Jis sakė palaikąs iniciatyvą ją naikinti.

„Desovietizacijos procesas Lietuvoje ir taip nėra lengvas. Komisija turėtų jį palengvinti, vienyti, įnešti skaidrumo ir aiškumo, dirbti nuosekliai, kaip piliečiai, sąžiningai atliekantys jiems pavestą darbą kiekvienoje kitoje srityje. Vietoje to matome politikavimą ir reiškiamus protestus – tai dėl posėdžio įrašų, kaip pernai, tai dėl pateiktų įstatymo pataisų, kurios dar net nepriimtos“, – BNS perduotame komentare sakė ministras.

„Tokia veikla rodo, kad komisija nukrypo nuo savo darbo esmės ir svarbiausių principų“, – pridūrė jis.

Š. Birutis tvirtino palaikąs Seime parengtas pataisas, kuriomis siūloma naikinti Desovietizacijos komisiją, sprendimus dėl gatvių, aikščių pervadinimo ar paminklų nukėlimo perduoti savivaldybėms, o šioms pritrūkus kompetencijos pasitelkti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) ekspertizę.

„Įstatymo pataisos yra savalaikės ir būtinos. Tikiu, kad šis žingsnis padės užtikrinti sklandesnį ir efektyvesnį desovietizacijos procesą, atitinkantį visos visuomenės interesus“, – teigė ministras.

Vietoje to matome politikavimą ir reiškiamus protestus.

Desovietizacijos komisijos atsistatydinimą premjeras vadina politiniu žingsniu

Desovietizacijos komisijos sprendimas atsistatydinti yra politinis žingsnis, nes įstatymas tokios galimybės nenumato, sako premjeras Gintautas Paluckas.

„Vertinu kaip politinį žingsnį, nes Desovietizacijos komisijos įstatymas tokio pobūdžio žingsnio apskritai nenumato“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė jis.

„Komisija formuojama įstatymu, o ne pasitikėjimo ar nepasitikėjimo pagrindu. Komisija nėra asmeninio politinio pasitikėjimo paskyrimo kažkokia žmonių grupė“, – teigė Vyriausybės vadovas.

Paulė Kuzmickienė: valdantieji stabdo desovietizacijos procesą

Atsistatydinus Desovietizacijos komisijai, šis procesas sustos, tuo suinteresuoti valdantieji, sako viena iš Desovietizacijos įstatymo iniciatorių, Seimo narė konservatorė Paulė Kuzmickienė.

„Jis (desovietizacijos procesas – BNS) visais būdais stabdomas – pasisakymais, politiniu spaudimu komisijai, kuri yra nepriklausoma, sudaryta iš įvairių ekspertų“, – trečiadienį BNS sakė parlamentarė, komentuodama Desovietizacijos komisijos narių sprendimą atsistatydinti.

„Gerbiu akademinės bendruomenės laisvę nepasiduoti spaudimui rašyti ir priimti sprendimus, kurie būtų patogūs ar tokius, kokių nori socdemai, Prezidentūra. Manau, kad jų pasirinkimas yra orus ir gerbtinas“, – tvirtino ji.

Kaip rašė BNS, Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas trečiadienį pranešė, kad komisija po pastarųjų savaičių politikų kritikos nusprendė atsistatydinti.

Anot jo, sprendimas priimtas bendru sutarimu, tačiau dar ieškoma teisinės šio žingsnio formos.

V. Karčiauskas BNS sakė, kad Seime registruotą siūlymą panaikinti komisiją ir po to buvusius valdančiųjų politikų komentarus jie laiko pareikštu nepasitikėjimu.

Birželio 13 dieną daugiau kaip dvi dešimtys Seimo socialdemokratų registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo naikinti Desovietizacijos komisiją, o sprendimus dėl gatvių, aikščių pervadinimo ar paminklų nukėlimo perduoti savivaldybėms, o kilus klausimams pasitelkti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) ekspertizę.

„Vertinu kaip buldozerį, kuris stabdo procesą, kuris mums yra labai svarbus“, – BNS sakė P. Kuzmickienė.

„Nuo ko mes slepiamės? Slepiamės nuo sovietmečio propagandos likučių“, – pridūrė parlamentarė.

„Matome, kas vyksta Maskvoje. Štai prieš keletą dienų surengta paroda, kurioje Baltijos šalys pristatomos kaip pronacistinės valstybės. Kitaip tariant, kalbami niekai, o mes namų darbų namuose nedarome. Tampame lengvu taikiniu. O desovietizavimas yra ta priemonė, kuri leidžia kovoti su likusiais propagandos ženklais. Jie ir šiandien veikia“, – kalbėjo ji. – „Deja, socdemai to neatpažįsta ir jie nori istoriją uždaryti už tamsių durų, apie tai nekalbėti. Ne, tai nėra sprendimas.“

Socialdemokratų registruota pataisa papiktino Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungą (LPKTS).

Jos pirmininko Gvido Rutkausko teigimu, tai žingsnis, kertantis per valstybės istorinį sąmoningumą ir atminties politiką, grįstą pagarba represijų aukoms.

„Mums dekomunizavimas – ne simbolinis gestas. Tai būtina istorinio teisingumo dalis, kurios ilgai laukėme. Tai – pareiga valstybei nuosekliai įvardyti okupacinio režimo vykdytojus, pagerbti aukas, pašalinti iš viešosios erdvės totalitarizmo simbolius. Atsitokėkite, raudonasis teroras niekur nėra dingęs, neslepia savo imperialistinių tikslų, propagandinis karas vyksta, liaukimės būti naivūs“, – pranešime spaudai teigė jis.

Pasak LPKTS vadovo, dekomunizavimas taip pat yra kūrėjų, kurių gyvenimus ir talentus sovietinis režimas sunaikino, grąžinimas į šalies kultūrinį atminties lauką.

„Tai galimybė pagaliau gatves vadinti tų žmonių vardais, kurie liudijo tiesą, kurie kūrė ir kentėjo – Dalios Grinkevičiūtės, Dianos Glemžaitės, Broniaus Krivicko, Antano Miškinio ir kitų. Dekomunizavimo stabdymas yra sunkiai suvokiamas. Ar tai baimė kalbėti apie sovietų okupaciją? Noras išbalinti kolaborantų biografijas? Ko jūs baiminatės, nepatogių diskusijų?“ – tvirtino G. Rutkauskas.

BNS rašė, kad totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje įsigaliojo 2023 metų gegužę. Pagal jį iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.

Iš pradžių klausimą, ar konkretus objektas pažeidžia įstatymą, nagrinėja iš ekspertų sudaryta vadinamoji Desovietizacijos komisija, o galutinį sprendimą priima LGGRTC generalinis direktorius.

Viešojo objekto valdytojas, gavęs generalinio direktoriaus sprendimą, ne vėliau kaip per tris mėnesius privalo organizuoti viešojo objekto pašalinimą arba pakeitimą.

LGGRTC generalinis direktorius Arūnas Bubnys gegužę sakė, kad per dvejus metus jis yra priėmęs 198 sprendimus, susijusius su viešųjų erdvių desovietizavimu. Savivaldybėms pateikti 127 nurodymai pašalinti totalitarinius režimus propaguojančius objektus, maždaug pusė jų įvykdyti.

Kai kurie sprendimai visuomenės įvertinti prieštaringai. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba du kartus atmetė siūlymus panaikinti Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatvių pavadinimus. Radviliškio rajono savivaldybė atsisakė pašalinti Salomėjos Nėries ir Romano Žabenkos gatvių pavadinimus Baisogaloje. Vilniuje rengiamos protesto akcijos dėl S. Nėries paminklo iškėlimo.