LIŪDNA STATISTIKA: VĖL EMIGRAVUSIŲ DAUGIAU NEI ATVYKUSIŲ

„Pagrindinė priežastis buvo jo nesusisiejimas su jokia konkrečia partija. Gali būti, kad balsus taip pat padėjo pritraukti ramus bendravimo būdas ir Valdo Adamkaus palaikymas“, – BNS pirmadienio naktį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius.

Pasak R. Vilpišausko, konservatorių remiama Ingrida Šimonytė antrajame ture nesugebėjo gauti papildomų balsų, nes už kitus kandidatus prieš dvi savaites balsavusių rinkėjų antrasis pasirinkimas buvo G. Nausėda.

„I. Šimonytei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai padėjo organizacine prasme, ji sugebėjo gauti daugiau balsų nei konservatoriai Seimo rinkimuose, bet tai kartu sukūrė tam tikrus apribojimus“, – sakė politologas.

Jo vertinimu, kai kuriuos rinkėjus galėjo nemaloniai nuteikti ir I. Šimonytės atsisakymas susitikti su Seimo frakcijomis.

R. Vilpišausko teigimu, G. Nausėdos dabar laukiantys didžiausi darbai – komandos suformavimas ir sutarimas su valdančiaisiais Seime dėl permainų Vyriausybėje.

„Manau, kad pirmiausias darbas – komandos suformavimas ir atsirinkimas, su kuo dirbti, nes bus mėginančiųjų daryti įtaką ne viešo intereso labui, o įgyvendinant savo darbotvarkę – ir tarp politikų, ir įvairių verslo grupių“, – kalbėjo politologas.

„Kitas klausimas – kaip sutarti dėl naujos Vyriausybės su valdančiaisiais Seime, įskaitant ir ministrų kandidatūras, nes veikiausiai Ministrų kabinetas keisis ir keisis reikšmingai“, – teigė R. Vilpišauskas.

Anot politologo, šiemet rimčiausias išbandymas bus kitų metų biudžeto priėmimas, artėjant Seimo rinkimams.

„Kiti metai yra rinkimų metai ir čia gali būti įvairių valdančiųjų mėginimų parodyti savo dosnumą rinkėjams. Prezidentas turės gan rimtai veikti kaip tam tikras saugiklis“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.

Jo teigimu, G. Nausėdos laukia dideli iššūkiai, siekiant įgyvendinti savo rinkimų pažadus sumažinti socialinę nelygybę, nes šie rodikliai priklauso ne tik nuo valdžios institucijų veiklos, bet ir platesnių ekonominių procesų.

„G. Nausėdos įvardyti rodikliai dėl nelygybės, atlyginimų skirtumo tarp Vilniaus ir kitų regionų yra gana ambicingi, jie priklauso ne  nuo prezidento ir ne tik nuo šalies institucijų, bet ir nuo platesnių ekonominių rinkos procesų“, – sakė R. Vilpišauskas.

Tarptautinėje politikoje didžiausi iššūkiai bus santykiai su Rusija ir Baltarusija, įskaitant problemą dėl Astravo atominės elektrinės, taip pat įtampa transatlantiniuose santykiuose, sakė politikos ekspertas.

Tuo metu G. Nausėdos su pergale į Vilnių atvykusios pasveikinti užsienyje gyvenančios jo dukros viešumo kampanijos metu vengė ir sako, kad toliau sieks savo tikslų.

„Mes turime savo mokslus, savo karjeras ir savo užsibrėžtus tikslus, o tai šiek tiek kirtosi su tuo, ką norėjo daryti jis“, – BNS sakė Gedailė Nausėdaitė.

26-erių mergina šiuo metu baigia architektūros magistrantūrą Belgijoje ir sako po mokslų ieškosianti darbo.

„Mes norime visko pasiekti pačios“, – kalbėjo išrinktojo prezidento dukra.

G. Nausėdaitė sakė žinanti, kad „Lietuva prezidentu išsirinko žmogų, kuris ves Lietuvą į priekį, kuris geba įgyvendinti savo idėjas“.

Paklausta, kas pasikeis šeimos gyvenime, kita išrinktojo prezidento dukra, 23-erių Ugnė juokėsi: „Matyt, apsaugos atsiras“.

Surimtėjusi ji pridūrė: „Manau, kad vis tiek mes turime tą tikrą šeimos ryšį. Mes susitinkame, kalbame ir visų pirma esame šeima – ne prezidentas ir ne studentė.“

„Mes liksime tokie patys, tik gal aplinkui atsiras daugiau veiksmo ir žmonių“, – „Lietuvos ryto“ televizijai tvirtino U. Nausėdaitė.

Manau, kad vis tiek mes turime tą tikrą šeimos ryšį. Mes susitinkame, kalbame ir visų pirma esame šeima – ne prezidentas ir ne studentė.

Ji šiuo metu stažuojasi Paryžiaus Venseno Sen-Deni universitete, o nuo rudens studijuos magistrantūrą Pietų Korėjoje.

Pirmoji šalies ponia – protokolo lektorė

G. Nausėdos sutuoktinė dar rugsėjį atlydėjo jį prie Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro, kur ekonomistas paskelbė sieksiantis prezidento posto. Kalbą pasakė ir D. Nausėdienė.

55-erių būsima pirmoji šalies ponia aktyviai įsitraukė į kampaniją, aplankė keliasdešimt Lietuvos miestų, kur domėjosi socialinės atskirties ir socialinės rūpybos klausimais.

