Netolimoje ateityje matematika bus neatsiejama nuo naujųjų technologijų ir ypač dirbtinio intelekto, įsitikinusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Taikomosios matematikos studijų magistrantė Milita Songailaitė. Ji savo kasdienybėje ne tik gilina matematikos žinias magistro studijose, nagrinėja dezinformacijos keliamas grėsmes šalies saugumui, bet ir aktyviai dalyvauja NATO mokslinėje veikloje, kur kartu su tarptautiniais ekspertais tyrinėja dirbtinio intelekto panaudojimo galimybes.

Plati amplitudė

„Matematika yra tarpdisciplininė – pasitelkusi ją galiu bet kurioje srityje atlikti reikiamus tyrimus ir kartu daugiau sužinoti apie kitą sritį. Taip daug išmokau apie kalbos technologijas ir pačią kalbą. Mokykloje man ne itin patiko mokytis lietuvių kalbos, jos gramatikos, o dabar su ja labai daug dirbu, kalbos taisykles aprašome pasitelkę matematinius algoritmus. Darbe tenka daug skaityti, mokytis ir domėtis apie socialinius procesus, kadangi jiems aprašyti taip pat naudojame matematiką“, – džiaugiasi VDU magistrantė, šiuo metu su studijomis derinanti ir darbą keliuose moksliniuose projektuose, kuriuose analizuoja dezinformacijos aptikimo būdus.

Pasak Taikomosios matematikos magistro studijų studentės, dezinformacijos sritis jai įdomi dėl galimybės analizuoti žmonių elgseną ir atpažinti, kaip susirašinėjimuose sklinda informacija ir gandai. Ji yra įsitraukusi ir į NATO Mokslo ir technologijų organizacijos (angl. NATO Science and Technology Organization, NATO STO) veiklas, kur kartu su mokslininkų grupe nagrinėja didžiųjų kalbos modelių (angl. Large Language Models) panaudojimą kariniams ir gynybiniams tikslams.

Darbas su šalies saugumo tema – sritimi, kuria M. Songailaitė pradėjo domėtis dar vaikystėje ir net vienu metu rimtai svarstė vietoj studijų universitete rinktis tarnybą kariuomenėje, jai teikia daug prasmės. „Manau, turėtume daugiau dėmesio skirti gynybos procesams. Nors pati esu matematikė ir, tikėtina, nebūčiau pati stipriausia kovodama fronte su ginklu, tačiau manau, kad savo turimus įgūdžius galėčiau panaudoti siekiant išvengti karinių konfliktų tiek šalies, tiek NATO lygmeniu“, – įsitikinusi magistro studijų studentė.

Svarbiausia pritaikyti

Visuomenėje vis dažniau pasigirstant kalbų apie prastėjančius moksleivių matematikos gebėjimus ir žemus egzaminų rezultatus, M. Songailaitė laikosi nuomonės, kad pagerinti moksleivių žinias būtų galima matematiką pritaikant ir kitose pamokose.

Matematika – ne vien tik pinigų skaičiavimas, o daug įdomesnis procesas.

„Būdama moksleivė nuolat klausdavau mokytojų, kur vėliau galėsime panaudoti matematikos žinias. Sulaukdavau atsakymo, kad parduotuvėje perkant bandeles reikės susiskaičiuoti pinigus. Tačiau nepavadinčiau to matematikos panaudojimu. Turėtų atsirasti tokių sričių, kur moksleiviai net ir minimalias žinias galėtų panaudoti kokiems nors tyrimams ar, pavyzdžiui, atlikdami brandos darbą. Beje, pati, būdama dvyliktokė, rinkausi jį atlikti. Galiu užtikrintai pasakyti, kad tikrai mėgavausi visu procesu: galėjau analizuoti, kokioje kasdienėje veikloje galiu pritaikyti tam tikras funkcijas. Manau, tai puikus pavyzdys moksleiviams, kad matematika – ne vien tik pinigų skaičiavimas, o daug įdomesnis procesas“, – įsitikinusi VDU studentė.

Mergina nepritaria įsitikinimui, kad dabartinių moksleivių matematikos žinios nuolat prastėja. „Mano jaunesnioji sesuo šiuo metu kaip tik ruošiasi abitūros egzaminams ir matau, kad jos žinios tikrai ne prastesnės, nei turėjau pati būdama jos amžiaus. Nors mokykloje moksleiviai išmoksta tik pačius matematikos pagrindus, kuriuos vėliau galės pritaikyti toliau studijuodami universitete ar apskritai gyvenime, tačiau nesupažindinami su pačiu matematikos grožiu. To tikrai mokyklose trūksta. Visų renginių, kuriuos organizuojame moksleiviams čia, universitete, metu stengiamės parodyti, kokiuose projektuose ar kokiose srityse dirbame, ir per tai tą grožį atskleisti“, – kalba M. Songailaitė, tačiau pripažįsta pastebinti, kad dažnai moksleiviams pritrūksta ne tik kantrybės, bet ir noro suprasti matematiką.

Nereikia bijoti

Kasdienybėje derinančiai tiek tiksliuosius, tiek humanitarinius mokslus, dirbančiai su dezinformacija ir jos poveikiu socialiniams aspektams, M. Songailaitei kilo poreikis į šios srities procesus pasigilinti išsamiau. „Žinau žmonių, kurie, baigę socialinius mokslus, pereina į tiksliuosius norėdami išmokti savo darbe pritaikyti tam tikrus statistinius metodus ar išmokti programuoti, tuos dalykus puikiai išmoksta ir naudoja. Man panašiai nutiko su dezinformacijos tyrimais. Nors perprasti socialinius mokslus sekasi kiek sunkiau nei tiksliuosius, ilgainiui įsitikinau, kad, dedant pakankamai pastangų, išmokti tikrai įmanoma“, – tikina studentė.

Dvyliktoje klasėje supratusi, kad, pasirinkusi matematikos studijas, įgis ne tik matematikos, bet ir informatikos srities žinių, M. Songailaitė pripažįsta neišvengusi stereotipų iš aplinkinių. „Buvo juokaujama, kad baigusi matematiką dirbsiu arba mokytoja, arba banke. Nors tuo metu po pamokų jau papildomai dirbau su matematikos profesoriumi ir puikiai mačiau, kur šio dalyko žinios yra pritaikomos, paaiškinti tai aplinkiniams buvo sudėtinga. Deja, panašių nusistatymų, ką su matematika veikti, vedami į universitetą atėjo ir dalis kursiokų. Pati jau besimokydama vėlesniuose bakalauro kursuose dar kartą įsitikinau ir nusiraminau, kad tikrai pasirinkau tą studijų kryptį, kurioje iš tiesų noriu dirbti. Svarbiausia nebijoti savo specialybę derinti su kitomis sritimis“, – būsimus studentus drąsina mergina.