepia ne taip aštriai kaip kai kurie jo tautiečiai Briuselyje. B.Soniko žodžiais, lietuviai savo tapatybės pagrindu laiko kalbą, "ją matydami kaip vienintelį savo šansą išlikti slavų mariose". "Iš ten kyla ir noras ginti lietuvių kalbos švarumą bei jos dominuojančią padėtį – net asmens dokumentuose ir geografiniuose pavadinimuose. Pamėginkime trumpam atsidurti jų (lietuvių – red. past.) kailyje: prisiminkime, kokias emocijas Lenkijoje sukėlė dvikalbių vietovardžių lenkų ir vokiečių kalbomis įvedimas Opolės krašte", – pridūrė politikas.