Teisingumo ministerija, įvertinusi akcinės bendrovės „Alita“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, Ministrui Pirmininkui pateikė išvadas dėl galimų tolimesnių Vyriausybės veiksmų tiriant privatizavimo teisėtumą.

Išvadose teigiama, kad Konstitucinis Teismas, konstatavęs Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimo „Dėl pritarimo akcinės bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektui“ prieštaravimą Konstitucijai, nutarime nebuvo pasisakyta dėl „Alita“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių teisinės galios.

Atsižvelgiant į tai, Konstitucinio Teismo nutarimo tiesioginis vykdymas yra negalimas, o pašalinti galimas neteisėtas Vyriausybės nutarimo teisines pasekmes galima tik pradėjus atskirus teisminius procesus. Ministerijos išvadose teigiama, kad konstatuoti, kad „Alitos“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti, gali tik teismas.

Teisingumo ministras pabrėžė, kad Vyriausybė gali kreiptis dėl šios sutarties ginčijimo teismine tvarka, tačiau prieš tai reikia atlikti tokio sprendimo ekonominio naudingumo įvertinimą. Jei sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, šalys būtų grąžinamos į pradinę padėtį, t.y. valstybė turėtų grąžinti už akcijas sumokėtus pinigus, o jai būtų grąžintos bendrovės akcijos. Atsižvelgiant į situaciją, būtina įvertinti kokios yra Lietuvos valstybės finansinės galimybės grąžinti akcijų pirkėjui už akcijas sumokėtą sumą bei atlyginti nuostolius, jei tokių būtų pareikalauta, taip pat įvertinti dabartinę akcinės bendrovės „Alita“ akcijų kainą bei už jų pardavimą galimą gauti naudą.

„Kyla grėsmė, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu bus susijęs su papildomais nuostoliais valstybei, todėl būtina labai atsakingai įvertinti visas galimas pasekmes“, - sako teisingumo ministras.

Akcijos galėtų būti išreikalautos tik pripažinus nesąžiningais bendrovės „Alitos“ dabartinius akcijų savininkus, tačiau konstatuoti tokį nesąžiningumo faktą bei išspręsti restitucijos klausimą gali tik teismas. Teisingumo ministerijos išvadose nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 10 d. nutartimi, privatizuojant „Alitą“ valstybei yra padaryta daugiau kaip 1,754 mln. litų žala. Prie šių nuostolių papildomai turėtų būti priskaičiuojamos ir negautos pajamos.

Generalinė prokuratūra 2006 m. lapkričio 13 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl tarnybos pareigų neatlikimo valstybei padarant didelę žalą. Viešasis interesas galėtų būti apgintas baudžiamosios teisės priemonėmis, pareiškiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Teisingumo ministerija Vilniaus apygardos prokuratūrai pateikė prašymą pateikti informaciją apie ikiteisminio tyrimo eigą ir galimus rezultatus. „Gavome atsakymą, kad dvejus metus atliekamas ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas. Būtina paspartinti šį procesą, kad galėtume įvertinti ar galime reikalauti iš kaltų asmenų padengti valstybės patirtus nuostolius“, - sako R.Šimašius.

Reikalavimui dėl patirtos žalos atlyginimo teisme numatomas 3 metų ieškinio senaties terminas, kuris šiuo atveju turėtų būti skaičiuojamas nuo Lietuvos Aukščiausio Teismo nutarties paskelbimo 2006 m. spalio 10 d.