Ji lankėsi senelių, vaikų, pagalbos šeimai namuose bei neįgaliųjų užimtumo, socialinės globos, krizių centruose.

D. Nausėdienė kol kas nedetalizavo, koks bus jos, kaip pirmosios šalies ponios, vaidmuo.

„Kalbėkime apie viziją rytoj, poryt. Šį vakarą, aš manyčiau, kad tai yra per ankstyva“, – sakė ji.

„Pasidžiaukime šituo momentu. (...) Tai buvo įdomus demokratinis procesas, žengtelėjome didelį žingsnį, šiandien tai yra demokratijos šventė, tai, ko siekėme visi, puikus vakaras“, – pridūrė D. Nausėdienė.

Prieš beveik trisdešimtmetį su G. Nausėda susituokusi moteris gyveno ir mokėsi Klaipėdoje, studijavo siuvinių technologiją tuomečiame Kauno politechnikos institute.

Ji yra dirbusi pamainos meistre, technologe, vadovavo įvairioms siuvimo ateljė.

Kurį laiką gyvenusi Vokietijoje, D. Nausėdienė grįžo į Lietuvą, baigė ekonomikos mokslus, o vėliau dirbo tarptautinės prekybos apranga įmonės „H&M Hennes & Mauritz GBC AB“ atstovybėje Vilniuje.

Šiuo metu ji dėsto tarptautinį protokolą Vilniaus universiteto Verslo mokykloje.

„Vertindamas augantį pasitikėjimą, kurį gavo I. Šimonytė, aš kviesiu Ingridą vesti Tėvynės sąjungos sąrašą 2020 metais ir, jeigu ji sutiks, formuoti būsimąją Vyriausybę“, – BNS vėlų sekmadienio vakarą sakė G. Landsbergis.

Jo teigimu, į prezidento rinkimų antrąjį turą patekusi I. Šimonytė parodė gebėjimą telkti žmones, nes ji prezidento rinkimuose gavo trečdaliu daugiau balsų nei partija paskutiniuose Seimo rinkimuose.

Tuo metu buvęs konservatorių lyderis parlamentaras Andrius Kubilius BNS teigė, kad partija dar spręs klausimus dėl kitąmet vyksiančių Seimo rinkimų.

I. Šimonytė yra tikrai visos Lietuvos didelis turtas, mes džiaugiamės, kad ji yra kartu su mumis, o kaip ten toliau susiklostys, tai parodys laikas.

„Mes kaip partija – ir jos vadovai, ir I. Šimonytė – spręsime klausimus, kaip mes eisime į Seimo rinkimus“, – sakė buvęs premjeras.

„I. Šimonytė yra tikrai visos Lietuvos didelis turtas, mes džiaugiamės, kad ji yra kartu su mumis, o kaip ten toliau susiklostys, tai parodys laikas“, – pridūrė A. Kubilius.

Jis taip pat teigė, kad pasitraukus dabartiniam premjerui Sauliui Skverneliui ir subyrėjus Vyriausybei, realiausias variantas būtų pirmalaikiai Seimo rinkimai.

„Manau, kad realiausia yra ankstesni rinkimai kitų metų pavasarį ir iki to laiko – techninė ar pusiau technokratinė Vyriausybė, prie kurios suformavimo arba jos palaikymo mes galim prisidėti“, – sakė A. Kubilius.

Artimiausi Seimo rinkimai planuojami 2020 metų spalį, bet valdantieji „valstiečiai“ yra užsiminę, kad gali siūlyti juos paankstinti. 

„Pasveikinau Gitaną prieš 10 ar 15 minučių ir palinkėjau sėkmės sutelkiant visus žmones“, – LRT televizijoje sekmadienio vakarą sakė I. Šimonytė.

Suskaičiavus rinkėjų balsus 1913 apylinkių iš 1972, – G. Nausėda gavo 67,25 proc. balsų, o konservatorių iškelta Seimo narė I. Šimonytė – 31,4 proc.

I. Šimonytė sakė, kad pasirodžius rezultatams iš Vilniaus atotrūkis dar sumažės, bet pripažino, kad pavyti G. Nausėdos jai nepavyks.

Pasaulis rytoj taip pat gyvuos, o aš gyvuosiu su juo.

„Aš nežinau, kodėl žmonės komplikuoja dalykus ir mano, kad kai nelaimi rinkimų, tai pasaulis pasibaigia. Pasaulis rytoj taip pat gyvuos, o aš gyvuosiu su juo“, – sakė ji.

Grįžusi į štabą I. Šimonytė dėkojo visiems už ją balsavusiems bei komandai, džiaugėsi, jog kampanijos metu skyrė daug laiko žmonėms paaiškinti, kad „nėra politikoje labai paprastų atsakymų į sudėtingus klausimus, nėra kažkokių greitų, visiems tinkamų sprendimų“.

„Kada du dalyvauja, laimi tik vienas, ir aš jau prieš gerą valandą pasveikinau Gitaną (Nausėdą – BNS) su jo pergale, nes skaičius pažįstu, galiu suprasti, kada stebuklų būna, kada nebūna. Kaip ten bebūtų, esu labai dėkinga visiems, kurie už mane balsavo, kurie manimi tikėjo, kurie neieškojo kokių nors makaronų, drungnų atsakymų, kurie, mano manymu, nepuošia politikų“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Tačiau tai dar ne visi rinkimų rezultatai, jie dar gali keistis sulaukus rinkimų rezultatų iš visų 1972 apylinkių.

Po vidurnakčio Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pradėjo skelbti sekmadienį vykusių rinkimų į EP išankstinius rezultatus.

Sekmadienį Lietuva rinko vienuolika šalies atstovų į EP. Mandatų EP negavo visuomeninis rinkimų komitetas „Prezidento Rolando Pakso judėjimas“, Lietuvos žaliųjų partija, Visuomeninis rinkimų komitetas „Lemiamas šuolis“, Visuomeninis rinkimų komitetas „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“, Visuomeninis rinkimų komitetas „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!“, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), partija „Tvarka ir teisingumas“.

Partijos ar rinkimų komiteto kandidatų sąrašas ar jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti EP narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

EP rinkimų rezultatai rodo pasitikėjimą tradicinėmis politinėmis jėgomis, sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis.

Preliminariais duomenimis, jo vadovaujami konservatoriai pirmauja EP rinkimuose su 16,41 proc. rinkėjų balsų ir pretenduoja į tris mandatus.

„Tikėjomės trijų mandatų ir tikimės, kad tiek ir bus. Džiugina, kad populistinės jėgos, kurių baiminosi kitos Europos Sąjungos valstybės, Lietuvoje neturi atramos“, – sakė konservatorių vadovas.

Antra vieta EP rinkimuose rodo tikrąjį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) reitingą ir milžinišką šuolį, sako partijos lyderis.

„Tai yra milžiniškas šuolis. Savivaldos rinkimuose daugelis apžvalgininkų sakė: „Na, čia 60 atskirų rinkimų, todėl bendro surinkto balsų skaičiaus negalime vertinti kaip ką nors reikšmingai sakančio“. Manau, kad dabar jau neturėtų likti kokių nors abejonių, koks yra tikrasis Socialdemokratų partijos pajėgumas, potencialas ir nacionalinis reitingas“, – pirmadienio naktį BNS sakė Gintautas Paluckas.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus balsus 1762 apylinkėse iš 1972, LSDP surinko beveik 16 proc. balsų, užima antrą vietą ir pretenduoja į du mandatus Europos Parlamente.

„Aišku, skaičiai šiek tiek kis, nes didieji miestai skaičiuojasi, bet mes esame patenkinti rezultatais. Tikimės, kad tie skaičiai labai nebepasikeis“, – teigė G. Paluckas.

„Jautėme didelę paramą ir palaikymą ypač regionuose, rajonų centruose. Dėl didžiųjų (miestų rinkėjų palaikymo – BNS) teks dar labiau pasistengti iki Seimo rinkimų“, – pridūrė jis.

Prieš penkerius metus per EP rinkimus Lietuvos socialdemokratų partija surinko 16,3 proc. rinkėjų balsų ir turi du mandatus.

„Valstiečių“ rezultatai netenkina R. Karbauskio

EP rinkimuose „valstiečiams“ pretenduojant į du mandatus vietoje turėto vieno, partijos lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad rezultatas jo netenkina.

„Kaip čia gerai ir vertinsi. Mes iš tikrųjų turėsime rinktis ir svarstyti, ką daryti, nes rezultatas nėra toks, kuris tenkintų. O kokie žingsniai bus – spręsime“, – žurnalistams pirmadienio naktį partijos štabe sakė R. Karbauskis.

Anot jo, „rezultatas netenkinantis, nors jis beveik du kartus didesnis, nei buvo. Bet yra kaip yra“.

„Kiekvienas partijos vadovas nori laimėti rinkimus. Jei nepasisekė, reiškia, suklydome“, – pridūrė „valstiečių“ vadovas.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus balsus 1762 apylinkėse iš 1972, rinkimuose pirmauja į tris mandatus pretenduojantys konservatoriai, po du mandatus iškovoti gali socialdemokratai ir „valstiečiai“, po vieną – Darbo Partija, Valdemaro Tomaševskio blokas, Liberalų sąjūdis ir Aušros Maldeikienės rinkimų komitetas.

Kiekvienas partijos vadovas nori laimėti rinkimus. Jei nepasisekė, reiškia, suklydome.

Pirminiai reitingavimo rezultatai rodo, kad į Europos Parlamentą su „valstiečių“ sąrašu gali patekti pirmasis jame buvęs europarlamentaras Bronis Ropė bei antruoju įrašytas buvęs krepšininkas, verslininkas Šarūnas Marčiulionis.

R. Karbauskis sako, kad rinkimuose į Europos Parlamentą reikšmės turėjo asmenybės, pavyzdžiui, socialdemokratų sąrašo lyderė Vilija Blinkevičiūtė, kuri „pritraukė tų balsų“.

Jis pripažino, kad partijoje buvo nepasitenkinimų, jog sąrašo viršuje yra nepartiniai asmenys.

S. Skvernelio užuominų, jog jis turi kitų planų, nebūtinai susijusių su „valstiečiais“, R. Karbauskis nekomentuoja.

„Ten nieko nebuvo pasakyta tokio, dėl ko aš turėčiau su juo aiškintis“, – sakė „valstiečių“ lyderis, paklaustas, ar artimiausiu metu žada susitikti su premjeru aptarti jo sekmadienio pareiškimų bei išsakytos kritikos asmeniškai R. Karbauskiui.

Paklaustas, ar mato ženklų, jog partijoje gali įvykti skilimas, jis tvirtino, jog „viskas priklauso nuo ambicijų“.

„Jei žmonės, kurie atėjo dirbti, galvoja ne apie save, o apie valstybę, tai tikriausiai ne. Bet jeigu kas nors pradės skaičiuoti, kaip jam apsimoka, iki rinkimų likus pusantrų metų, jei vertins, kad Seimo rinkimų rezultatas nebus toks palankus, kaip praėjusių, tokiu atveju, gali viskas baigtis, jog žmonės pradės galvoti, kaip jiems geriau“, – tikino jis.

Kalbėdamas apie Gitano Nausėdos pergalę prezidento rinkimuose, jis sakė, kad laimėjo „tas, kuris buvo vertingiausias laimėti“ ir tikisi iš jo dialogo su Seimu.

„Tikiuosi, kad bus dialogas tarp vykdomosios valdžios, Seimo ir prezidento ir ta situacija, kuri klostėsi dvejus su puse metų pasibaigs ir bus ieškoma geriausių valstybei sprendimų“, – teigė R. Karbauskis.

E. Gentvilas: išlikome ir esame patenkinti

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas, komentuodamas preliminarius rezultatus, teigė, kad EP rinkimuose tikriausiai laimėtas vienas mandatas yra būtent tai, ko tikėjosi partija. Jis pripažino nesitikįs, kad nauji rezultatai koreguos liberalų gaunamų mandatų skaičių, bet liko azartas aplenkti kitus sąrašus.

„Esame realistai. Sakėme, kad vieną mandatą tikrai gausime, iki antro neištempsime, panašu, kad taip ir klijuojasi. Iš principo esame patenkinti. Nacionaliniu lygiu parodėme savo išlikimą ir esame patenkinti. Vienas mandatas jau yra gerai, o dabar svarbu tik balsų, procentų daugiau gauti, aplenkti ką nors iš tų, kurie vieną mandatą irgi gauna“, – Eltai rezultatus apibendrino E. Gentvilas.

E. Gentvilas tikisi, kad iš didžiųjų miestų plaukiantys rezultatai dar kilstels Liberalų sąjūdį į viršų.

„Skaičiuojame, kad ties penkiais procentais nesustosime. Būsime aukščiau. Abejonių tas nekelia, paskutinės apylinkės visuose rinkimuose pradeda labai didinti liberalų rezultatą“, - Eltai sakė liberalų lyderis ir papildė, kad jo asmeninė prognozė buvo šiek tiek optimistiškesnė.

„Prognozavau, kad surinksime balsų tiek, kad išeitų pusantro mandato, bet tai, žinoma, neužtikrina antro mandato. Manau, turėsime tiek balsų, kad užtektų vienam ir trims dešimtosioms mandato“, – sakė E. Gentvilas.

2014 metų Europos Parlamento rinkimuose Lietuvos respublikos liberalų sąjūdis laimėjo vieną mandatą. Tuomet liberalų deleguojamu kandidatu tapo Petras Auštrevičius, kuris pirmauja sąraše ir 2019 metų rinkimuose.

V. Uspaskichas: galvojau apie du mandatus

Į vieną mandatą EP rinkimuose pretenduojančios Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas teigia, kad šie rinkimai partijai susiklostė teigiamai, nors jis tikėjosi dviejų mandatų.

„Dar ne viskas suskaičiuota. Galvojau apie du mandatus, bet truputėlį nedatraukėm. Stengsimės tarnauti rinkėjams ir jų nenuvilti“, – BNS sakė V. Uspaskichas.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenis, suskaičiavus balsus 1851 apylinkėje iš 1972, už Darbo partiją balsavo 9 proc. rinkėjų.

Partijos sąraše pirmuoju numeriu įrašytas būtent V. Uspaskichas. Ji surinko per 20 tūkst. pirmumo balsų, gerokai lenkdamas į antrą vietą iš trečiosios pakilusį Valentiną Mazuronį. Už jį balsavo kiek daugiau nei 12 tūkst. rinkėjų.

V. Uspaskichas teigė, kad įtakos teigiamam rezultatui EP rinkimuose turėjo ir tai, kad Darbo partijos rinkėjai palaikė išrinktąjį prezidentą Gitaną Nausėdą.

„Visokių buvo minčių – buvo abejonių net dėl vieno mandato. Labai gerai, kad G. Nausėda buvo antram ture. Mūsų rinkėjas palaikė G. Nausėdą“, – teigė Darbo partijos lyderis.

V. Uspaskichas įsitikinęs, kad EP rinkimuose gauti balsai rodo rinkėjų pasitikėjimą prieš kitąmet vyksiančius Seimo rinkimus.

„Aš pats vesiu partiją į Seimo rinkimus ir tikrai partija bus parlamentinė. Būsiu sąrašo lyderis arba kaip kandidatas į premjerus, bet aš tikrai vesiu partiją stambiu mastu – pas mus jau parengta programa, kuri yra išskirtinė“, – teigė Darbo partijos lyderis.

Tai jis sakė vėlų sekmadienio vakarą kreipdamasis į žmones Simono Daukanto aikštėje prie Prezidentūro, paaiškėjus rinkimų rezultatams.

BNS pateikia pilną išrinktojo prezidento kalbą:

„Žmonės dabar žvelgia į televizijos ekranus ir turbūt užduoda sau klausimą. O kas bus dabar? O kaip gyvensime dabar? Ar bus taip, kaip buvo anksčiau? Ar bus kitaip – geriau, blogiau? Tai priklauso nuo to, kokius lūkesčius žmonės puoselėja. Aš galiu pasakyti, kad tikrai bus kitaip.

Bet šiandien stipriausias jausmas, kuris yra mano krūtinėje – tai didžiulė padėka Lietuvos žmonėms, kurie išreiškė šitokio gylio pasitikėjimą.

Aš prisimenu 2018 metų rugsėjo 17 dieną, kuomet Saulėtekio alėjoje mes pristatėme savo viziją, savo ketinimą dalyvauti Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose kartu su artimiausiais bičiuliais, palaikytojais.

Tada aš prisiminiau tą kuklią, senyvo amžiaus moterį, kurią prieš tai visai neseniai buvau aplankęs Pabaiske. Kuri ilgus metus triūsė bažnyčios šventoriuje, skambino varpais, tiesiog dalijosi savo gerumu su bendruomenės gyventojais. Ir žinote, ji visą laiką lydėjo mane.

Aš manau, kad ji meldėsi už mane. Aš jos nuo to laiko daugiau nesutikau, bet aš jaučiau, kad ji už mane meldžiasi. Ir tai mums labai padėjo, tai mums padėjo tuo metu, kuomet mes pradėjome savo kelią per Lietuvą. Aplankėme daugybę nuostabių Lietuvos kampelių. Matėme daugybę labai įvairių, bet labai šiltų, emocionalių, kritiškų, žingeidžių žmonių.

Ir jos malda lydėjo turbūt ir tuo metu, kai atrodė, kad labai sunku, pavargome, gal kažkiek išsisėmėme. Ir prisiminus ją ir jos maldą, aš vėl įgydavau jėgų.

Dar vienas dalykas, kuris man labai padėjo šiame nelengvame kelyje – tai mano nuostabi komanda. Miela komanda, kiek jūsų čia dabar yra... Jūs visada kartu, jūs visada kartu.

Daugelis iš jūsų stojote šalia manęs drąsiai, ištikimai tuo metu, kai atrodė, kad nebus nieko iš šito. Kad bus pernelyg sunku, kad jėgos pernelyg nelygios. O galbūt kas nors pagalvojo, kad gal aš palūkėsiu, pasižiūrėsiu kaip čia viskas gausis, tada aš prisijungsiu vėlesniame etape.

Bet šiandien stipriausias jausmas, kuris yra mano krūtinėje – tai didžiulė padėka Lietuvos žmonėms, kurie išreiškė šitokio gylio pasitikėjimą.

Daugelis iš jūsų tai padarėte be jokių išlygų iš karto, čia ir dabar. Ir dėl to aš jums esu labai už tai dėkingas. Ir jums buvo sunku, ir man buvo sunku, bet mes stengiamės niekada to vienas kitam neparodyti. Mes savo sunkumus užgniauždavome kažkur kamputyje ir toliau eidavome į priekį.

Aš noriu padėkoti visiems konkurentams, kurie stojo į pirmąjį rinkimų turą, su kuriais susiklostė visiškai neblogi žmogiški santykiai. Kai kuriuos pažinau iš kitos – žmogiškosios pusės.

Pasakyčiau taip – politikai gal kartais atrodo šiek tiek baisoki, kuomet žiūri į juos per televizijos ekraną. Bet kai susipažįsti su jais, kaip su žmonėmis, matai, kad tai tie patys žmonės su savo jausmais, su savo ydomis, su savo privalumais. Ir tai buvo dar vienas nuostabus patyrimas šitoje kovoje.

Na ir žinoma, antrasis rinkimų turas, nuostabi konkurentė – konkurentė apie kurią galima tiktai svajoti, kuri turi tikrai nuoširdų štai ir čia susirinkusių žmonių palaikymą, nes tai yra tikrai šviesus, išmintingas, kryptingas ir tikrai labai racionalus žmogus, kuris be kita ko vaidins Lietuvos politikoje tikrai labai svarbų vaidmenį artimiausiais dešimtmečiais.

Aš labai tikiuosi, kad santykiai su gerbiama Ingrida susiklostys labai draugiški, geri ir mes tikrai galėsime kur kas daugiau padaryti Lietuvos labui.

Kokia nuotaika užplūsta? Žinote turbūt būtų nesąžininga, jeigu aš dabar jums sakyčiau, kad aš pradedu čia kažką dėliotis savo galvoje – būsimus darbus. Patikėkite, dabar toje galvoje yra daugybė dalykų, kuriuos net sunku vieną su kitu suklijuoti ir tiesiog gal mintys pernelyg padrikos. Bet aš tikrai nepamiršau to, ką aš kalbėjau visą laiką. Net tuo metu, kai kai kurios politinės jėgos stengėsi įrodyti, kad nieko nebus, nebus jokio susitarimo, nebus jokio noro sėsti prie bendro stalo. Aš vistiek tuo tikėjau, aš tuo tikiu ir aš tuo tikėsiu.

Aš stengsiuosi vienyti Lietuvos žmones, vienyti Lietuvos partijas. Aš stengsiuosi, kad Lietuvoje būtų mažiau pagiežos, mažiau beprasmiškos konkurencijos, kuri nelemia sprendimų. Ir dėl tos priežasties aš esu pasirengęs kentėti, jeigu reikės, bet vis tiek nuosekliai sieksiu šito tikslo.

Ir dar vienas dalykas, kurio mes negalime užmiršti – tai savo rinkiminių pažadų. Tiksliau jūs neleisite jų pamiršti. Manau, kad Lietuva tikrai nusipelno būti gerovės valstybe, kurioje gera visiems, kurioje nereikia aukštomis tvoromis, spygliuotomis tvoromis apsistatyti turtingiau gyvenantiems nuo skurdžiau gyvenančių. Kuriame nereikia pasiturintiems žmonėms sodinti į savo mašinas su apsaugininkais ir lydėti į mokyklas. Kuriose visi gyvena sutarime ir nesijaučia didžiulių socialinių skirtumų, regioninių skirtumų.

Aš noriu, kad šitie rūmai, tą jau esu kalbėjęs debatuose, atsivertų, priimtų žmones, parodytu svetingumą įvairioms visuomenės grupėms, kurios tikrai nusipelno būti išgirstos ir įvertintos. Tai kultūrininkai, švietimiečiai, regionų politikos lyderiai. Patikėkite – bus čia veiksmo šituose rūmuose ir aš stengsiuosi, kad tai būtu garantuota ir kad žmonės, kurie norės pareikšti savo mintis, tikrai čia galės jas pareikšti.

Ir, žinoma, norėčiau padėkoti savo artimiausiems bendražygiams. Diana... Mielos mano dukros, kurios kažkur pasimetėte, tikiuosi mes jus kažkaip susirasime. Savo mylimą tėvuką, aš jau paskambinau jam. Abu nuleidome sūrią vyrišką ašarą prisimindami, kad mamytė jau negalės pasidžiaugti. Ji paliko šį pasaulį 2014 metais, bet aš manau, kad ji kažkur aukštai danguje stebi...

Dar kartą dėkoju visiems čia susirinkusiems ir aš tikiuosi, kad mes matomės tikrai ne pirmą, ne antrą, ne paskutinį kartą. Tikiuosi, kad mes visi kartu kursime gražesnę, laimingesnę, labiau savimi pasitikinčia ir darnesnę Lietuvą“.

„Matyčiau tokį scenarijų su viena sąlyga, jeigu ji taptų partijos nare, nes netampant partijos nare neįmanoma tapti partijos vadove. Jeigu taptų partijos vadove ir valdančiąją koaliciją formuotų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, aš visiškai ją įsivaizduočiau tinkamą premjero pareigoms užimti“, – sekmadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Tikiuosi, kad po kažkurio laiko jaustųsi laimėję visi Lietuvos žmonės, kuriems aš dėkingas už paramą, nes šita parama turbūt neleidžia abejoti, kad mus palaiko didelė dalis Lietuvos“, – žurnalistams sekmadienį sakė pas šalininkus į restoraną Vilniuje atvykęs G. Nausėda.

„Aš matau, kad žmonės patikėjo. Tai dabar blogiausia, kas galėtų mums nutikti, kad mes nuviltumėme žmonių pasitikėjimą. Aš darysiu viską ir aš tikiuosi, kad mano komanda darys viską, atiduos visas jėgas Lietuvai, kad taip neatsitiktų, kad žmonės nenusiviltų politika apskritai“, – kalbėjo jis.

Jis žadėjo siekti dirbti su parlamentu ir Vyriausybe, siekiant mažinti socialinę atskirtį šalyje.

„Aš tikiuosi, kad mums pavyks kartu su kitomis valdžios institucijomis rasti tuos bendrus sąlyčio taškus su vienu tikslu – kad Lietuvoje būtų geriau gyventi, kad Lietuvoje tvirčiau jaustųsi kiekvienas žmogus, kad Lietuvoje būtų daugiau savitarpio pagarbos, mažiau patyčių, kad puikiai sugyventų senas ir jaunas, daugiau pajamų turintis ir mažiau pajamų turintis, gyvenantis Lietuvos pakraštyje ir gyvenantis centre arba sostinėje“, – kalbėjo G. Nausėda.

Išrinktasis prezidentas taip pat užsiminė, kad švelnins retoriką Rusijos atžvilgiu, bet pabrėžė, kad Lietuvos santykiai su Maskva iš esmės nesikeis, kol Rusija nekeis elgesio Ukrainoje.

G. Nausėda sakė, kad tapęs prezidentu norėtų toliau gyventi savo name Pavilnyje,  tačiau dėl to tarsis su Vadovybės apsaugos departamentu.

Konservatorių iškelta I. Šimonytė pripažino pralaimėjimą ir palinkėjo konkurentui „sėkmės sutelkiant visus žmones“.

Ji žadėjo, kad toliau aktyviai veiks Lietuvos politikoje.

„450 tūkst. balsų už tavo nugaros nėra tai, kam gali lengvai pasakyti – „ačiū labai už gėles ir toliau aš einu auginti savo narcizų“, – LRT sakė I. Šimonytė.

Kadenciją baigianti prezidentė Dalia Grybauskaitė telefonu pasveikino G. Nausėdą ir palinkėjo „sėkmės pateisinant į jį sudėtus Lietuvos žmonių lūkesčius“.

Nugalėtojais tapo šeimininkų „Playas de Castellon“ atstovai, kurių sąskaitoje – 122 taškai. Vos vienu tašku nuo jų atsiliko Stambulo „Fenerbahce“ (Turkija), dešimčia – Lisabonos „Benfica“ (Portugalija). „Cosma“ pelnė 98 taškus, o už mūsiškių išsirikiavo Birmingamo „Birchfield Harriers“ (Didžioji Britanija), Brno „VSK“ (Čekija) bei į žemesnį divizioną iškritę Roterdamo „Atletiek“ (Olandija) ir Kopenhagos „Sparta“ (Danija).

Pirmą prizinę vietą antrą varžybų dieną pavyko iškovoti jau pirmoje rungtyje. Disko metime dėl pėdos operacijos Ispanijoje dalyvauti negalėjusį Andrių Gudžių pakeitęs Aleksas Abromavičius pateisino Lietuvos metikų mokyklos vardą. Lietuvis įrankį numetė 59 m 99 cm bei užėmė antrą vietą.

„Sąlyginai esu patenkintas, tik metrų norėjosi 61-62-ų. Tam buvau pasiruošęs, viskas idealiai gavosi, tik tiek, kad pirmi du bandymai nepavyko, – sakė A. Abromavičius. –Tokiame idealiame sektoriuje nesu buvęs. Neslysta, viskas gaunasi ir tai net šiek tiek išmušė iš vėžių. Viskas buvo per daug gerai, įskaitant oro sąlygas, vėją – retai kada taip būna“.

2014 metų Europos čempionato dalyvis buvo paskelbęs apie karjeros pabaigą, tačiau į disko sektorių sugrįžo ir šiemet. Gegužės pradžioje A. Abromavičius dalyvavo Lietuvos metimų čempionate Palangoje, kur iškovojo sidabrą.

„Palanga išmušė iš vėžių, turėjau sudalyvauti ir pasitikrinti, bet išlindo senos traumos. Tačiau dabar sezoną pavyko atidaryti sėkmingai, – džiaugėsi A. Abromavičius. – Darbas su vaikais neleidžia taip ramiai išeiti. Kada išeidinėjau, buvo daug traumų, o tas traumas apsigydžius ir vėl nesinori.“

Itin sėkmingai „Cosma“ ekipai susiklostė 110 m barjerinio bėgimo rungtis. Rapolas Saulius finišavo antras, o Lisabonos „Benfica“ atstovas Abdel-Kader Hernandez buvo diskvalifikuotas – tai leido pajėgiausiam Lietuvos klubui po 12 rungčių iš 20-ies pakilti į trečią vietą bendroje įskaitoje.

R.Saulius nuotolį įveikė per 14,02 bei vos 0,09 sek. atsiliko nuo asmeninio rekordo.

„Padariau geriausią sezono rezultatą, bet esu nepatenkintas tuo, kad neišnaudojau visų savo jėgų, viso savo pajėgumo. Išbėgus iš starto šiek tiek atskirai dirbo kūnas ir galva. Jei pavyktų tą suvienodinti, manau, tikrai pasiekčiau geresnį rezultatą. Siekiau pasidaryti asmeninį rekordą, bet šįkart nepavyko“, – apgailestavo R.Saulius.

Beje, į barjerus savame take susikoncentravęs lietuvis po finišo galvojo, kad tarp visų dalyvių užėmė penktą vietą.

„Neatsimenu, ar teko pradėti sezoną greitesniu laiku nei dabar. Džiaugiuosi, kad šis sezonas prasideda gana sėkmingai“, – šyptelėjo R. Saulius.

800 m rungtyje Mindaugas Striokas finišavo penktas (1 min. 51,92 sek.), o šuoliuose su kartimi Lukas Kolpakovas peršoko 4,40 m bei buvo šeštas – „Benfica“ atstovai šiose rungtyse pateko tarp prizininkų bei susigrąžino trečią poziciją bendroje įskaitoje.

Su pajėgiais sprinteriais sėkmingai kovojo 200 m rungtyje penktą vietą užėmęs Gediminas Truskauskas (21,18 sek.), o 3000 m kliūtiniame bėgime pirmas už prizininkų trejeto finišavo Justinas Beržanskis (8 min. 56,52 sek.). Tuo tarpu 3000 m bėgime Simas Bertašius užėmė antrą vietą, pagerinęs asmeninį rekordą – 7 min. 55,16 sek.

„Vakar netyčiomis prasitariau, kad geriau jaučiuosi ilgesnėse distancijose, o šiandien pagalvojau, kas bus, jei susimausiu (juokiasi). Jaučiau atsakomybę ir šiandien pasirodyti gerai bei įrodyti, kad šiuo metu iš tikrųjų galiu gerai bėgti ilgus nuotolius. Šiemet susirinko stipresni varžovai nei pernai, todėl būti antram yra tikrai labai džiugu“, – džiaugėsi S. Bertašius.

Pasak sportininko, asmeninis rekordas 3000 m rungtyje įrodo, kad pasiruošimas sezonui buvo sėkmingas ir įsibėgėjant vasaros sezonui rezultatai vis gerės.

„Treneris nuolat pabrėžia, kad 1500 m distanciją bėgsiu gerai tada, kada ištvermė bus aukštame lygyje. Ta ištvermė šiandien tikrai yra gera, dar šiek tiek padirbėjus treniruotėse ir daugiau startuojant, turėtų gerėti ir pagrindinės rungties rezultatas“, – teigė Juozapo Garalevičiaus auklėtinis.

Šuolių į tolį rungtyje „Cosma“ latvis Elvijas Misanas liko penktas (7 m 41 cm), o vyrų estafetės komanda (Ugnius Savickas, Artūras Janauskas. M. Striokas ir Janis Leitis) finišavo septinti (3 min. 16,41 sek.). Tačiau Lietuvos klubui pavyko triumfuoti vienoje iš paskutinių pirmenybių rungčių – ieties metime.

