MINISTRAS: KOLEGIJOS SIEKIA PASIPINIGAUTI, O NE IŠMOKYTI VAIKUS

Prasidėjus papildomam priėmimui į aukštąsias mokyklas, dalis kolegijų į mokamas studijas minimalų stojamąjį balą nuleido iki dviejų ar net vieno. Švietimo, mokslo ir sporto ministras tokį kolegijų sprendimą kritikuoja, tačiau čia pat pripažįsta, kad gelbėdamos savo finansus šios kolegijos taip elgiasi jau ne pirmus metus. Koks studentas, galiausiai specialistas būna iš tokio abituriento, kuriam stojimo į aukštąją kartelė nuleidžiama taip žemai ir kokios kolegijos – valstybinės ar privačios – taip dirbtinai mėgina išgyventi, pakomentavo ministras Gintautas Jakštas. Plačiau – LNK reportaže.

Lyginant su praėjusiais metais, minimalaus balo nemažina nei viena kolegija. Dvi valstybinės kolegijos didino minimalų balą, tai yra Vilniaus kolegija ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija. Lyginant su reikalavimais valstybės finansuojamoms vietoms, aukštosios nusistato valstybės nefinansuojamoms pačios ir neretai nusistato mažesnius. Tad dauguma valstybinių kolegijų, net aštuonios iš dvylikos, stojantiesiems į valstybės nefinansuojamas vietas yra nusistačiusios žemesnius reikalavimus.

– Jūs pats pastebite, kad taip dalis kolegijų elgiasi ne pirmus metus. Kuo kolegijos argumentuoja savo tokį žingsnį iki dugno nuleisti stojimo kartelę?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Manau, kad tai yra tiesiog išgyvenimo klausimas. Pasižiūrėjus į stojimus matome, kad kai kur jų mažėja perpus, kai kur – dar daugiau. Bet žiūrint į programų lygį matome, kad jeigu nenuleidinėtų kartelės, daugelis programų nesurinktų rentabilių grupių ir tos programos nestartuotų. Kai kuriose liktų, pavyzdžiui, viena ar dvi studijų programos su vos surenkamu rentabiliu studentų kiekiu. Jeigu nenuleistų balo, jos tiesiog užsidarytų. Dėl to mes darome pokyčius ir kolegijų tinkle, kad taip nenutiktų ir nereikėtų medžioti kiekvieno studento, kad kolegija galėtų išgyventi. Kolegija turi būti ne dėl to, kad išgyventų, o dėl to, kad ruoštų sėkmingus absolventus.

– Ką jūs galite pasakyti apie tokį studentą? Ar jis būna motyvuotas mokytis? Ar vėliau būna geras specialistas?

Jeigu nenuleistų balo, jos tiesiog užsidarytų.

– Bendra tendencija yra tokia, kad tie, kurie įstoja nepasirengę, prasčiau studijuoja. Didelė dalis nebaigia studijų. Matome, kad didelė dalis baigusiųjų studijas dirba darbą, kur nereikia aukštojo išsilavinimo. Tūkstančiai kasmet po aukštojo atkeliauja į profesinį mokymą. Tada turi iliuziją, kad galės įgyti aukštąjį išsilavinimą, nes aukštoji priima. Tai lyg ir sudaro lūkestį stojančiajam, kad jis yra pasirengęs studijuoti, bet aukštosios neretai priima galvodamos ne apie studentus, bet apie save. Priimdamos tuos studentus ir gauna lėšas ir gali išgyventi. Tai yra stojančiųjų klaidinimas. Aišku, visada yra teigiamų pavyzdžių ir kolegijos tikrai atras tokių, kad įstojo žemais balais ar neišlaikė kažkurių egzaminų, tačiau tapo puikiais specialistais. Bet mes sistemos neturėtume taikyti prie išimčių. Kiek yra tokių atvejų, kur pasiėmė didžiules paskolas, atidavinėjo dar 10 metų po studijų, tačiau išsilavinimo taip ir neįgijo. Galbūt gavo diplomą, bet nebūtinai su juo ir reikalingas žinias.

– Kur tuomet dėtis tokiems studentams, kurių stojimo balas neaukštas, kitaip tariant, jei jiems nepasisekė per abitūros egzaminus?

– Yra keli variantai. Vienas iš jų, sakyčiau, pagrindinis būtų profesinio mokymo įstaigos. Į profesinį mokymą yra investuota pastarąjį dešimtmetį labai daug. Profesinės mokyklos yra pasikeitusios, tai tikrai geras pasirinkimas. Po profesinio mokymo galima ir nesustoti, jeigu norima mokytis toliau. Nuo praėjusių metų studentai aktyviai kviečiami į vadinamas trumpojo ciklo programas kolegijose. Tai yra pusantrų arba dvejų metų studijos, kur įgyjamas jau aukštasis išsilavinimas, bet ne bakalauras, tačiau po to galima dar, jeigu norima, ir į bakalaurą. Be to, dalis dalykų būna paskui užskaitoma, tai kelias po profesinio mokymo į aukštąjį net yra paprastesnis. Tad nereikėtų bijoti, kad su profesiniu mokymu užsibaigs išsilavinimas ir tuo sustosime. Tai nebijočiau rinktis profesinio mokymo. Taip pat yra galimybė, pasidarius tarpinius metus, paieškoti savęs, padirbti įvairius darbus, labiau suprasti, ko norima gyvenime ir tada po metų galima persilaikyti egzaminus, jiems geriau pasiruošti ir stoti. Kadangi kalbame tiesiog apie išlaikymo ribą, tai nereiškia, kad reikės būtinai 12 metų, kad galėtume jiems pasiruošti. Jeigu keletą mėnesių bus dedamos pastangos, manau, tikrai galima pasiruošti išlaikyti bet kurį egzaminą.

– Kaip matote galimybę sutvarkyti šią sritį ir uždrausti nuleidinėti kartelę, jei dalis kolegijų yra privačios mokymo įstaigos?

– Esame pakeitę įstatymą. Nuo kitų metų įsigalioja įstatymo pakeitimai dėl stojančiųjų teisėtų lūkesčių. Tie pakeitimai turėjo įsigalioti ne anksčiau nei po dvejų metų. Tai yra, kad besirenkantieji studijas trečioje gimnazijos klasėje žinotų, kokie bus reikalavimai stojant. Tie reikalavimai įsigalioja nuo kitų metų. Visi stojantieji turės būti išlaikę tris egzaminus: lietuvių kalbos, matematikos ir vieną laisvai pasirinktą. Menų studijoms galios išimtis dėl matematikos egzamino. Nepriklausomai valstybės finansuojama ar nefinansuojama vieta, tie egzaminai turės būti išlaikyti, nepriklausomai valstybinė ar privati būtų aukštojo mokslo institucija.

– Jūsų manymu, sistema bus sutvarkyta ir kolegijos nebegalės nuleidinėti kartelės ir kažkokia riba vis tik bus užbrėžta?

– Taip, tai ta riba nuo kitų metų yra išlaikyti egzaminai. Dabar kolegijos teisiškai nieko nepažeidžia, nes tik valstybės finansuojamoms vietoms ministerija nustato minimalius reikalavimus. Valstybės nefinansuojamoms vietoms institucija nustato pati. Siekiant užtikrinti studijų kokybę, įstatymas yra pakeistas ir minimalūs reikalavimai galios visiems. Jeigu jie būtų pažeidžiami, būtų rizikuojama netekti aukštojo mokslo institucijos vardo ir apskritai gali būti uždrausta vykdyti studijas tokioje institucijoje.