MIGRACIJOS SKAIČIAI: LIETUVOJE NUOLAT DAUGĖJA ČIA GYVENANČIŲ UŽSIENIEČIŲ

Vyriausybė trečiadienį aptarė migracijos politikos gairių įgyvendinimą 2020 m. bei apžvelgė praėjusių metų demografinių rodiklių pokyčius. Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. pradžioje nuolatinių gyventojų skaičius šalyje padidėjo 0,04 proc.: 2021 m. pradžioje gyveno 2 795 300 asmenų (2020 m. – 2 794 100).

Lietuvoje kelerius metus iš eilės nuolat daugėja gyvenančių užsieniečių, 2017 m. gyveno 49 387 užsieniečiai, 2020 m. – 87 267.

Iš visų Lietuvoje gyvenančių užsieniečių 6 189 yra Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai (Latvijos Respublikos – 1 205, Lenkijos Respublikos – 801, Vokietijos – 926).

Tarp kitų Europos valstybių piliečių, gyvenančių Lietuvoje daugiausiai yra Ukrainos – 30 139, Baltarusijos Respublikos – 23 440, Rusijos Federacijos – 12 809 piliečių.

Lietuvoje taip pat gyvena: 6 043 Azijos valstybių piliečiai, 928 Afrikos valstybių piliečiai, 682 Šiaurės Amerikos valstybių piliečiai, 345 Centrinės ir Pietų Amerikos valstybių piliečiai, 64 Australijos ir Okeanijos valstybių piliečiai. Skelbiama, kad šalyje nuolat mažėja gyvenančių asmenų be pilietybės skaičius (2018 m. tokių buvo 3 074, o 2020 m. – 2 683).

2020 m. buvo sulaikyta 116 neteisėtų migrantų (į šį skaičių patenka tik tie trečiųjų šalių piliečiai, kurie neteisėtai perėjo Lietuvos saugomą Europos Sąjungos išorės sieną, ir tie trečiųjų šalių piliečiai, kurie buvo sulaikyti neteisėtai esant šalies viduje, be trečiųjų šalių piliečių, viršijusių leistiną buvimo šalyje laiką). Bendras 2020 m. sulaikytų neteisėtų migrantų skaičius lyginant su 2019m. sumažėjo 31 proc.

Tarp dažniausiai sulaikomų neteisėtų migrantų 2020 m. dominavo Rusijos Federacijos piliečiai (palyginti su 2019 m., jų skaičius padidėjo apie 3 kartus). 2020 m. nebuvo sulaikytas nė vienas Vietnamo Socialistinės Respublikos pilietis, kuomet kelerius metus prieš tai Vietnamo piliečiai sudarydavo absoliučią daugumą tarp šalies viduje sulaikomų neteisėtų migrantų. Priemonės, įvestos COVID-19 sukeltai pandemijai suvaldyti, lėmė žymų (daugiau nei 3 kartus) šalies viduje sulaikomų neteisėtų trečiųjų šalių piliečių sumažėjimą.

Daugiausia prieglobsčio prašymų 2020 m. gauta iš Rusijos piliečių – 88, 81 prašymas gautas iš baltarusių, dar 62 iš Tadžikistano. Vyriausybės parengtame migracijos stebėsenos analizės dokumente rašoma, kad prieglobsčio prašančių Baltarusijos piliečių skaičius išaugo po prezidento rinkimų šioje šalyje įvykus politinei krizei.

Daugiausia prieglobsčio prašymų 2020 m. gauta iš Rusijos piliečių – 88, 81 prašymas gautas iš baltarusių, dar 62 iš Tadžikistano.

„Kadangi nuo 2020 m. rugsėjo pabaigos Baltarusijos Respublikos piliečiams buvo sudarytos palankesnės atvykimo į Lietuvą sąlygos, pasinaudojus humanitarinėmis vizomis , dauguma nuo režimo į Lietuvą pabėgusių Baltarusijos Respublikos piliečių nesikreipė dėl prieglobsčio, o pasirinko galimybę teisėtai būti Lietuvos Respublikoje, laukdami galimybės grįžti į kilmės šalį arba įteisinti savo laikiną gyvenimą Lietuvoje kitais teisėtais pagrindais“,- rašoma Vyriausybės parengtoje analizėje.

Dokumente taip pat pažymima, kad šiuo metu susiduriama ir su vertėjų, galinčių padėti komunikuoti su migrantais, stygiumi.

„Lietuvoje trūksta prieinamumo prie įvairių kalbų vertimo paslaugų: prieglobsčio gavėjai dažniausiai kalba tik gimtąja kalba (nemoka ne tik lietuvių, bet ir kitų tarptautinių kalbų); būtinos vertėjo paslaugos įdarbinimo metu užsieniečiams pasirašant dokumentus (darbo sutartis, darbo tvarkos taisykles ir kt.), o įdarbinus kyla poreikis lietuvių kalbos mokymui darbo vietose. Šiuo metu pagalbą teikia Vilniaus arkivyskupijos Carito, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Pabėgėlių priėmimo centro vertėjai“, – rašoma analizėje.

ELTA primena, kad neteisėtai atvykusių per sieną su Baltarusija migrantų skaičius pradėjo augti 2021 metais. 2019 m. tokių migrantų buvo 37, 2020 m. – 74, o 2021 m. – iki šios dienos jau 290 asmenų. Lyginant šių metų sausio–gegužės mėnesiais neteisėtų atvykimų skaičių su tuo pačiu laikotarpiu pernai, matyti, kad neteisėtų migrantų skaičius išaugo daugiau nei 30 kartų. Vien per pirmąją birželio savaitę neteisėtų Lietuvos–Baltarusijos sienos kirtimų buvo daugiau nei per 2019 ir 2020 m. kartu.

Migrantų srautai labiausiai išaugo po priverstinio „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo, kai sukėlus tarptautinės bendruomenės nepasitenkinimą, Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Minskas, iki šiol stabdęs „narkotikus ir migrantus“ Baltarusijos pasienyje, to daugiau nebedarys.

„Dabar jūs patys juos valgysite ir gaudysite“, – Baltarusijos parlamente sakė diktatorius.