Metai su COVID-19 skiepais Lietuvoje: nuo besidriekiančių eilių iki išpiltų vakcinų | Diena.lt

METAI SU COVID-19 SKIEPAIS LIETUVOJE: NUO BESIDRIEKIANČIŲ EILIŲ IKI IŠPILTŲ VAKCINŲ

  • 7

Lygiai prieš metus, 2020-12-26, į Lietuvą atkeliavo pirmoji vakcinos nuo COVID-19 siunta. Pergalių pasiekta, tačiau nuosmukių – taip pat būta, praneša LNK.

2020-12-26. Pirmoji siunta

Vaizdai, kurių kartu su visu pasauliu laukia ir lietuviai. Atkeliavo pirmoji vakcinos nuo COVID-19 siunta. Policijos ir antiteroristinės rinktinės „Aras“ pareigūnų saugomas ypatingas krovinys iškeliauja į specialius sandėlius, vėliau skirstomas ligoninėms. Iš viso – 9750 dozių.

Stop kadras

„Prasideda naujas, viltingas etapas, kai reaguosime ne bėgdami paskui virusą, bet kovodami su juo“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Medikai – pirmieji prioritetinių grupių sąraše. Jis sukelia audrą visuomenėje. Į sąrašo priekį veržiasi ir mokytojai, ir policininkai. Pirmumo skiepijant nori kurjeriai, net kunigai, bet sprendimai nekeičiami: pirma – gydytojai, slaugos namų darbuotojai ir senjorai. Visi kiti – vėliau.

„Žinot, ilgai laukiau. Kažkaip maniau, jau išbraukta iš sąrašų. Laukėm apie mėnesį, turbūt daugiau“, – pasakojo viena senjorė.

Už skiepą – bauda

Bet kai kurie kantrybės laukti neturėjo. Privačios įmonės „Ambulansas“, valdančios Šilalės greitosios medicinos pagalbos stotį, vadovas Ričardas Ūselis skiepo į Šilalę važiavo net iš Vilniaus, nors judėjimas tarp savivaldybių buvo draudžiamas. Ir ne vienas R. Ūselis važiavo – su visa šeimyna, iš viso – šeši asmenys.

„Amoralu, apgailėtina ir neleistina tokia veikla“, „Apvogta Šilalė ir viskas“ – tokiais žodžiais apie šį R. Ūselio poelgį atsiliepė žmonės.

Šios vadinamosios vagystės ėmėsi ir prokurorai, ir STT, o policija aiškinosi, ar turėjo vilniečiai leidimus Šilalėn atvažiuoti. Ūseliams žadėta skirti pusantro tūkstančio eurų baudas ir neleisti skiepytis antrąja doze, tačiau vėliau nuspręsta leisti vakcinuotis.

„Pasakė, kad įmonėje serga žmonės ir negalės pasinaudoti skiepu. Dėl to, kad stovėjome rezerviniame sąraše, važiavom ir pasiskiepijom“, – komentavo R. Ūselio žmona Marija Ūselienė.

Ūseliai tyrėjams įrodė, kad yra įmonės darbuotojai ir leidimus keliauti per savivaldybes turėjo. Kalčiausia šioje istorijoje liko greitosios stoties vadovė Loreta Kalnikaitė. Už tai, kad vilniečius į skiepijamųjų sąrašą įtraukė, skirta piniginė bauda, bet vėliau ją teismas panaikino.

„Ji baigėsi taip, kaip ir prasidėjo: burbulu, politikavimu. Medicinos paslauga tapo politika“, – situaciją komentavo L. Kalnikaitė.

O tyrimas dėl kito skiepų skandalo Žalgirio klinikoje vis dar tęsiasi. Sausį Žalgirio klinikoje buvo paskiepyta dvi dešimtys asmenų, kurie klinikoje nedirbo arba buvo dirbančiųjų artimieji. Tarp paskiepytųjų buvo ir europarlamentaro Juozo Oleko dukra su vyru. Įtarimai pateikti trims asmenims, viena jų – klinikos vadovė – lapkritį pasitraukė iš pareigų. Skandalas dėl skiepo be eilės iš pareigų išvertė ir garsų Santaros klinikų šeimos gydytoją Vytautą Kasiulevičių. Profesoriaus žmona buvo paskiepyta su pirmaisiais medikais, nors dirba banke.

„Na, aš turiu savo nuomonę, kaip turiu elgtis, ir elgiuosi taip, kaip yra teisinga ir garbinga“, – kalbėjo V. Kasiulevičius.

V. Kasiulevičius/R. Lukoševičiaus/BNS nuotr.

Laukiančiųjų skiepytis buvo tūkstančiai

Žmonės dėl galimybės pasiskiepyti buvo pasiryžę važiuoti ir šimtus kilometrų į kitas savivaldybes. Norint paskiepyti kuo daugiau, imtasi kitų šalių pavyzdžio: iš vakcinos flakono naudoti ne penkias, o šešias dozes.

Kai į Lietuvą atkeliavo pakankamai vakcinų, iškilo kita nenumatyta problema: gavus daugiausiai skundų dėl šalutinio „Astra Zenecos“ poveikio, norinčiųjų skiepytis ja labai sumažėjo. Paskelbta, kad tie, kas rinksis „Astra Zenecą“, galės pasiskiepyti be eilės. Pasitikėjimą „Astra Zenecos“ vakcina demonstravo ir šalies vadovai: prezidentas, seimo pirmininkė, premjerė ir sveikatos apsaugos ministras. Prezidentas pareiškė, kad esant tokiems skiepijimo tempams, liepą, per Mindaugines, Lietuvoje bus paskiepyta 70 proc. žmonių – tiek, kiek tuomet manyta, reikia masiniam imunitetui.

