Mokytojams atlyginimus nuo sausio siūloma didinti 10 proc., iš viso kitąmet – 21 proc., penktadienį paskelbė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

„Pristatėm beprecedentį siūlymą, tokio augimo tiek biudžetu, tek darbo užmokesčio pokyčiu nėra buvę mūsų istorijoje, kitais metais darbo užmokestis mokytojams didėtų 21 procentu, pirmas žingsnis būtų 10 procentų nuo sausio“, – po derybinio susitikimo su profesinių sąjungų atstovais penktadienį žurnalistams sakė G. Jakštas.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas po susitikimo sakė, kad profesinė sąjunga vertins pasiūlymus, bet kol kas jie netenkina. A. Navickas taip pat pažymėjo, kad sprendimas skelbti streiką pasiteisino ir „tikrai labai padeda derybose“.

Ministras: augimas sieks iki ketvirtadalio

Ministras po susitikimo pranešė, kad bendras mokytojų atlyginimų augimas kitąmet gali augti iki ketvirtadalio, daugiau gaus mokytojai, dirbantys pagal atnaujintas programas, o profesinių sąjungų reakcijos į pasiūlymus laukiama kitą savaitę.

Sprendimų ir pozicijos dar neišgirdome, nes suprantame, kad jiems reikia jiems taip pat pasitarti su savo kolektyvu

„Sprendimų ir pozicijos dar neišgirdome, nes suprantame, kad jiems reikia jiems taip pat pasitarti su savo kolektyvu“, – tvirtino G. Jakštas.

Anot ministro, papildomos lėšos bendrojo ugdymo mokytojams pasirengti pamokoms pagal atnaujintas programas ir socialinei-pilietinei veiklai koordinuoti numatytos jau nuo šių mokslo metų pradžios, jos bus skiriamos ir kitąmet.

„Greta to pasiūlėme tęsti, kas buvo šiemet paskirta iki mokslo metų pabaigos nuo rugsėjo, 3 proc. papildomos lėšos, kurios suteikia galimybę skirti 20 proc. daugiau pasirengimui su atnaujintu ugdymo turiniu, jį, gauna, grubiai tariant, kas antras bendrojo ugdymo mokyklose dirbantis mokytojas, šalia to 21 proc. augimo turės dar apie 5–6 proc. didesnes lėšas, nes dirbs su atnaujintu turiniu“, – paskelbė G. Jakštas.

Kaip informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, šiemet papildomam pasirengimui rugsėjo–gruodžio mėnesiams dirbti pagal atnaujintas programas skiriama 7,5 mln. eurų. 2024 metais tam planuojama skirti iš viso 25,6 mln. eurų.

Pasak ministro, tai reiškia, kad bendrai visiems mokytojams augimas būtų 21 proc. kitąmet, o dirbantys su atnaujintomis programomis dar gali tikėtis papildomo iki 6 proc. augimo.

„Bendras darbo užmokesčio fondas, grubiai didinama arti ketvirtadalio, bendrai lėšomis tai yra daugiau nei 300 mln. skirta pedagogų darbo užmokesčio kėlimui“, – pažymėjo ministras.

A. Navickas: derybos tik įsibėgėja

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas po susitikimo sakė, kad derybos kol kas tik įsibėgėja, o dabartiniai pasiūlymai nepakankami.

„Mes iki šiol girdėjom, kad atlyginimų apskritai negalima didinti, kaip šiandien pristatė ministerija, jie netgi rado lėšų 6 proc. neperskirsčius biudžeto ir didins mokytojams atlyginimus, mes girdėjom, kad klasių, mažinti neriekia ir neįmanoma, girdėjot visi šiandien atvejį (mokinys užpuolė mokytoją – BNS), mes girdėjom, kad galimybių didinti atlyginimus nebuvo du kartus, dabar matome, kad atsiranda siūlymas ir tie procentai didėja“, – sakė A. Navickas.

„Mes suprantam, kad priėmėm labai teisingą sprendimą dėl streiko skelbimo, jis labai padeda derybose, derybos tik įsibėgėja“, – pridūrė profesinės sąjungos vadovas.

A. Navickas teigė, kad didinimai turėtų būti smarkiai didesni, ir tartis reikia ne tik dėl kitų metų, bet ir dėl ilgalaikio mokytojų atlyginimų augimo.

„Didinimai turėtų būti ženkliai didesni, negu dabar siūlomi, ir mes tvirtai laikysimės tos pozicijos. (Dabartiniai siūlymai – BNS) tikrai netenkina ir tikrai nekeis mūsų sprendimo, vyksta derybos, gaunam pirmuosius siūlymus, eiti link kompromiso bus sudėtingiausias dalykas“, – kalbėjo profesinės sąjungos vadovas.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vadovas Egidijus Milešinas po susitikimo sakė, kad jo vadovaujama profesinė sąjunga pirmadienį svarstys ministro siūlymus ir tuomet pasakys, ar toks didinimas tenkina.

„Siūlymas yra, kad nuo sausio 1 dienos 13 proc. didėja darbo užmokesčio fondas, bet prašėm, kad ministras pirmadienį iki pietų pateiktų patikslintas formuluotes“, – sakė E. Milešinas.

Tuo tarpu dėl mokytojų reikalavimo mažinti klases buvo sutarta dar praėjusiame susitikime.

Ministerija paskelbė, kad leis savivaldybėms didžiausią leistiną mokinių skaičių klasėje mažinti iki keturių mokinių, pradiniame ugdyme – iki dviejų. Dabar maksimalus mokinių skaičius 5–12 klasėse yra 30 mokinių – būtų galima mažinti iki 26, o pradinėse klasėse 24 – būtų galima mažinti iki 22.

Mokytojai žada streiką

Švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas penktadienį tęsė derybas su profesinių sąjungų atstovais dėl algų mokytojams kėlimo, per pirmąjį etapą nesutarus dėl algų kėlimo tempo.

G. Jakštas šią savaitę antradienį per derybas profesinėms sąjungoms pasiūlė atlyginimus pedagogams kitąmet kelti 20,5 procento: nuo sausio – 6 proc., o likusią dalį pridėti rugsėjį. Profsąjungų atstovai su tuo nesutiko, jie reikalauja nuo naujų metų darbo užmokestį didinti svariau.

Ministras anksčiau teigė, kad mokytojų algoms didinti kitais metais papildomai reikės apie 300 mln. eurų, o proporcijų keitimas papildomai didinant atlyginimus nors 1 proc. nuo sausio biudžetui kainuotų apie 10 mln. eurų.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, vadovaujama A. Navicko, praėjusį penktadienį surengė įspėjamąjį streiką, o rugsėjo 29 dieną planuoja pradėti ir tikrąjį. A. Navickas yra sakęs, kad mokytojų algos turėtų augti 56 procentais.

Streiko galimybės neatmeta ir kita – Lietuvos švietimo ir mokslo – profesinė sąjunga. Jos vadovas E. Milešinas tvirtina, kad ministerijos siūlomas atlyginimų augimas netenkina, anot jo, pedagogų alga nuo sausio turi didėti ne mažiau kaip 10 procentų.

G. Jakštas antradienį su profsąjungomis sutarė dėl klasių mažinimo nuo kitų metų rugsėjo, paskelbė, jog iki metų pabaigos bus atlikta mokytojų darbo krūvio analizė.

Vyriausybė yra įsipareigojusi, kad kitąmet pedagogų atlyginimai turi pasiekti 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio.