LIŪDNA STATISTIKA: VĖL EMIGRAVUSIŲ DAUGIAU NEI ATVYKUSIŲ

Neįmanoma pravažiuoti

Į "Kauno dieną" kreipėsi kaunietis Pavelas ir papasakojo, su kokiomis problemomis susiduria pastaraisiais mėnesiais. Dalį Technikumo gatvės miestas seniai yra sutvarkęs, nutiesęs asfaltą, tačiau kita dalis vis dar skęsta žvyro dulkėse.

Viskas gerokai pablogėjo, kai į rajoną atsikėlė privatus vaikų darželis. Vietos gyventojas pasakojo, kad dabar kasdien žvyro keliu pravažiuoja didelis srautas automobilių. Į švietimo įstaigą vaikus veža tėvai. Dažnai jie savo automobilius palieka ant žolės, kol vaiką nuveda iki darželio durų. Taip pat atvažiuoja nemažai aptarnaujančiojo personalo automobilių, todėl Technikumo gatvės dalis pasidarė beveik nepravažiuojama.

"Gatvę miestas tvarko galbūt porą metų, bet niekaip nesutvarko. Tačiau dabar transportas taip išdergė gatvę, kad neįmanoma pravažiuoti. Antrą sezoną čia veikia privatus darželis ir kasdien gatve pravažiuoja 30 automobilių daugiau, nei būdavo anksčiau, kai gatve naudojosi tik gyventojai. Iškasinėtos ir aplinkinės gatvės, todėl su lengvuoju automobiliu nelabai išeina namų pasiekti. Aš dar su tokia didesne važinėju, tai šiaip ne taip pravažiuoju, bet kaimynai turi atokiau palikti automobilius ir pėstute eiti iki namų", – pasakojo Pavelas.

Jis stebėjosi, kad savivaldybė, prieš išduodama leidimą steigti privatų darželį, turėjo užtikrinti, jog bus normali infrastruktūra, tačiau to nebuvo apdaryta. Dėl to kenčia Aleksoto gyventojai.

Prisidėtų savo lėšomis

Prie to, kad neasfaltuotoje Technikumo gatvės dalyje atsivėrė didelių duobių, prisidėjo ir tai, jog šiuo metu tvarkomos aplinkinės gatvės, o sunkioji technika gatvelę naudoja kaip tranzitinį kelią. Vietiniai gyventojai pavargo nuo dulkių ir duobių, tad yra pasiryžę dar kartą savo lėšomis prisidėti prie gatvės tvarkymo darbų.

"Mes savo lėšomis buvome normaliai susitvarkę, gatvėje buvo paberta skusto asfalto. Prie tokio laikino remonto prisidėjo visi gyventojai ir galėjome patogiai grįžti į namus. Dabar visas tas skustas asfaltas išvažinėtas, atsivėrė duobių. Miestas net greideriu nelygina šios gatvės, todėl pravažiuoti neįmanoma. Taip atrodo gatvė mieste, o ne kažkur toli rajone", – piktinosi Technikumo gatvės gyventojas.

Jis nurodė, kad vietiniai ne kartą kreipėsi į savivaldybę, prašydami sutvarkyti gatvę, tačiau iki šiol padėtis nesikeičia. Pralaužti ledų, kad būtų greičiau sutvarkyta gatvė, nepadėjo ir gyventojų noras prisidėti savo lėšomis. Kauniečiai tikino, kad kažkokią dalį jie galėtų sumokėti vien tam, kad savais automobiliais laisvai galėtų grįžti į savo namus.

Gatvę miestas tvarko galbūt porą metų, bet niekaip nesutvarko.

Tvarkys, bet negreitai

Kauno miesto savivaldybės atstovai teigė, kad šiuo metu prioritetas teikiamas kitoms Aleksoto gatvėms, o Technikumo gatvę planuojama tvarkyti po kelių metų.

Savivaldybės atstovai žadėjo, kad iki tol, kol bus šioje Aleksoto vietoje išlietas asfaltas, specialistai pasistengs dažniau gatvę lyginti greideriu ir taip bent laikinai sumažinti duobių skaičių.

"Šiuo metu vyksta Technikumo gatvės sklypų paėmimo procedūros. Jos reikalingos norint sujungti trūkstamą jungtį su Kalvarijos gatve. Manau, kad šią atkarpą įrengsime 2021 m. Šiuo metu vyksta darbai ir rangovai stengiasi prižiūrėti gatves tinkamai, atsiprašome už nepatogumus. Tam, kad gyventojams būtų patogiau judėti šia gatve, avarines duobes remontuosime", – "Kauno dienai" žadėjo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Reikšminga pradžia

Pirmąją atvirą širdies operaciją atliko chirurgas prof. Algimantas Marcinkevičius, joje dalyvavo ar ją stebėjo vėliau širdies chirurgiją toliau plėtoję Santaros klinikų ir kitų gydymo įstaigų medikai. Jų teigimu, pirmosios operacijos data žymi ir moderniosios širdies chirurgijos mūsų šalyje gimimą. Mat sulig šia operacija ėmė formuotis lietuviška kardiochirurgijos mokykla. Tai skatino vystytis ne tik chirurgiją, bet ir gretutinius mokslus – hematologiją, biochemiją, imunologiją, klinikinę anesteziologiją, farmakologiją ir daugelį dalykų.

Ilgametis Santaros klinikų kardiochirurgas prof. Vytautas Sirvydis ne kartą yra pasakojęs, jog širdis buvo pats paskutinis organas, paliestas chirurgo rankų, todėl širdies chirurgija ypač išskirtinė.

Kodėl taip ilgai nesiryžta operuoti širdies? Ilgą laiką sklandė daug mitų apie širdį, vienas iš jų – širdis yra žmogaus sielos buveinė. Ją palietus žmogus miršta. Netgi vienas iš žymiausių pasaulio chirurgų Theodoras Billrothas 1893 m. Vienos kongrese buvo sakęs, kad tas chirurgas, kuris palies širdį, tesulaukia visų kolegų pasmerkimo. Tai ne tik rodė baimę ar pagarbą žmogaus širdžiai, bet ir buvo ženklas, kad idėja operuoti širdį, siekiant gelbėti žmogaus gyvybę, jau buvo gyva. Šią idėją, praėjus vos dvejiems metams po garsaus T.Billrotho perspėjimo, 1895 m. įgyvendino Liudwigas Rehnas – jis užsiuvo durtą širdies žaizdą, taip išgelbėdamas gyvybę 22 metų vyrui. Šis įvykis, nors ir sulaužė mitą, kad širdis nėra neliečiama, buvo tik epizodinis ir širdies chirurgijai starto dar nedavė.

Modernios chirurgijos gimimas

Kaip teigia istorinį įvykį Lietuvos medicinoje iš arti stebėjęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Giedrius Uždavinys, Vilniuje atlikta pirmoji atvira širdies operacija buvo, galima sakyti, moderniosios širdies chirurgijos gimimo data. Iki tol Lietuvoje buvo atliekamos tik uždaros širdies operacijos, taip pat Vilniuje ir Kaune – kraujagyslių praeinamumą atkuriančios operacijos. Tačiau apie širdies ligų gydymą, kai būtina "atjungti" širdį, "įeiti" į jos vidų, pagydyti defektą – apie tai nebuvo galima net svajoti. Lietuvos medikai buvo izoliuotoje politinėje sistemoje. Nors Maskvoje, Leningrade, Kijeve tokios operacijos jau vyko, tačiau jos buvo su didelėmis komplikacijomis, jos vis dar buvo naujovė.

Tuo metu Lietuvos medikai turėjo širdies kraujagyslių chirurgijos eksperimentinę laboratoriją, kuri egzistavo jau ketvertą metų. Buvo ten ir entuziastų būrys, vadovaujamas prof. A.Marcinkevičiaus, ieškančio būdų, kaip įdiegti šiuolaikinę širdies chirurgiją Lietuvoje. Per prof. A.Marcinkevičiaus pažįstamus buvo susisiekta su Novosibirsko kraujo apytakos patologijos instituto akademiku J.Mešalkinu – pavyko jį prikalbinti atvykti į Vilnių ir padėti atlikti pirmąją atviros širdies operaciją.

Galima sakyti, kad 1964-aisiais Lietuvoje prasidėjo modernioji širdies chirurgija, atsirado tai, ką šiuo metu vadiname lietuviška kardiochirurgijos mokykla.

Tai įvyko 1964 m. spalio 14 d. 14-metė iš Trakų buvo operuota – operacijos metu buvo uždarytas įgimtas skilvelių pertvaros defektas. Ją operavo prof. A.Marcinkevičius, o asistavo J.Mešalkinas. Jiems padėjo prof. V.Sirvydis, Vytautas Triponis, G.Uždavinys, anesteziologas Leonidas Zeldinas, Daumantas Kavoliūnas, kuris kartu su Jeronimu Stundžia valdė dirbtinės kraujo apytakos aparatą. Operacijoje dalyvavo ir Alis Baublys, Gediminas Martinkėnas, Algis Matulionis, Lina Pinigytė, daugelis kitų. Vieni stebėjo, kiti padėjo. V.Sirvydžiui ir V.Triponiui teko asistuoti tiesiogiai, o vėliau, pabaigus operaciją, užsiūti krūtinės ląstą.

Nuo tos dienos Lietuvos medikai žingsnis po žingsnio tobulino metodikas, tyrimo metodus, ir apie 1978 m. tapo viena iš trijų geriausių buvusios Sovietų Sąjungos klinikų po Maskvos ir Kijevo. Ilgas ir sudėtingas kardiochirurgų darbas tęsiasi iki šiol.

"Galima sakyti, kad 1964-aisiais Lietuvoje prasidėjo modernioji širdies chirurgija, atsirado tai, ką šiuo metu vadiname lietuviška kardiochirurgijos mokykla. Negana to, tai buvo žingsnis, kuris stumtelėjo į priekį visas kitas gretutines medicinos sritis", – teigė G.Uždavinys.

Gelbsti gyvybes

Šiandien Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VUL SK) Širdies chirurgijos centre per metus atliekama apie 1 000 sudėtingų širdies operacijų, kai prireikia atverti ne tik krūtinės ląstą, bet neretai ir širdį: maždaug 850 suaugusiems ir 150 – vaikams. Atliekamos ir širdies transplantacijos. Jauniausias pacientas, kuriam buvo sėkmingai persodinta širdelė, – vos trijų mėnesių kūdikis.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Širdies chirurgijos centro vadovo prof. Kęstučio Ručinsko teigimu, šiandieniniai širdies chirurgai profesinių žinių mokėsi iš prof.A.Marcinkevičiaus, prof. V.Sirvydžio, prof. G.Uždavinio. Širdies chirurgijos centre dirba doc. dr. Rimantas Karalius, doc. dr. Arimantas Grebelis, kiti specialistai, kurie yra tiesioginiai kardiochirurgijos pradininkų Lietuvoje mokiniai. Tad žinios ir patirtis palaipsniui vienos kartos perduodama kitai.

Profesoriaus teigimu, per 55 metus širdies chirurgija pažengė gana toli. Vilniaus Santaros klinikose dabar yra modernus Širdies chirurgijos centras, kuriame atliekamos europinio lygio širdies operacijos.

Širdies chirurgija pažengusi tiek, kad atliekamos ne tik atviros operacijos – manipuliacijos operuojant širdį atliekamos ir torakoskopiškai. Tad daroma nemažai vadinamųjų hibridinių operacijų – tam įrengta speciali operacinė su rentgenu. Operacijos metu visą procesą medikai gali kontroliuoti rentgenologiškai. Dažnai net ir kūtinė neatveriama arba daromi tik nedideli pjūviai, o manipuliacijos širdyje atliekamos per kateterius. Širdies chirurgai tokių operacijų metu dirba vienoje komandoje su invaziniais kardiologais.

"Prieš 55 metus apie tokias operacijas niekas negalėjo net pagalvoti. Tai yra naujos technologijos, kurios pasaulyje dabar labai plinta. Galime, pavyzdžiui, per kateterį pakeisti širdies vožtuvą ar susiūti širdies raumenį, - teigia K.Ručinskas. – Kadangi mes dalyvaujame klinikinėse studijose, Lietuvos gyventojai gali būti gydomi visiškai naujais metodais jau tada, kai jie yra dar oficialiai nepripažinti pasaulyje."

Vaikai operuojami retai

Širdies chirurgai toli pažengę ir širdies transplantacijų srityje. Tiesa, kad ir kaip skaudu, vaikams širdies transplantacijos dėl donorų stokos vis dar atliekamos retai. Suaugusiems, laukiantiems širdies transplantacijos, galima prijungti dirbtinį skilvelį, ir jis tinkamo donoro gali laukti metus, dvejus, trejus. Vaikai tiek laiko neturi. Jiems gydytojai gali prijungti kai kuriuos prietaisus, tačiau jie širdies veiklą palaiko vos kelis mėnesius, o tokių pagalbinių aparatų, kurie palaikytų kūdikio ar vaiko gyvybę ilgiau, dar nėra sukurta.

Širdies chirurgija, anot K.Ručinsko, - labai svarbi, tačiau gana siaura sritis, tad ir potencialių darbo vietų jauniems specialistams nėra tiek daug, tik didžiosiose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos ligoninėse. Tad, kaip bebūtų skaudu, nemažai specialistų, baigusių mokslus Lietuvoje, nors ir nori pasilikti Lietuvoje, priversti išvyksti dirbti į užsienį – dažniausiai į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Airiją. Tačiau ir čia turime kuo pasidžiaugti – mūsų šalyje paruošiami aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie užsienyje puikiai vertinami.

Šąlant orams vis dažniau teks pažvelgti į ant lentynos pūpsantį medaus stiklainį.

Tačiau šį bičių produktą neprošal smaguriauti net kai esate sveiki. Specialistai pataria per parą vartoti 50–100 g medaus, šį kiekį suvalgant 3–4 kartais.

Geriausia medų ištirpinti šiltame virintame vandenyje, tuomet organizmas lengviau jį įsisavina.

Medus, priešbakterinė ir kosulį mažinanti priemonė, – geriausias vaistas esant viršutinių kvėpavimo takų uždegimo atvejais. Bičių skanėstas, vartojamas su šilta arbata, palengvina kitų vaistų įsisavinimą, švelnina jų šalutinį poveikį.

Jei kankina rūgštingumas

Medus mus gelbsti ne tik peršalus. Jis, vartojant 1,5–2 val. po valgio, taip pat sumažina skrandžio sulčių rūgštingumą. Medų reikia ištirpinti šiltame vandenyje. Iš pradžių gerkite 40–50 g per dieną, po to – iki 100 g. Kai skrandžio sultyse rūgšties trūksta, tuomet medus valgomas užgeriant šaltu vandeniu 10 min. prieš valgį.

Medaus užkąsti valandą prieš valgį reikia sergant skrandžio opalige. Gydymas trunka iki kelių mėnesių.

Medaus tirpalas ypač tinka senyvo amžiaus žmonėms žarnyno peristaltikai suaktyvinti turint polinkį viduriams užkietėti. Be to, jis gerina kepenų funkciją, skatina tulžies nutekėjimą. Tai padeda įveikti lėtines kepenų ligas.

Vakare išgertas medaus tirpalas nerviškai jautriems žmonėms pagerina miegą.

Tinka hipertonijai gydyti

Kartu su viena medaus stikline, paimkite vieną stiklinę morkų ir krienų sulčių. Viską gerai sumaišykite, įpilant vienos citrinos sultis. Vartokite po arbatinį šaukštelį valandą prieš valgį. Gydymą tęskite 1–2 mėn.

Linksmieji tirščiai

Lietuvos kariuomenės rikiuotė:

– Kas važiuos kasti bulvių, ženkite du žingsnius į priekį.

Į priekį pajudėjo du kariai.

– Likusieji eis pėsčiomis.

Minėta sutartis turėtų atverti kelią sankryžos rekonstrukcijai.

Jai dar turi pritarti Klaipėdos miesto taryba. Posėdis, kuriame bus svarstomas šis klausimas, įvyks artėjantį ketvirtadienį.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjo Valdo Švedo, į didelės apimties projektą patenka ne tik miestui priklausančios gatvės, bet ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos statiniai, konkrečiai – geležinkelio viadukas.

"Kelių direkcijai priklausantis viadukas per geležinkelį bus platinamas, įrengiamos dvi estakados. Vienoje kelio pusėje atsiras pėsčiųjų-dviračių takas. Kadangi netikslinga organizuoti dviejų atskirų pirkimų, skelbsime bendrą rangos darbų konkursą. Tačiau šią projekto dalį finansuos Kelių direkcija", – aiškino V.Švedas.

Projekto įgyvendinimas, kuris bus vykdomas remiantis Kelių direkcijos ir savivaldybės sudarytomis sutartimis, dalijamas į dvi dalis.

Pirmoji atliekama savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, antra dalis – Kelių direkcijos patikėjimo teise valdomoje teritorijoje.

Būtent dėl šio projekto antros dalies įgyvendinimo atsirado poreikis sudaryti ir pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Kelių direkcija.

Anot V.Švedo, Kelių direkcija įsipareigoja projekto antrą dalį padengti Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis (preliminari statybos darbų vertė – apie 4,7 mln. eurų), išskyrus techninio projekto parengimą.

Jį finansuoja savivaldybė. Skaičiuojama, kad techninis projektas atsieis apie 23 tūkst. eurų.

Pirmąja projekto dalimi teks pasirūpinti miestui.

Baltijos prospekto, Šilutės ir Vilniaus plentų žiedinės sankryžos rekonstrukcija kainuos apie 36 mln. eurų.

Projekto daliai, už kurią atsakingas miestas, Lietuvos automobilių kelių direkcija žada skirti per 10 mln. eurų.

Pirmos dalies projektavimo darbai miestui atsiėjo beveik 589 tūkst. eurų.

Šio mėnesio pabaigoje arba lapkričio pradžioje savivaldybė teiks prašymą statybos leidimui gauti. Tada bus galima skelbti rangos darbų konkursą.

Žiedinės sankryžos rekonstrukcija turėtų prasidėti kitąmet. Vykstant statyboms neišvengiamai reikės riboti eismą.

Kitaip tariant, gyvulėlis prisikvėpavo degančių padangų skleidžiamų nuodų ir krito.

O kaipgi žmonės? Pradedant tais, kurie gesino tą pragaro katilą, ir baigiant tais, kurie neturėjo nei fizinių, nei finansinių galimybių evakuotis iš užterštos zonos? Ogi niekaip.

Nes Vidaus reikalų ministerijos atstovės Boženos teigimu, "padėtis kontroliuojama". Turbūt todėl vakar į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto neeilinį posėdį nelaimei Alytuje aptarti kviesta ministrė R.Tamašunienė taip ir nepasirodė.

Ne mums, paprastiesiems, vertinti ministrės sprendimus. Ji ir taip turi kur kas didesnių bėdų, nei kažkoks posėdis.

Kaip į tai turėtų žvelgti pati ministrė? Politinis persekiojimas, ne kitaip.

Ant plauko pakibo jos pačios kėdė ir ministro portfelis, nes kažkokie išsišokėliai paskelbė peticiją, renka parašus ir siekia panaikinti vienintelę moterį Vyriausybėje.

Vakar apie pietus jau buvo per 26 tūkst. parašų nepatenkintųjų ministrės veiksmais dėl nelaimės Alytaus prieigose.

Ponia raginama atsistatydinti dėl "nežmoniško elgesio su žmonėmis, nes ne šitaip turi elgtis ministrė nelaimės atveju", "dėl abejingumo", "dėl nekompetencijos".

"Kam tie mokymai dėl galimos Astravo avarijos, jeigu šiuo atveju, gyvenimas rodo, valstybės pasiruošimas yra lygus nuliui", – rašė peticijos signatarai.

Kitaip tariant, "laikas būtų ministrei nusileisti ant žemės, nes ji nebesiorientuoja, kas vyksta aplinkui", tad "ponia ministrė turėtų pati susiprasti, kad laikas palikti postą". Tokius prierašus prie savo parašo peticijoje paliko pasipiktinę piliečiai.

Kaip į tai turėtų žvelgti pati ministrė? Politinis persekiojimas, ne kitaip. Panaši frazė nuskambėjo daugiau nei prieš metus, kai ponia susiruošė į, jos supratimu, prasmingą kelionę dalyvauti Okeanijos apaštališkojo gailestingumo konferencijoje.

