LRT vadovė užsimena apie atakas prieš žurnalistus Pereiti į pagrindinį turinį

LRT vadovė užsimena apie atakas prieš žurnalistus

2025-12-10 12:59

Seimo komitetuose tęsiantis Valstybės kontrolės atlikto Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) audito išvadų svarstymui, visuomeninio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė apgailestauja, jog dalis valdančiosios koalicijos atstovų skleidžia melagienas apie LRT. Dėl to, pasak jos, žurnalistai susiduria su užgauliojimais ir fizinėmis atakomis.

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė
Monika Garbačiauskaitė-Budrienė / P. Peleckio / BNS nuotr.

„Noriu pasakyti, kad visas politinis fonas ir – ko mes baiminomės, taip ir įvyko – tų išvadų politizavimas mums nepadeda dirbti, nepadeda vystyti veiklos, mes neturime kada to daryti, nes dabar turime užklausų iš įvairių papildomų institucijų ir įvairių Seimo formatų. Tą medžiagą teikiame“, – trečiadienį Seimo Kultūros komiteto posėdyje sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Taip pat mums labai nepadeda kai kurių koalicijos partnerių pasisakymai LRT adresu ir skleidžiamos melagienos apie mūsų veiklą ir nuteikinėjama auditorija prieš LRT. Ir jau prasidėjo LRT komandų užgauliojimai ir netgi fizinės atakos. Tai yra visiškai aiškiai susiję su viešojoje erdvėje skleidžiama tikrovės neatitinkančia informacija ir neapykanta tiek LRT adresu, tiek LRT žurnalistų adresu. Dėl to turiu tik apgailestauti“, – kalbėjo ji.

LRT generalinė direktorė akcentavo, jog Valstybės kontrolės atliktas auditas yra naudingas organizacijai, leis spręsti nustatytas veiklos spragas. Tačiau, anot M. Garbačiauskaitės-Budrienės, patikrinimo rezultatai yra politizuojami.

„Tik noriu pasakyti – auditas ir turėtų būti priemonė tobulinti veiklai, esame už tai dėkingi ir tai darome. Bet yra liūdna, kad vis tik politizavimas vyksta nemaža apimtimi“, – pridūrė visuomeninio transliuotojo vadovė.

ELTA primena, kad lapkričio pradžioje Valstybės kontrolė pristatė atlikto LRT audito rezultatus. Patikrinimo metu nustatyta sisteminių dirbančiųjų socialinių garantijų rizikų – pažymima, kad nėra aiškiai reglamentuoti darbuotojų atrankos, darbo užmokesčio ir autorinių sutarčių taikymo principai.

Be to, auditoriai pastebi, kad dideli kartojimai LRT Plius programoje kelia rizikas turinio įvairovei, taip pat raginama neatlygintinai skleisti daugiau pranešimų kultūrine, šviečiamąja ir socialine tematika.

Patikrinimo metu nustatyta viešųjų ir programų pirkimų trūkumų – akcentuojama, kad būtina stiprinti vidaus kontrolę, tobulinti teisinį reglamentavimą.

Po auditorių vertinimo iš viso buvo pateiktos devynios rekomendacijos – keturios skirtos LRT administracijai, trys Vyriausybei ir po vieną LRT tarybai bei Kultūros ministerijai.

LRT vadovybė tvirtino teigiamai vertinanti atliktą auditą bei jo rezultatus, žadėjo įgyvendinti pateiktas rekomendacijas.

Tiesa, netrukus Seime gimė kitos iniciatyvos LRT atžvilgiu – parlamentarai nutarė įšaldyti visuomeninio transliuotojo biudžetą. Tuo metu argumentuojant atlikto audito išvadomis, Seimas svarsto supaprastinti LRT vadovo atleidimo tvarką.

Dėl Seime kelią besiskinančio įstatymo projekto, žurnalistų vertinimu, keliančio grėsmę LRT nepriklausomumui, antradienį įvyko protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“. Jame dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. protestuotojų.

Kritiką siūlomoms pataisoms yra išreiškusios ir tarptautinės žiniasklaidos organizacijos.