Anot jos, nieko nekainavo ir akcijos metu filmuoti klipai bei jų transliavimas – darbuotojai klipus filmavo asmenine įranga laisvu nuo darbo metu, jie buvo transliuojami vietoj LRT vinječių ir anonsų.
„Šalin rankas“ ženkliukai, plakatai, marškinėliai ir kita atributika, matoma LRT eteryje, taip pat buvo įsigyta darbuotojų asmenine iniciatyva ir lėšomis.
LRT darbuotojų protesto iniciatyvinė grupė dėl leidimo transliuoti klipus kreipėsi į LRT administraciją, kuri, „įvertinusi teisės aktuose įtvirtintą žurnalistų pareigą ginti žodžio laisvę“, tokį leidimą suteikė, tačiau akcentavo, kad dėl akcijos priemonių negali nukentėti auditorija, turi būti išlaikyti programų mastas ir struktūra, laikomasi visuomenės informavimo principų, žurnalistikos etikos standartų.
„Šalin rankas“ klipai atitiko socialinės šviečiamosios informacijos statusą, kuriai LRT eteryje visuomet skiriamas didelis dėmesys. Dažnai tai būna partnerių inicijuotos ir neatlygintinai transliuojamos kampanijos, tačiau kartais tokias inicijuoja ir pati LRT, kaip „Radarom“ ar „Trūksta žodžių“, – teigiama pranešime.
„Tais atvejais, kai socialines, visuomenės pilietiškumą skatinančias kampanijas inicijuoja LRT, ji transliuojama vietoj LRT savireklamos, tai yra LRT vinječių ir anonsų“, – rašoma jame.
Kampanijai „Šalin rankas“, anot LRT, skirta mažiau laiko nei analogiškų kampanijų „Radarom“ ar „Trūksta žodžių“ klipams: „Šalin rankas“ skirta apie 17193 sekundžių, „Radarom“ – beveik 25584 sekundžių.
„Nors „Šalin rankas“ nebuvo LRT administracijos inicijuota akcija, LRT vertinimu, ši kampanija ugdo visuomenės pilietiškumą, neabejingumą valstybėje vykstantiems procesams, demonstruoja žodžio laisvės svarbą“, – rašoma pranešime.
Kaip teigia LRT, organizuodami protesto akciją žurnalistai atliko teisės aktuose įtvirtintą jiems pareigą ginti žodžio laisvę.
Tuo metu protestai „Šalin rankas“ Nepriklausomybės aikštėje buvo organizuoti Žurnalistų profesionalų asociacijos – LRT neprisidėjo prie renginio organizavimo, nenaudojo savo resursų renginio filmavimui ir transliavimui.
„Kaip ir visais kitais atvejais, LRT žurnalistai ir redakcijos savarankiškai, vadovaujantis redakciniu nepriklausomumu bei griežtai laikantis įstatymų, etikos normų ir žurnalistikos standartų priima sprendimus dėl visuomenės informavimo – taip buvo ir protestų atveju“, – teigia LRT.
BNS rašė, kad Seimui pradėjus svarstyti siūlymą LRT tarybai sudaryti galimybę lengviau atleisti įstaigos generalinį direktorių, nacionalinio transliuotojo žurnalistai ir kiti darbuotojai pernai gruodžio pradžioje paskelbė protesto akciją už žodžio laisvę, kuomet eteryje skelbiamos tylos minutes ir reikalaujama politikų patraukti rankas nuo įstaigos.
Prezidentas Gitanas Nausėda interviu BNS teigė, kad LRT resursų naudojimas žurnalistų protesto akcijoms už žodžio laisvę bei eterio skyrimas tylos minutėms nėra pateisinamas.
Naujausi komentarai