Per COVID-19 pandemiją Vilniaus universiteto (VU) studentams nuotoliniuose atsiskaitymuose taikytas veido atpažinimo modelis buvo proporcingas tuometinei situacijai ir neturėjo neigiamų pasekmių, trečiadienį nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).

„Išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad biometrinių duomenų tvarkymas, dėl kurio priimtas ginčijamas sprendimas, gali būti laikomas proporcingu (tinkamu ir būtinu) susiklosčiusių išimtinių aplinkybių, t. y. ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos, kontekste“, – rašoma teismo pranešime.

Remiantis bylos duomenimis, ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 metų birželio 8 dienos sprendimo, kuriuo nurodyta VU nedelsiant nutraukti studentų biometrinių duomenų tvarkymą siekiant užtikrinti nuotolinių atsiskaitymų sąžiningumą COVID-19 laikotarpiu.

VU mokymosi sistemoje nuo 2020-ųjų birželio pabaigos buvo pradėtas naudoti sąžiningumo užtikrinimo nuotoliniuose atsiskaitymuose įskiepis, kuris sudaro laikiną atsiskaitančiojo veido atpažinimo modelį. Jis buvo naudojamas nustatant atsiskaitančiojo asmens vaizdo pasikeitimus. Šio asmens duomenų tvarkymo tikslas – užtikrinti nuotolinių atsiskaitymų sąžiningumą pandemijos laikotarpiu.

Pasak universiteto, asmens duomenys šiuo tikslu tvarkomi tik gavus jo sutikimą.

Dalis studentų pasirinko nesutikti su biometrinių duomenų tvarkymu, o vien tai, jog nesutikusiems su biometrinių duomenų tvarkymu studentams egzamino data buvo nukelta, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad šie studentai galėjo patirti neigiamų pasekmių.

Ginčijamame sprendime buvo teigiama, jog nagrinėjamu atveju biometrinių duomenų tvarkymas iš esmės neatitiko Bendrojo duomenų apsaugos reglamente (BDAR) įtvirtinto teisėtumo principo ir nebuvo proporcingas norimiems tikslams pasiekti.

Anot išplėstinė teisėjų kolegijos, nors santykiams tarp universiteto ir studentų yra būdingas galios disbalansas, nagrinėjamu atveju studentams buvo suteikta veiksminga galimybė pasirinkti, ar leisti tvarkyti savo biometrinius duomenis.

„Dalis studentų pasirinko nesutikti su biometrinių duomenų tvarkymu, o vien tai, jog nesutikusiems su biometrinių duomenų tvarkymu studentams egzamino data buvo nukelta, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad šie studentai galėjo patirti neigiamų pasekmių“, – nurodoma teismo pranešime.

Pasak kolegijos, ši aplinkybė nelemia prastesnės atsisakiusiųjų sutikti su savo biometrinių duomenų tvarkymu studentų padėties lyginant su studentais, kurie tokį sutikimą davė.

„Taigi, inspekcijai ginčijamame sprendime nenurodžius aplinkybių, kurios pagrįstų, kad studentai dėl kitos egzamino datos galėjo patirti neigiamas pasekmes, išplėstinė teisėjų kolegija darė išvadą, kad inspekcija nepagrįstai nusprendė, jog studentų sutikimas, atsižvelgiant į šio konkretaus atvejo aplinkybes, nebuvo duotas laisva valia“, – rašoma pranešime.

Anot kolegijos, tokiu sprendimu VU siekė užtikrinti studijų tęstinumą visuomenės sveikatos krizės metu. Be to, tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad biometriniai duomenys buvo tvarkomi labai trumpą laiką, t. y. biometrinis veido modelis buvo automatiniu būdu programinės įrangos sunaikinamas po duomenų subjekto atsijungimo nuo egzaminavimo aplinkos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestas.