„Politine prasme, tai buvo blogas signalas, kad mes ištęsiame laiką, nes mes čia ne vien tik sau laiko ašį nustatome, bet ir savo priešininkui parodome laiko ašį, parodome Rusijai, kad mūsų ambicijos užtruks dešimtmetį, (...) ir tai yra negerai. Reikia spausti tikrai smarkiai, kaip sakoma, į kairę tą datą kuo anksčiau“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Taip jis kalbėjo trečiadienį Hagoje, Nyderlanduose, NATO valstybių lyderiams sutarus iki 2035 metų pasiekti 5 proc. BVP išlaidų gynybai lygį, iš kurių 1,5 proc. BVP būtų skiriama su krašto apsauga susijusioms netiesioginėms išlaidoms padengti.

Aš esu skeptiškas dėl šio dešimtmečio ir kritikavau tą dalį.

Valstybių pažanga įgyvendinti šį įsipareigojimą bus peržiūrėta 2029 metais.

„Aš esu skeptiškas dėl šio dešimtmečio ir kritikavau tą dalį. Tekstą, galiu pripažinti, pabloginome derybų procese, nes vis tiek buvo žiūrima į 5 proc., o ne kada tai padarysime. Daroma prielaida, kad visi drausmingai laikysis, galbūt eigoje peržiūrėsime, gal dar padidinsime ambiciją ir panašiai“, – kalbėjo K. Budrys.

BNS skelbė, kad vystant nacionalinę diviziją, įsigyjant naują techniką ir ruošiantis Vokietijos brigados priėmimui, Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų ketina skirti papildomus 12–13 mlrd. eurų, tai kilstelėtų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. BVP.

Lietuva per šiuos metus gynybai planuoja skirti kiek daugiau nei 4 proc. BVP, o kitąmet – 5,25 procento.

Anot K. Budrio, finansavimo šuolio iki „kokių 7 proc.“ nebus, bet labai tikėtina, kad kitąmet Lietuva bus didžiausią BVP dalį krašto apsaugai skiriančia šalimi.