Penkių lietuvių kalbos pamokų per dieną, arba 25 pamokų per savaitę, ritmu dabar gyvena iš Rusijos į Lietuvą atvykęs penkiolikmetis Romazanas.
„Jau labai gerai. Galvojau, kad bus nelabai patogu, bet, kai atvykau, supratau, kad viskas bus gerai“, – pasakojo Romazanas.
Drauge su bendraklasiais mažiau nei po metų jis mokslus tęs bendrosiose klasėse.
„Po pirmojo pusmečio jie laikė įskaitą – turėjo pasiruošti kalbėti viena iš šešių temų. Kalbėjo puikiai, gavo aukščiausius įvertinimus“, – teigė lietuvių kalbos mokytoja Sigutė Motiejūnienė.
Taip užsieniečių vaikus Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija ruošia jau nuo 2019 metų.
„Ir iš Anglijos, ir iš Airijos, ir iš Afrikos – turime mokinių iš įvairiausių šalių“, – sakė Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas.
Pasak direktoriaus, jokio auksinio recepto nėra – vaikai be didesnių sunkumų integruojasi ir mokosi kartu su lietuviais.
„Jeigu vaikas pramoksta lietuviškai ir išlaiko B1 lygį, jis jau po pusės metų gali pereiti į bendrąsias klases“, – aiškino A. Totilas.
Tai – vienas iš nedaugelio sėkmingos integracijos pavyzdžių. Tačiau Valstybės kontrolės išvados atskleidė, kad šalyje vyrauja priešinga kryptis – antiintegracija.
„Užsieniečių vaikų, kurie mokosi lietuvių kalba, skaičius mažėja, nors jis neturėtų mažėti“, – pabrėžė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Paradoksalu, bet į Lietuvą atvykstančių mokyklinio amžiaus užsieniečių daugėja, o besimokančių lietuvių kalba per pastaruosius metus sumažėjo apie 10 procentų.
„Nėra valstybinės politikos ir labai aiškių reikalavimų, kaip turi būti organizuojamas lietuvių kalbos mokymas būtent užsieniečių vaikams“, – sakė I. Segalovičienė.
Pernai lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimuose daugiau nei pusė užsieniečių mokinių nepasiekė slenkstinio lygio – ketverto.
„Vis dar siunčiame užsieniečių vaikus į tautinių mažumų mokyklas. Tai vienas rimčiausių signalų, kad manome, jog tokiose mokyklose jie gebės gerai išmokti valstybinę kalbą ir integruotis“, – teigė Seimo narys Liutauras Kazlavickas.
„Lietuva turi pareigą užtikrinti kokybišką švietimą visiems. Neturiu įsivaizdavimo, kaip tą kokybę užtikrinti, jei mažiau nei pusėje mokyklų nemokoma lietuvių kalba“, – kalbėjo Seimo narys Simonas Kairys.
Šiuo metu kalbos mokėjimas tampa savotiška loterija – viskas priklauso nuo konkrečios savivaldybės pasiruošimo. Aiškią strategiją turi vos viena iš dešimties.
„Todėl rekomendavome iki kitų metų vidurio sukurti ir teisės aktuose įtvirtinti kompleksinį užsieniečių vaikų ugdymo modelį, kad visose savivaldybėse praktika būtų vienoda“, – nurodė I. Segalovičienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, kad vieningą modelį kurs, tačiau kuria kryptimi eis – kol kas neaišku.
„Esame numatę modelius, kai vaikai iš karto įsitraukia į klasės veiklą arba kuriamos išlyginamosios klasės, dirbama su vaikais ne tik pamokų metu, bet ir popamokinėse veiklose. Taip pat numatytas mokytojų kvalifikacijos kėlimas“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Ukrainiečių ir rusų kalbomis besimokančių vaikų skaičius auga. Ministerija planuoja didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių tautinių mažumų mokyklose, tačiau šio žingsnio imtasi tik po teismo sprendimo. Dalis politikų įsitikinę, kad tai rezultatų neduos.
„Jeigu vaikų nepasieksime ikimokykliniame ugdyme, pirmoje klasėje, tas užburtas ratas ir toliau suksis, ir iš jo taip ir neišeisime“, – sakė S. Kairys.
„Pradiniame ugdyme lietuvis vaikas lietuviškoje mokykloje mokosi 350 lietuvių kalbos valandų daugiau nei tas pats vaikas tautinių mažumų mokykloje“, – pabrėžė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.
Todėl Vilniaus savivaldybė imasi veiksmų. Nuo kitų metų ne iš Europos Sąjungos atvykstantys pradinukai bus nukreipiami tik į lietuvių kalba ugdančias mokyklas.
„Pradinukus geriausia mokyti lietuvių kalbos taikant „panardinimo“ metodiką – ir mokymas, ir bendravimas po pamokų vyktų lietuvių kalba“, – aiškino V. Mitalas.
Seimo narys L. Kazlavickas primena, kad artėja terminas, kai dalis Lietuvoje gyvenančių užsieniečių galės atsivežti savo šeimas. Pasak jo, jei ministerija greitai neras sprendimų, o įstatymai nereikalaus, integracijos procesas žlugs.
„Šios problemos atidėliojimas nebėra nei prasmingas, nei atsakingas – ji tiesiog užgrius mūsų švietimo sistemą“, – perspėjo L. Kazlavickas.
Prognozuojama, kad teisę atsivežti šeimas šiemet turės apie 60 tūkstančių užsieniečių.
Naujausi komentarai