Stichija pareikalavo aukų

Bene įsimintiniausias ir tragiškiausias potvynis Klaipėdą buvo užliejęs prieš dvejus metus lapkritį.

Kaip paaiškėjo vėliau, tąkart Statybininkų prospekte tamsų rytą, nešdama šiukšles į požeminį atliekų konteinerį, nuskendo garbaus amžiaus klaipėdietė.

Tądien buvo užtvindyta dešimtis miesto gatvių, vanduo sugadino šimtus klaipėdiečių automobilių.

Tokio masto potvyniai daugiau nepasikartojo, bet buvo mažesnių, kai gatvės tvino dėl nepralaidžios lietaus kanalizacijos ar užsikimšusių lietaus nuotekų šulinių grotelių.

Pastarąjį kartą keliolikoje Klaipėdos gatvių potvynis užfiksuotas maždaug prieš dvi savaites, kai dėl paryčiais prapliupusios liūties kai kurios miesto vietos per patį piką buvo sunkiai išvažiuojamos, neišbrendami ir šaligatviai.

Prireikė komisijos posėdžio

Siekiant, kad potvynių problema pagaliau būtų valdoma, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis sukvietė Ekstremalių situacijų komisijos posėdį.

"Dėl ko Klaipėdos mieste kyla potvyniai? Čia filosofinis klausimas ar inžinerinis?" – posėdžio pradžioje šmaikštavo G.Neniškis.

Komisijos posėdyje bendrovės "Klaipėdos vanduo" atstovas informavo, kad pastarąjį kartą buvo užfiksuota 16 pranešimų apie įvairias užtvindytas miesto vietas.

Gyventojai informavo, kad skęsta Taikos prospektas, Šilutės plentas, Dubysos, Sausio 15-osios, Ryšininkų, Paryžiaus Komunos, Naujoji Uosto, Kauno, Žvejų, S.Daukanto, Danės, Liepų gatvės ir prie jų esantys kai kurie daugiabučių kiemai.

Paaiškėjo, kad net 10-čia atvejų potvynį sukėlė tai, kad lietaus nuotekų surinkimo šulinių grotelės buvo užneštos lapais.

Poroje vietų potvynio priežastimi esą tapo tiesiog smarki liūtis, dar dviejose vietose užfiksuota, kad lietaus vanduo neturi kur nubėgti, todėl ir kaupiasi kiemuose.

Vienoje vietoje išsiaiškinta, kad buvo pilnas lietaus vandens surinkimo kolektorius.

Norimo atsakymo nesulaukė

Bendrovių, atsakingų už gatvių ir šaligatvių valymą, darbuotojai tikino, kad problemą iš dalies sukelia ir kelkraščiuose stovintys automobiliai, kurie trukdo valyti gatves.

Ši problema itin aštri Tilžės gatvėje, nes automobiliai statomi abiejuose kelkraščiuose.

Esą yra keturios priežastys, kodėl miestas patvinsta.

Pirmiausia, nėra pakankamai paviršinių nuotekų tinklų, o ir esama infrastruktūra yra nepakankamai pralaidi, lietaus šulinių grotelės užsikemša lapais, užsikemša ir lietaus vamzdynai.

Tačiau pasiteiravus, kas po pastarojo potvynio mieste buvo padaryta, kad potvynių grėsmė sumažėtų, ir kiek pinigų į tai investuota, bendrovės "Klaipėdos vanduo" atstovas Ekstremalių situacijų komisijai atsakyti negalėjo.

AVINAS. Nesistenkite viską tempti vieni, ypač jei esate užsikrovę sunkią naštą, pavyzdžiui, užsiimate nuodugniu namų ar darbo vietos tvarkymu. Dalinkitės pareigomis su kitais, tarkitės dėl išlaidų.

JAUTIS. Regis, nekasdieniškas interesas sukels energijos antplūdį. Tai gali būti susiję su atsinaujinusiu hobiu, seksualiniu arba kūrybiniu aktyvumu, romantišku pasiūlymu, galimomis papildomomis pajamomis.

DVYNIAI. Trokšite komforto, patogumų. Galbūt kažką rimtai pertvarkysite, keisite. Tai gali kainuoti daugiau nei apskaičiavote iš anksto. Padovanokite savo artimiesiems šilumos – jie bus už tai dėkingi.

VĖŽYS. Savo energiją nukreipkite į darbą ir kūrybą, o ne į tuščius plepalus. Nuo to priklausys, kaip pakryps pokalbis, turėsiantis įtakos jūsų profesinei, finansinei padėčiai.

LIŪTAS. Jums neblogai seksis rūpintis komfortu, apdaila ir panašiais dalykais, kurie sukuria jaukumo ar net prašmatnumo įspūdį. Labai norėsis šį bei tą nusipirkti, atsinaujinti.

MERGELĖ. Tai gali būti naujų galimybių diena, kai po ilgų pastangų ims ryškėti rezultatai ar perspektyvos. Visa tai gana trapu, todėl nesielkite lengvabūdiškai. Trumpalaikio malonumo suteiks šou renginys, ilgalaikio – tikra meilė.

SVARSTYKLĖS. Galite sulaukti žinių iš nepažįstamų žmonių, valdininkų. Pasiūlymus, patarimus verta apmąstyti, o ne nurašyti į svajonių skyrelį. Neignoruokite sveikatos problemų.

SKORPIONAS. Šiandien teigiamai veiksite aplinkinius ir jie jus taip pat. Žadinsite romantiškas emocijas, draugiškumo bei solidarumo jausmus. Geras metas pamėginti atnaujinti jums svarbius santykius, jeigu jie neseniai patyrė krizę.

ŠAULYS. Jeigu būtina, šiandien tvarkykite dokumentus, kreipkitės į valdžią dėl leidimų, oficialių raštų, patvirtinimų, atsiskaitymų. Bus nelengva, bet naudokitės tomis progomis, kurios dabar įmanomos.

OŽIARAGIS. Šiandien palanku konsultuotis su juristais, vizituoti įtakingus asmenis. Galimi netikėti tokių žygių rezultatai. Galbūt nustebins kolega ar pažįstamas iš užsienio arba tiesiog įsisvajosite apie rimtas permainas savo gyvenime.

VANDENIS. Šiandieną galite kažko atsisakyti dėl naujo tikslo arba tiesiog dėl to, kad taip kreipia aplinkybės. O galbūt savaime atkris viena iš pasirinkimo galimybių, ir jums nebeteks dėl to sukti galvos.

ŽUVYS. Šiandien jums turėtų sektis reikalai, susiję su tarpininkavimu, apsikeitimu informacija, žmonių telkimu aktualiam reikalui ar pan. Galbūt rasite patikimų bendraminčių, partnerių.

Geros dienos!

Lietuvos estrados aukso fonde – dešimtys M.Noviko sukurtų dainų. Daugelis jų, ne tik kultinė tapusi "Žalioj stotelėje", dažnai skamba per radiją, yra atliekamos šiuolaikinių dainininkų. Šis viso gyvenimo kūrybinis įdirbis leidžia kompozitoriui neskaičiuoti kiekvieno cento. Jei tektų verstis vien iš abiejų su žmona senatvės pensijų, prisipažino, – neišgyventų.

Sotūs, bet...

79-erių Mikalojus su bendraamže žmona Irena gyvena keturių kambarių bute sostinės Antakalnyje. Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje statytas daugiabutis išsiskiria suplanavimu – laiptinėje kiekviename aukšte yra tik po vieną butą. Sovietmečiu tokios erdvės daugeliui buvo nepasiekiama svajonė. Bet M.Novikas tada jau buvo žinomas kompozitorius, ir miesto valdžia, tiesa, ne be kliūčių, suteikė jam galimybę nusipirkti vadinamąjį kooperatinį butą. Jame sutuoktiniai užaugino sūnų ir dukrą, dabar jau daug metų gyvena tik dviese.

"Dideli butai daug kam tapo kaip akmuo po kaklu. Mūsų situacija geresnė – renovavus namą mokesčiai už komunalines paslaugas nėra dideli. Anksčiau mokėjome labai daug. Mes ir už renovaciją jau beveik atsiskaitėme. Tai vis dėl mano honorarų", – pasakojo kompozitorius, šeimininkas.

Mikalojus ir Irena pakvietė pasidairyti. Šviesiame ir jaukiame bute laikas tarsi sustojęs. Baldai, kilimai, įvairios interjero detalės – sovietinių laikų klasika. Buvo metas, kai sutuoktiniams tiek masyvi, per visą svetainės sieną einanti sekcija, tiek anų laikų prabangą simbolizuojantis parketas buvo pabodę. Susimanė keisti, bet apsižiūrėjo, kad tai visiškai ne pagal kišenę. Tada ir susimąstė: tai kokie mes sotūs pensininkai, jei sočiai užtenka tik maistui ir vaistams? O visam kitam – jau nebelieka? Tiesa, pats butas jiems akių nebebado – dabar jis, galima sakyti, jau įgavęs antikvarinio žavesio.

Kūryba gelbėjo ir gelbėja

Maestro prisipažino, kad kalbėti apie sunkią pensininko dalią jam nejauku. Jis atvirai pateikė skaičius: jo senatvės pensija – 530 eurų, žmonos – 380. Valstybėje tai tikrai nėra pačios mažiausios išmokos.

Mėsa – sykį per savaitę, kitomis dienomis – duona, kruopos ir pienas. Argi tai gyvenimas?

"Mes niekada netaupėme, nedėjome į kojinę. Ką galėjome sau leisti, tuo ir naudojomės, juk gyvenimas tik vienas ir reikia juo džiaugtis. Bet anksčiau aš nepraleisdavau nė vieno koncerto Filharmonijoje, nė vienos premjeros Operos ir baleto teatre, o dabar nueinu tik kartą per metus. Bilietai kainuoja šimtais, tai jau prabangos dalykas", – tikino M.Novikas.

Abu sutuoktiniai visą gyvenimą labai daug dirbo, dažnai per kelis darbus. Jiems rūpėjo savo profesinėje srityje kuo daugiau pasiekti. Ne paskutinėje vietoje buvo ir uždarbis. I.Novikienė vadovavo ansambliams, dainavo Lietuvos radijo ir televizijos chore, dirbo chormeistere, pedagoge mokyklose. Ji dirbo ir sulaukusi 55-erių, tuomečio pensinio amžiaus, tačiau ne ką teprisidūrė – pagal anų metų įstatymus būdama pensininkė ji negalėjo gauti didesnio krūvio.

