MINISTERIJA VILKINA KAILINIŲ ŽVĖRELIŲ FERMŲ DRAUDIMĄ?

Europa spaudžia Lietuvą imtis veiksmų dėl kailinių žvėrelių fermų. Siekiama, kad Lietuva uždraustų tokių fermų veiklą ir tolesnę plėtrą. Kol kas skelbiama, kad draudimas įstrigęs Seime ir tolesnių veiksmų nesiimta. Iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europa atsakymo kol kas nesulaukia. Apie tai plačiau pokalbis su gyvūnų gerovės saugotojų organizacijos „Tušti narvai“ vadove Gabriele Vaitkevičiūte.

– Ar sulaukėte kokio nors atsakymo iš ministerijos?

– Pastaruoju metu atsakymo nesulaukėme. Kai kalbamės telefonu su kai kuriais darbuotojais, atsakymų konkrečių nebūna. Esminė situacija – ruošiama išvada, kurią ŽŪM turėjo pateikti jau prieš trylika mėnesių, kad Seimas galėtų toliau svartyti klausimą. Kada išvada bus – atsakymo nėra.

– Kodėl tai svarbu? Kaip vertinate situaciją, kai Lietuvoje kol kas kailinių žvėrelių fermos nestabdomos?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Gyvūnų auginimas dėl kailio iš esmės yra labai žiaurus, procesas irgi labai žiaurus. Gyvūnai laikomi tokiuose narvuose, kad, jeigu juose būtų uždaryta katė ar šuo, žmogus būtų nubaustas už žiaurų elgesį su gyvūnais. Gyvūnai tuose narvuose būna visą gyvenimą. Nužudomi irgi žiauriai – uždusinami dujų kamerose. Visa tai daroma dėl papuošaliuko, bumbuliuko. Tai seniai nereikalinga. Dabar Lietuva viena iš paskutiniųjų šalių, vis dar neuždrausi šio verslo.

– Apie kokius gyvūnus šnekame? Kodėl nekalbama apie mažesnius gyvūnus ir jų priežiūrą?

– Turime keistą santykį, kad labiau gaila šuns ir katės nei audinės ar šinšilos. Žmonės ne visada žino, kaip tie gyvūnai laikomi, kai sužino ir pamato, tada viskas pasikeičia. Ministerija, mano žiniomis, sulaukia daug laiškų iš piliečių, kuriems rūpi, kad šios fermos būtų uždarytos.

– Kaip manote, šiuo atveju pokytis įvyktų tik tada, jei daugiau piliečių kreiptųsi?

– Geras klausimas. Įdomu, kad institucija vykdytų jai paskirtą užduotį, reikia vykdyti kampaniją. „Tušti narvai“ oficialiai kreipėsi į ministrą, daro kampaniją. Kaip gali būti, kad kelių puslapių dokumentas rašomas jau keturiolika mėnesių...

Turime keistą santykį, kad labiau gaila šuns ir katės nei audinės ar šinšilos.

– Tai draudimas, kuris turėtų įsigalioti?

– Ne. Išvada dėl draudimo. Paskui, kai išvada bus pateikta, Seimas galės svarstyti. Ne ministerija turi svarstyti, o Seimas.

– Ministerija tik turi pateikti išvadą, kurios neparašė jau visus metus?

– Taip. Šiuo metu paskutinis jų variantas – trys puslapiai su trupučiu ir tai trunka padaryti jau 436 dienas, ir tai dar negalutinis variantas.

– Kodėl taip vyksta? Juk tai nėra pirmas sprendimas. Kodėl vilkinama?

– Reikia suprasti, kad kailių fermeriai yra jų lobistai, daro spaudimą. Pamatėme per keturiolika mėnesių iš ministerijos vidaus bandymų trukdyti pasirašyti išvadą, kaip ją mato Vyriausybė, ministerijos vadovybė. Iš pradžių tai buvo kailininkų raštų žodžiais parašyta išvada – žodis žodin. Tai buvo bandoma prakišti kaip oficialių mūsų valstybės dokumentą. Ar taip turėtų būti? Lobistai turi sau patys rašyti išvadas? Ne. Tai daroma iš ministerijos vidaus jau ne kartą.

– Kokios perspektyvos galėtų laukti, jūsų nuomone, ateityje kalbant apie šį sprendimą?

– Galimai jis ir yra vilkinama tų, kas palaiko kailinių žvėrelių industriją, nes parlamente yra valia uždrausti šį verslą, yra pakankamai parlamentarų. Šis projektas buvo pateiktas Seime 2021 m. lapkričio 23 d. 78 balsavo už, 9 – prieš, 28 – susilaikė. Dauguma, kuri galėtų balsuoti už įstatymų priėmimą, yra.