„Klausantis pranešimo, kuris yra labai korektiškas, nes jis nenurodo atskirų aukštųjų mokyklų, (...) susidaro kartu įspūdis, kad, visas sektorius (...) susiduria su dideliais iššūkiais ir problemomis, – Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje šį mėnesį kalbėjo viceministrė Regina Valutytė. – Aš tiesiog norėčiau pasakyti, kad neturėtume mes taip galvoti.“
Anot viceministrės, bendradarbiaujant su kolegomis iš Migracijos departamento ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM), surinkti duomenys apie penkias aukštąsias mokyklas, kurios susiduria su didžiausiais sunkumais atrenkant studentus.
„Gavome informaciją apie penkias aukštąsias mokyklas, kurios susiduria su didžiausiais sunkumais. Tarp jų – ir viena aukštoji mokykla, kur kolegos paminėjo, nevykdė pokalbių su stojančiaisiais, tik iš dokumentų darė atranką, – sakė R. Valutytė. – Bet tarp jų nėra valstybinių universitetų.“
BNS rašė, kad Lietuvos universitetus bei kolegijas tikrinęs Migracijos departamentas rugsėjo pradžioje aukštąsias mokyklas paragino stiprinti užsieniečių atrankos kontrolę.
Anot institucijos, šiemet padaugėjo atvejų, kai užsieniečiai studijas Lietuvoje naudoja kaip priedangą, siekdami gauti leidimus laikinai gyventi šalyje studijų pagrindu.
Tyrimo duomenimis, kai kurios aukštosios mokyklos nepagrįstai tarpininkauja išduodant leidimus gyventi, sudaro užsieniečiams itin palankias sąlygas keisti išsilavinimo kryptį, taip pratęsiant studijų trukmę, nepažangius studentus perkelia į aukštesnį kursą ar leidžia keisti studijų kryptį tiems, kurie nėra surinkę privalomų kreditų skaičiaus.
Patikrų metu taip pat paaiškėjo, kad kai kurios aukštojo mokslo įstaigos nevykdo interviu su studentais, o atranką atlieka tik pagal jų pateiktus dokumentus. Pasitaikė ir situacijų, kai studijuoti Lietuvoje ketinantys užsieniečiai teikė suklastotus asmens dokumentus.
„Mes suprantame, aukštosios mokyklos pasirenka savo geriausią būdą atrinkti studentą, bet tą turėtų padaryti kokybiškai ir turim dirbti prie šito visi“, – teigė R. Valutytė.
„Mes, ministerija, nusiteikę dirbti su aukštosiomis mokyklomis atskirai. Ir norėtumėm tikrai didinti tą pasitikėjimą, kad Migracijos departamentui nereikėtų daryti atrankos – tai yra pokalbio su kiekvienu studentu“, – kalbėjo ji.
ŠMSM duomenimis, Lietuvoje studijas pasirenkančių studijuoti užsienio piliečių skaičius kasmet auga. 2011–2012 mokslo metais šalyje studijavo 3,8 tūkst. užsieniečių ir sudarė 2,2 proc. visų studentų, 2025–2026 mokslo metais šis skaičius išaugo iki 16,4 tūkst. ir sudaro 15,39 procento.
2025–2026 mokslo metais 13,3 tūkst. užsienio piliečių studijuoja universitete, 2,7 tūkst. – kolegijoje, 129 – mokslinių tyrimų institute.
Daugiausia studentų iš Ukrainos – 2,3 tūkst., Indijos – 1,6 tūkst., Baltarusijos – 1,6 tūkst., Pakistano – 883 ir Bangladešo – 604.
Švietimo viceministrės teigimu, tiek universitetuose, tiek kolegijose tikimasi sumažinti studentų iš Bangladešo ir Pakistano skaičių.
„Kalbantis su tomis penkiomis aukštosiomis mokyklomis, kur dominuoja Bangladešas ir Pakistanas (...), jos atėjo iš karto su strategija mažinti studentų kviečiamų skaičių būtent iš tų rizikingiausių valstybių“, – tikino R. Valutytė.
Lietuvoje gyvena apie 10,8 tūkst. užsieniečių, turinčių leidimus laikinai gyventi studijų pagrindu. 2025 metais iš viso gauta 6,9 tūkst. prašymų dėl leidimų laikinai gyventi studijų pagrindu, tenkinti 4,8 tūkst. prašymų, daugiau nei 1 tūkst. – atmesti.
Pagrindinės to priežastys: negebėjimas pagrįsti atvykimo tikslo, pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, negebėjimas bendrauti anglų kalba, nors šia kalba bus dėstomas pasirinktas kursas, nepateikta arba nenuosekliai pateikta reikalinga informacija.
Gruodžio 1-osios duomenimis, Lietuvoje gyveno beveik 216 tūkst. užsieniečių. Didžiausią jų dalį sudarė ukrainiečiai (79,5 tūkst.), toliau seka baltarusiai (50,6 tūkst.) bei rusai (13,7 tūkst.).
Naujausi komentarai