"Viena aš neišgyvenčiau. 380 eurų – tai visiškas skurdas", – tvirtino muzikė. Ji sakė, kad buvusios choro kolegės, gaunančios mažiau, nes neturėjusios papildomų darbų, taip ir gyvena – nuolatiniame nepritekliuje.

M.Novikas 45 metus dėstė Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje, ilgą laiką buvo jos vadovas. Tačiau, pripažino, atlyginimo prasme tai nebuvo aukso kasyklos.

"Uždirbti man sekėsi iš kūrybos. Nerašiau nei operų, nei simfonijų, bet iš savo dainelių gaudavau tikrai neblogus autorinius honorarus. Ypač geros pajamos buvo sovietiniais metais, juk tada jos buvo atliekamos visoje Sąjungoje. Ir dabar mano dainelės man garantuoja honorarus. Jos mane gelbsti. Pačios pensijos užtektų tik išsilaikyti viršuj, neskęsti, bet išgyventi būtų sunku", – ironizavo maestro.

Iš Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) jis teigė kas mėnesį gaunantis daugiau negu pati pensija.

Vargu ar sulauks gerovės

"Vyresnio žmogaus gyvenimas mūsų valstybėje yra vargas. Nerandu kito žodžio. Iš grynos pensijos išgyventi praktiškai neįmanoma. Žmonės perka patį pigiausią maistą, kad tik pasisotintų ir kaip nors "neatiduotų galų". Jie laikosi arti bado ribos. Mėsa – sykį per savaitę, kitomis dienomis – duona, kruopos ir pienas. Argi tai gyvenimas?" – piktinosi M.Novikas.

Pensininkų situaciją jis matuoja labai paprastai – prieš 30 metų į Vakarų šalių senjorus žiūrėjome su pavydu, niekas nepasikeitė ir dabar. Maestro turi daug bendraamžių draugų svetur. Jis visą gyvenimą rinko pašto ženklus ir keitėsi jais su užsienio kolegomis, bendravo ir laiškais. Tiek švedas, tiek anglas, tiek vokietis, sulaukę pensijos, džiaugėsi, rašė, kad va dabar tai prasideda gyvenimas. Gaudami 80 proc. algos dydžio pensijas jie važinėja po pasaulį, leidžiasi į kruizus, rūpinasi sveikata.

Mes – ekonomiškai nenaudingi, tai kam čia investuoti į tuos pensininkus, pamaitinsime pažadais, ir bus gerai.

"Mes – ekonomiškai nenaudingi, tai kam čia investuoti į tuos pensininkus, pamaitinsime pažadais, ir bus gerai. Tai visų pirma požiūrio klausimas. Antras dalykas, turime labai didelį biurokratinį aparatą. Kiek yra valstybinių kontorėlių, kiekvienoje – pirmininkas, penki pavaduotojai!.. Biurokratai mums labai daug kainuoja, neproporcingai daug", – įsitikinęs M.Novikas.

Prezidento Gitano Nausėdos žodžius apie finansinės skolos grąžinimą vyresnio amžiaus žmonėms pensininkai išgirdo. Šalies vadovo pasiūlymas įstatymu įtvirtinti spartesnį nei vidutinis darbo užmokestis pensijų indeksavimą juos pamalonino: štai pagaliau atsigręžta ir į juos.

"Bet juk iš tuščio neįpils nė pats Saliamonas, kaip sako žydai. Kol valstybėje daug neišspręstų problemų, iš kur tuos pinigus imti. Galima norėti labai daug, bet galimybių nėra. Galiausiai kaip yra su mūsų politika, kas valstybėje sprendžia? Nausėda teikia pasiūlymą, bet 2020-ųjų biudžete jis neatsispindi. Kaip tą suprasti?" – stebisi atidžiai šalies aktualijas sekantis kompozitorius.

Vyriausybės pateiktame biudžete numatyta, kad senatvės pensijos kitais metais augs 8,11 proc. Vidutinė pensija sieks 374 eurus (šiemet – 345 eurai). Tai jau šis tas, teigia sutuoktiniai.

"Padidės 29 eurais. Na, bent jau ne pasityčiojimas, kaip būdavo anais kartais, kai kėlė tai 8, tai 9 eurais. Mums galbūt tai nereikšminga suma, bet eiliniam pensininkui ji tikrai nėra maža. Už tokius pinigus jau gali pragyventi savaitę. Bet kiek jis tais didesniais pinigais pasidžiaugs? Maisto kainos kyla kasdien, nespėji net apsidairyti. Anksčiau pirkdavau tokią žuvį. Ji kainavo iki dviejų eurų, dabar – šešis. Dabar nebeperku, per brangu", – sakė ponia Irena.

Keikti valstybę – neoru

Ką turi, tuo ir džiaugiesi, sakė maestro. Jį vis kas nors bando pakurstyti, esą jei būtų gyvenęs "normalioje" valstybėje, iš savo dainų būtų ne tik namą, bet ir pilį pasistatęs. Tačiau M.Novikas, matydamas blogybes, savos valstybės niekada neišduoda net ir žodžiais.