G. Nausėda/P. Peleckio/BNS nuotr.

Birželį prie vakcinavimo centro „Litexpo“ nusidriekė eilės. Skiepų į Vilnių suvažiavo iš visos Lietuvos. Vieni registravosi, kiti – ne. Birželį vakcinavimo tempai pasiekė rekordus. Per vieną dieną buvo paskiepyta net daugiau nei 40 tūkst. žmonių. Bet įpusėjus vasarai, prezidento žadėtų 70 proc. pasiekta nebuvo.

Ieškojo kaltų

Liepą besiskiepijančiųjų skaičiai iš viso sumažėjo. Buvo sakoma, kad tai dėl atostogų, tačiau keitėsi ir žmonių nuotaikos, atsirado vis daugiau abejojančių per rekordiškai trumpą laiką sukurta vakcina.

Rugpjūtį prezidentas vakcinavimo procesą vadino per daug karštligišku, esą dėl to žmonės nebesiskiepija.

„Tokio karštligiško ir gal net, sakyčiau, forsuoto skiepijimosi buvo galima išvengti“, – tuomet teigė prezidentas Gitanas Nausėda.

Bet spalį jis jau kaltino vyriausybę, esą specialiai lėtinusią vakcinaciją.

„Buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai – galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas“, – svarstė G. Nausėda.

Kodėl, atsiradus galimybei rinktis nemokamą skiepą, žmonėms dingo noras vakcinuotis? Ekspertai vardijo padarytas klaidas.

„Turbūt buvo galima padaryti kažką geriau dėl komunikacijos, bet kai ko mes ne visai galim pakeisti. Gana didelė mūsų visuomenės dalis apskritai nepasitiki – ne tik vakcinomis. Nepasitiki mokslu“, – teigė VU Biotechnologijos instituto profesorė Aurelija Žvirblienė.

Gana didelė mūsų visuomenės dalis apskritai nepasitiki – ne tik vakcinomis. Nepasitiki mokslu.

„Šitai vakcinacijos programai reikėjo turėti specialų koordinatorių, vadovą, kuris tą dalyką prižiūrėtų ir tuo dalyku gyventų. Manau, kad tai būtų buvę ne pro šalį“, – kalbėjo LSMU Sveikatos vadybos katedros profesorius Mindaugas Stankūnas.

Iš viso Lietuva užsisakė beveik penkiolika milijonų dozių vakcinos. Iki šiol gauta daugiau nei pusė. Per milijonas dozių, kurioms grėsė išpylimas, padovanota vakcinų stokojančioms šalims. O beveik 55 tūkst. dozių – išpiltos.

Norėjo „apeiti" sistemą

„Turi būti reklama, turi būti su žmonėmis kalbama, o dabar paleido ir visi daro tai, ką nori, kaip jų smegenys supranta. Valdžia tegu tvarkosi“, „Čia yra žmogaus pasirinkimas. Kaip kas mąsto: vieniems reikia, kitiems – nereikia“, „Galėtų daugiau pasisakyti gydymo įstaigų atstovai, o ne politikai“, „Žmonės bijo dėl savo sveikatos, tiesiog, nes tikrai yra pasekmės po tų skiepų“, „Keisti žmonės tie, kažkoks tarybinis mentalitetas dar pas mus“, – skirtingai vakcinų reikšmę vertino Lietuvos gyventojai.

Norėdami turėti galimybių pasą, bet nenorėdami skiepytis, gyventojai ieškojo išeičių. Pradėti tyrimai dėl medikų, kurie, įtariama, už kelis šimtus eurų parašydavo, kad suleido skiepą, o iš tiesų jį išpildavo. Pasirodžius koronaviruso atmainoms, paaiškėjo, kad dviejų dozių imunitetui sustiprinti neužteks. Prasidėjo revakcinacija sustiprinamąja, trečiąja, doze. Neabejojama, kad reikės dar ne vienos. Gruodį mažesnėmis dozėmis leista skiepyti vaikus nuo penkerių metų. O nuo vasario vidurio siūloma įvesti privalomą vakcinaciją medikams, mokytojams, policininkams, ugniagesiams, valstybės tarnautojams, taip pat kariams.

 

GALERIJA

  • Metai su COVID-19 skiepais Lietuvoje: nuo besidriekiančių eilių iki išpiltų vakcinų
  • Metai su COVID-19 skiepais Lietuvoje: nuo besidriekiančių eilių iki išpiltų vakcinų
  • A. Dulkys
  • G. Nausėda
  • V. Kasiulevičius
  • Metai su COVID-19 skiepais Lietuvoje: nuo besidriekiančių eilių iki išpiltų vakcinų
Rašyti komentarą
Komentarai (7)

Hmm

Ir kas juokingiausia, ar kol nebuvo skiepu, ar dabarkai jau visi suskiepyti ar prasirge, uzsikretimu tiek pat. O kiek dar neina tirtis del to brudo...

Lygiai metai

kai prasidėjo genocidas.

Lauris

Pilkite lauk ta šudo marmala uzteks žmones daryti bandomaiseis triušeis su šudo marmalu
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS