Liūdnoji ir įdomioji statistika: koks lietuvių santykis su alkoholiu? | Diena.lt

LIŪDNOJI IR ĮDOMIOJI STATISTIKA: KOKS LIETUVIŲ SANTYKIS SU ALKOHOLIU?

  • 20

Įprasta manyti, kad esame pirmaujantys savižudybėmis ir išgeriamu alkoholio kiekiu. Vis dėlto, ne viskas taip jau ir niūru. Tyrimas parodė, kad darbe geriama vis mažiau, tačiau pastaraisiais metais padaugėjo besisvaiginančių moterų, o į taureles sugrįžo naminė ir pilstukas. Apie naujausią alkoholio vartojimo Lietuvoje tyrimą LNK žurnalistams papasakojo ekonomistas Algirdas Bartkus.

– Pirmiausia, apie patį Lietuvos verslo konfederacijos užsakytą tyrimą. Ką siekta juo apžvelgti?

– Jis yra skirtas apžvelgti, kaip keičiasi suvartojamo alkoholio kiekis Lietuvoje, kaip keičiasi gyventojų nuostatos, kaip jie patys vertina vieną ar kitą niuansą, kuris yra susijęs su šios prekės įsigijimu, paskirstymu ir t. t.

– Vienas įdomus niuansas. Tyrimas parodė, kad žmonės mažiau geria darbe?

– Taip, jeigu mes pažiūrėtume, kaip keitėsi aplinka, kurioje alkoholis vartojamas, tai pagrindinė vieta, kurioje jis vartojamas, kaip ir seniau, taip ir dabar, yra namai. Tačiau, žiūrint, kaip keitėsi dinamika nuo 2017 m. iki dabar, tai galime akivaizdžiai pastebėti keletą pasikeitimų: šiek tiek išaugo alkoholio vartojimo atvejai renginių metu, restoranuose, nes auga ir plečiasi mūsų kulinarinė kultūra, bet paraleliai yra sumažėjęs alkoholio vartojimas darbe, jo beveik yra nelikę.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

 

 

– Kaip galvojate, kodėl?

– Vienas dalykas, kad tai tapo nepriimtina bendrąja prasme, taip pat – daugybė įvairiausių sankcijų, kurios gresia darbuotojui, jei jis bus sulaikytas neblaivus.

– Suvartojamo alkoholio kiekis. Per pandemiją stebėjome, kad jis smarkiai išaugo, o kaip viskas atrodo dabar?

Alkoholis ekonomistų yra įvardijamas kaip prabangos prekė, kurios paklausa visada yra auganti gerais laikais, o blogais jo vartojimas yra smunkantis.

– Jis tada nebuvo labai jau smarkiai šoktelėjęs. Yra maždaug taip: nuo 2017 m. tas lygis tai pasmunka, tai padidėja, tai vėl pasmunka. Tai yra susiję ir su bendra ekonomine padėtimi. Paskutiniais metais, taip, pas mus suvartojamo alkoholio kiekis smuko ir, pavyzdžiui, spiritinių gėrimų rinka susitraukė šiek tiek daugiau nei 6 proc., vyno rinka susitraukė maždaug 5,5 proc., alaus rinka – vienintelė rinka, kuri šiek tiek padidėjo, išaugo maždaug 1 proc. Jeigu įvardytume priežastį, kodėl tai įvyko, tai – dėl infliacijos. Bendras kainų augimas nulemia ne pirmo būtinumo prekių paklausos smukimą. Augant bendram kainų lygiui, gyventojai pradeda taupyti ir automatiškai išbraukia iš vartojimo prekių tas prekes, kurių jie nelaiko pirmo būtinumo. Alkoholis ekonomistų yra įvardijamas kaip prabangos prekė, kurios paklausa visada yra auganti gerais laikais, o blogais jo vartojimas yra smunkantis.

– Tačiau čia atsirado viena neraminanti tendencija – žmonės nebeturi pinigų alkoholiui ir ieško pakaitalų.

– Pakaitalų jie ieško jau seniau, nes visus infliacinius nuotykius Lietuva pradėjo 2021 m. pabaigoje, o pilstukas pas mus pasirodo apie 2020 m. Vadinasi, kažkada beveik išnaikinta rinka vėl pas mus sugrįžo. Ir tai turi labai aiškias priežastis – jeigu mes keliame akcizus, tai akcizų kėlimas labai nepaveiks tų asmenų, kurie yra gana arti vidutines ar aukštesnes pajamas gaunančių asmenų, bet tų asmenų, kurie gauna žemiausias pajamas ir kurie visada rinkosi pačius pigiausius produktus, vartojimą jis tikrai gali labai paveikti. Akcizo pakėlimas nulemia labai paprastą dalyką: šiems asmenims pačios pigiausios prekės tampa brangesnės ir tokiu būdu jie yra pastumiami į tą rinką, kur tą prekę gali pasiūlyti pigiau, o tai yra – šešėlis.

– Kaip alkoholį vartoja moterų grupė? Kokias permainas ten pastebėjote?

– Selektyviai moterys kaip grupė nebuvo išskirta, tačiau visi vartotojai pas mus skirstomi pagal tam tikrą vartojimo dažnumą ir vartojimo kiekius. Jie suskirstyti į proginius vartotojus, reguliariai vartojančius, nevartojančius, gana dažnai vartojančius ir tuos, kurie yra linkę į priklausomybes. Tai, jei anksčiau, sakykime, 2018–2019 m. būdavo, kad vienas iš dešimties tokių asmenų būdavo moteris ir devyni vyrai, tai dabar, 2020–2022 m., iš dešimties dvi yra moterys.

Rašyti komentarą
Komentarai (20)

Blogas,labai blogas!

Taip naikina visaip ta alkoholi! Dazniausiai tiesioginio isgerimo budu... Bet,kur tik Europoje per 30 metu nebuvau - ten visur dar labiau naikina!

Joo

Kai lanzbyyrginė,įslaptintų kgbistų šaika valdžioje tai savaime suprantama kad ir alkoholis turi paklausą.

Ekspertas

Taigi 10 alkasniku isejo ir vietoj ju atejo 10 narkasniku, va statistika ir pagerejo, alkoholio atzvilgiu.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS