MINISTERIJA: MOKYKLINĖ MOKINIŲ VERTINIMO SISTEMA NĖRA PATIKIMA
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, kad mokyklinė mokinių vertinimo sistema nėra patikima, o rezultatai yra nepalyginami šalies mastu, jei Lietuvoje nebūtų organizuojami valstybiniai brandos egzaminai. Objektyvai mokinių pasiekimus vertinantys mokytojai bei atsakingai, stropiai besimokantys būsimieji abiturientai turi teisėtus lūkesčius, kad valstybiniai brandos egzaminai leis visiems pademonstruoti tikruosius savo mokymosi rezultatus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaryta darbo grupė dėl brandos egzaminų ir priėmimo į aukštąsias mokyklas vykdymo analizavo ir kitų šalių praktiką, priimamus sprendimus ir vertino galimas pasekmes, jei mūsų šalyje būtų atsisakyta brandos egzaminų ir vidurinis išsilavinimas būtų suteikiamas tik metinių įvertinimų pagrindu.
Kitos šalys, atsižvelgusios į savo švietimo sistemų specifiką, patirtį ir pasirengimą, įvairiai modeliuoja ir ieško individualių sprendimų dėl mokyklos baigimo. Per balandžio viduryje vykusią neformalią Europos šalių švietimo ministrų videokonferenciją valstybės narės atkreipė dėmesį, kad šiuo metu vienas didžiausių iššūkių – mokyklos baigiamieji egzaminai.
Daug šalių, pavyzdžiui, Austrija, Čekija, Vokietija, Latvija, Lenkija, Slovėnija, Ispanija, yra nusprendusios perkelti egzaminus į vėlesnį laiką: gegužės pabaigą, birželį, liepą, rugpjūtį.
„Vertinant mūsų šalies mokyklų mokinių pasiekimų įvertinimo objektyvumą, reikia pripažinti, kad skirtingų mokyklų mokytojų dešimtukas yra nevienodos reikšmės, nes patys mokytojai pagal bendrąsias dalykų programas rengia pasiekimų vertinimo kriterijus. Ir dėl šios priežasties, ir dėl skirtingo pasirengimo abiturientų metinių pažymių vidurkio naudojimas stojant į aukštąsias mokyklas į nepalankią padėtį gali pastatyti mokinius iš mokyklų, kurių mokytojai yra labiau reiklūs ir objektyviau vertinantys mokinių pasiekimus“, – teigia ministerija.
Šių metų vasario 20 d. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti posėdyje buvo pristatyti skaičiavimai, koks statistinis nuokrypis susidaro tarp valstybinių brandos egzaminų ir metinių pažymių, palyginus 4 pasirinktas gimnazijas (jų pavadinimų neskelbiant) iš Kupiškio, Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus. Kupiškio atveju anglų kalbos ir matematikos įvertinimų nuokrypis buvo daugiau kaip 23, Kauno – anglų kalbos daugiau kaip 3, matematikos – beveik 17; Klaipėdos – anglų kalbos beveik 18, matematikos – daugiau kaip 23; Vilniaus – anglų kalbos daugiau kaip 19, matematikos – daugiau kaip 17. Buvo pastebėta, kad Lietuva žymiai atsilieka nuo Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių narių vidurkio, nekalbant apie pirmaujančią Suomiją.
„Toks reikšmingas statistinis nuokrypis reiškia, kad mokyklinė mokinių vertinimo sistema nėra patikima, o rezultatai yra nepalyginami šalies mastu, jei Lietuvoje nebūtų organizuojami valstybiniai brandos egzaminai“, – pabrėžia ministerija, sulaukusi Lietuvos moksleivių sąjungos klausimo, kodėl buvo priimtas sprendimas vykdyti brandos egzaminus.
Pagrindinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 2 – liepos 21 dienomis.
Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis ir mokyklinis brandos egzaminai vyks birželio 29 d., anglų kalbos – liepos 1 d., matematikos – liepos 3 d. Užsienio kalbos egzaminų kalbėjimo dalis vyks birželio 22–25 d. Pagrindinės brandos egzaminų sesijos rezultatai bus skelbiami iki rugpjūčio 5 d.
Pakartotinė egzaminų sesija bus vykdoma nuo liepos 22 d. iki rugpjūčio 4 d. Apeliacijų ir pakartotinės sesijos rezultatų skelbimo terminas – rugpjūčio 17 d.
Brandos atestatus mokyklos galės išduoti nuo rugpjūčio 7 d.
Brandos atestatui gauti reikia dviejų išlaikytų egzaminų: lietuvių kalbos ir literatūros ir vieno laisvai pasirenkamo.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
ELTOS inf.0 komentarai -
1 komentarai -
ELTOS inf.0 komentarai
Pastebėjimas