Sovietiniais metais jis buvo išvažiavęs į Šveicariją. Vienas veterinarijos gydytojas, su kuriuo ten susipažino, labai įkalbinėjo pasilikti, sakė, Mikai, turėdamas tokį talentą gyvensi čia kaip milijonierius. Tada jis paklausęs, ar gydytojas laikąs jį padoriu žmogumi. Išgirdęs patvirtinimą pasakė: jei visi tokie kaip aš išvažiuos iš Lietuvos, kas ten liks?

O valstybė su žmogumi visais laikais elgėsi, kaip norėjo. Net tada, kai Lietuva tapo nepriklausoma. Keičiant sovietinius rublius į savą valiutą pražuvo didžioji dalis jo santaupų. Iš savo dainų sovietiniais metais jis buvo uždirbęs 150 tūkst. rublių honoraro. Tai buvo milžiniška suma. Palyginimui – jo alga tuomet siekė vos per šimtą rublių. Tą didžiulį metų honorarą M.Novikas padalijo per pusę, vieną dalį nutaręs skirti vaikams padėjo į banką. Po pinigų reformos iš jos liko... 6 000 litų.

Tuomet jautė didelę nuoskaudą, bet praėjo. Ir dabar kompozitorius nebelaukia, kol valstybė jam leis pasijusti oriai. O kai nelauki, tai ir pykčio nelaikai.

Per spaudos konferenciją Jeruzalėje R. Rivlinas paragino partijas padaryti „nuolaidų“, o B. Gantzas savo ruožtu pasižadėjo „mėginti suformuoti liberalią vienybės vyriausybę“.

Šio žingsnio teko imtis Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu (Benjaminui Netanjahui) nepavykus užsitikrinti daugumos palaikymo parlamente po rugsėjo 17-ąją įvykusių rinkimų.

B. Gantzas taip pat tikriausiai susidurs su sunkumais formuojant daugumos koaliciją, nors jis sakė esąs įsitikinęs, kad pajėgs susitarti dėl vadinamosios vienybės vyriausybės formavimo.

Šiai užduočiai jis turės 28 dienas. Jeigu nepavyks, prezidentas Reuvenas Rivlinas gali prašyti parlamento susitarti dėl kandidato į premjerus.

Jeigu ir po to naujos vyriausybės suformuoti nepavyks, Izraelio gali laukti dar vieni rinkimai – jau treti per vienus metus.

R. Rivlinas suteikė B. Gantzui oficialų mandatą per ceremoniją prezidentūroje.

Tai buvo įsimintina akimirka Izraelio politikoje, kadangi nuo 2009 metų po kiekvienų rinkimų prezidento mandatą formuoti naują vyriausybę gaudavo B. Netanyahu.

Jo sprendimas pirmadienį informuoti prezidentą, kad neįstengė suformuoti vyriausybės po rinkimų, dar nereiškia, kad ilgiausiai Izraelio istorijoje vyriausybei vadovavęs premjeras yra pasiruošęs užleisti šį postą. 

70 metų B. Netanyahu ir toliau kuria strategijas, kaip išlikti valdžioje. Pranešama, kad trečiadienį jis planuoja susitikimus su mažesnėmis dešiniųjų ir religinėmis partijomis, palaikančiomis jį parlamente. 

Kovodamas už išlikimą poste, kurį užėmė daugiau nei 13 metų, B. Netanyahu artimiausiomis savaitėmis dar gali sulaukti kaltinimų korupcija.

B. Gantzas daug nepasakojo apie savo vyriausybės formavimo strategiją, tačiau pranešama, kad pirmiausia jis gali pasiūlyti dešiniojo sparno „Likud“ dalyvauti vienybės vyriausybės formavime.

Ir „Likud“, ir B. Gantzo centristų aljansas „Mėlyna ir balta“ pasisako už vienybės vyriausybę, bet nesutaria, kaip ją formuoti.

„Likud“ siekia vesti derybas pagal R. Rivlino pasiūlytą kompromisą, atsižvelgiant, kad artimiausiomis savaitėmis B. Netanyahu gali būti pareikšti oficialūs kaltinimai.

B. Netanyahu kol kas galėtų likti vyriausybės vadovu, bet vėliau pasitrauktų, kad galėtų kovoti su jam pareikštais kaltinimais.

Tuomet vadovavimą vyriausybei perimtų B. Gantzas.

„Mėlyna ir balta“ sako, kad koks bebūtų vyriausybės vadovų rotacijos susitarimas, B. Gantzas turėtų vadovauti pirmas, nes jo partija  per rinkimus gavo daugiausiai mandatų 120 vietų Knesete – 33.

„Likud“ turi 32 vietas.

B.Gantzas taip pat sako, kad aljansas negali dirbti vienoje vyriausybėje su premjeru, kuriam gresia rimti kaltinimai.

Esą norėdami gauti orų atlyginimą daugelis dirba keliais etatais.

Tačiau, patys pripažįsta, kad nuo to kenčia ir medikai, ir pacientai, nes po ilgų budėjimų kokybiško darbo tikėtis neverta.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad algos didės, tačiau už krūvių padalijimą atsakingi gydymo įstaigų vadovai. O medikai, pajutę pervargimą ir patys neturi gėdytis prašyti pagalbos.