E.Matusevičius įrankį nuskraidino 81 66 cm bei artimiausią varžovą aplenkė daugiau nei keturiais metrais.

„Startą vertinu neblogai, numečiau 81 m 66 cm – tai neblogas rezultatas. Žinoma, visada norisi geriau ir norėjau geriau, galbūt pritrūko dviejų bandymų (vietoj įprastų šešių ietininkai galėjo atlikti keturis metimus – lengvoji.lt). Gal būčiau dar pagerinęs savo rezultatą, nes su kiekvienu metimu mečiau vis toliau“, – komentavo E. Matusevičius.

Prieš savaitę Japonijoje lengvaatletis ietį numetė 84,55 m, o Europos čempionų klubų taurės varžybose norėjo išbandyti naują įsibėgėjimą.

„Bandėme naują įsibėgėjimą, manau, kad jis man tinka, tik reikia dar jį nušlifuoti. Sutrumpinome įsibėgėjimą ir padidinome greitį, – paaiškino E. Matusevičius. – Norėtųsi šiek tiek toliau ir stabiliau mėtyti. Numečiau 84 metrus, tai norėtųsi 83 arba toliau. Žiūrėsime, dar tik sezono pradžia.“

Moterų varžybose trečią vietą užėmusiai Valensijos „Esports“ komandai atstovavo Modesta Morauskaitė. Ji 400 m barjerinio bėgimo rungtyje buvo antra (58,79 sek.), 200 m rungtyje – septinta (24,11 sek.), o su estafetės komanda – ketvirta (3 min. 41,82 sek.).

Prezidentė išrinktajam šalies vadovui palinkėjo stiprybės ir sėkmės pateisinant į jį sudėtus Lietuvos žmonių lūkesčius, pranešė D. Grybauskaitės spaudos tarnyba.

BNS žiniomis, pirmadienį planuojamas D. Grybauskaitės susitikimas su G. Nausėda.

Telefonu šalies vadovė taip pat kalbėjo ir su antra prezidento rinkimų turo dalyve Ingrida Šimonyte.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, pasveikinęs G. Nausėdą, sakė, kad tikisi sklandaus bendro darbo ateinančius metus.

„Po šios nakties šalies laukia naujas politikos etapas, tikiu, atnešiantis veržlumo ir užtikrintumo ateičiai, stabilumo ir ramybės mūsų žmonėms. Naujajam Prezidentui linkiu sėkmės ir stiprybės priimant šią atsakomybę ir vedant valstybę į priekį“, – sakė Seimo pirmininkas.

Naujojo šalies vadovo kadencija prasidės liepos 12 dieną, jam prisiekus iškilmingoje inauguracijos ceremonijoje

Suskaičiavus rinkėjų balsus 1427-ose apylinkėse iš 1972-ejų, – G. Nausėda gavo 71,12 proc. balsų, o konservatorių iškelta Seimo narė I. Šimonytė – 27,45 proc.

„Lūkesčiai yra laimėti du mandatus (...) Mūsų lūkestis yra pasiekti panašų rezultatą kaip savivaldos rinkimuose bendru balsų skaičiumi“, - sakė G. Paluckas.

G. Paluckas teigė, kad pagrindinės paramos tikisi iš rajonų, regionų centrų. Taip pat, tvirtina, kad rinkimų agitacijos metu atliktas darbas turėtų duoti didesnį rezultatą kaimiškose vietovėse ir miestuose.

„Mūsų didysis rėmėjų ratas yra rajonų centruose, regionų pagrindiniuose miestuose, miesteliuose ir tikimės kaimiškose teritorijose šįkart pasirodyti kiek geriau“, - sakė LSDP pirmininkas.

LSDP pirmininkas neatskleidė, už ką balsavo Prezidento rinkimuose, bet teigė, kad ženklai rodo, jog lyderis yra ekonomistas Gitanas Nausėda.

„Aš tikiuosi, kad Lietuva išsirinko prezidentą, kuriuo bus patenkinta bent penkerius metus, nes buvo Lietuvos istorijoje atvejų, kai tik išsirinko ir visi iš karto sakė, tai juk niekas nebalsavo už jį, tai kaip mes jį išrinkom. (...) Man atrodo, kad Gitanas Nausėda vis tik tai yra lyderis šiuose rinkimuose, nes jis, berods, laimėjo 48 savivaldybes (pirmajame ture. – ELTA). Tai jau daug pasako. Vienas Vilnius Lietuvai Prezidento dar nėra išrinkęs“, - prognozavo G. Paluckas.

G. Paluckas tikisi, kad naujasis šalies vadovas laikysis duoto žodžio ir vykdys rinkimų metu duotus pažadus.

„Mano pats didžiausias lūkestis yra tai, kad prezidentas ar prezidentė laikytųsi tų pažadų ar tų nuostatų, kurias išdėstė rinkimų metu (...) Aš neturiu jokių asmeniškumų ar preferencijų, nes nė vienas iš jų nėra socialdemokratas. Meilės pagal pasaulėžiūrą nėra. O darbiniai santykiai bus puikūs, nuostabūs, jeigu visi laikysis savo žodžio“, - sakė G. Paluckas.

2014 metų rinkimuose LSDP laimėjo du mandatus į Europos Parlamentą.

Pirmajame Prezidento rinkimų ture Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė surinko panašų balsų skaičių. Pirmąją vietą, su nežymia persvara užėmė Ingrida Šimonytė.