MINISTRĖ: PAGRINDO DĖL ALYTAUS SKELBTI VALSTYBĖS EKSTREMALIĄ SITUACIJĄ NEBUVO

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė trečiadienį pareiškė, kad teisinio pagrindo skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu dėl gaisro Alytuje nebuvo, ir pažadėjo reguliavimą taisyti.

Gairas Alytaus padangų perdirbimo įmonėje kilo spalio 16 dieną. Ekstremalią situaciją paskelbus Alytaus miesto ir rajono savivaldybėms, po kelių dienų vyriausybinė komisija nusprendė neinicijuoti ekstremalios situacijos paskelbimo valstybės mastu.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ministrė sakė, kad Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijoje specialistai įvertino, jog su gaisro padariniais susidūrė per mažai savivaldybių, taršos matavimai nerodė kritinės būklės, o neramumai, kaip numato įstatymai, netruko bent pusmečio.

„Visi kompetetingų institucijų atstovai, tai yra ir Aplinkos apsaugos agentūros žmonės, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas vertino, ar situacija atitinka (valstybės ekstremalios situacijos – BNS) kriterijus“, – teigė R. Tamašunienė.

„Šiandien vertinant, be abejo, po visos tos situacijos ir užgesinto gaisro, galbūt reikėjo man pačiai imtis atsakomybės, bet taip pat teisiniai dalykai yra tokie, Civilinės saugos įstatymas numato, kada yra skelbiama ekstremali situacija, kada ne“, – sakė ministrė.

„Kada tau kompetetingi specialistai sako duomenis, sako rodiklius, sudėtinga pasakyti, kaip elgtis – ar laužyti teisę ir pasirinkti patikrinti savo improvizacijos galimybes, ar vis dėlto valdyti situaciją“, – pridūrė ji.

Politikė sutiko su konservatoriaus Arvydo Anušausko siūlymu, kad reikia keisti taisykles, kada skelbiama valstybinė ekstremali situacija.

Pasak jos, reikia numatyti galimybę pareigūnams patiems įvertinti realią padėtį, o ne tik vadovautis formaliais rodikliais.

Civilinės saugos įstatymas numato, kada yra skelbiama ekstremali situacija, kada ne.

Kritika ugniagesių vadams

Per Seimo komiteto posėdį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovybė sulaukė kritikos, kad pati tiesiogiai nevadovavo gaisro gesinimui, nors tam buvo išsiųstos didžiausios kokios įmanoma pajėgos.

„Gaisro gesinimo vadovas turėjo būti PAGD atstovas, pageidautina, iš vadovybės“, – sakė socialdemokratė Dovilė Šakalienė.

Departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas kritiką atmetė.

„Ar PAGD vadovas, ar kitas aukščiausio rango kitas pareigūnas būtų ėjęs į gaisravietę gesinti gaisro, tai tas gaisras geriau neužsigesintų“, – tvirtino pareigūnas.

Pasak jo, nuolat keisdamiesi pamainomis gaisrų gesinimo vadovais buvo devyni tinkamą kvalifikaciją turintys pareigūnai: „Jie savo pareigą atliko be priekaištų“.

M. Kanapickas sakė, kad per pirmąsias keturias gaisro dienas Lietuvoje ugniagesiai vyko į dar 800 įvykius, kur atliko skubiuosius veiksmus, tai yra gesino kitus gaisrus ar gelbėjo po eismo įvykių automobiliuose prispaustus žmones.

Pasak jo, PAGD vadovybė turi koordinuoti situaciją visoje Lietuvoje.

„Vadovybės užduotis – užtikrinti darnų visos sistemos veikimą, neapsiribojant vienu konkrečiu įvykiu“, – kalbėjo vienas ugniagesių gelbėtojų vadų.

Vidaus reikalų ministrė pranešė, kad ministerijoje ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente bus altiktas tarnybinis patikrinimas siekiant išsiaiškinti, ar gaisras gesintas laikantis visų galiojančių tvarkų.

„Valstietis“ Audrys Šimas paragino atlikti nepriklausomą tyrimą, nes pareigūnai nesugebės patys savęs įsivertinti kritiškai.

Viceministras buvo Čilėje

Posėdyje audringos politikų reakcijos sulaukė aplinkybė, kad už civilinę saugą atsakingas viceministras Česlovas Mulma gaisro metu buvo išvykęs į Čilę dalyvauti Interpolo renginyje.

Č. Mulma patvirtino, kad iš komandiruotės grįžo spalio 22-ąją, šeštą gaisro dieną, todėl negalėjo patarti ministrei.

„Aš tikrai tomis dienomis nepatarinėjau ministrei, aš buvau išvykęs į Interpolo asamblėją ir grįžau spalio 22 dieną. Neturėjau jokio ryšio ir informacijos apie tai, kas vyksta čia“, – sakė viceministras.

„Aš net nežinojau, kad toks įvykis yra. Aš nebuvau informuotas tą pačią dieną apie tą įvykį, aš sužinojau apie jį vėliau šiek tiek“, – pridūrė jis.

Kilus Seimo narių pasipiktinimui, Č. Mulma tvirtino, kad „šiokią tokią“ informaciją vis dėlto žinojo.

Vidaus reikalų ministrė sakė, kad viceministro komandiruotė buvo svarbi, o ji gavo visus reikalingus patarimus iš kitų specialistų.

„Nieks neplanuoja gaisro ar kitos ekstremalios situacijos ir du viceministrai dalyvavo svarbiose Lietuvai konferencijose“, – kalbėjo R. Tamašunienė.

„Aš neginu, bet sakau, kokia buvo situacija“, – pridūrė ji.

Vadovybės užduotis – užtikrinti darnų visos sistemos veikimą, neapsiribojant vienu konkrečiu įvykiu.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pasiūlė Č. Mulmai pagalvoti apie atsistatydinimą.

„Įsivaizduokite, kaip tai skamba. Žinojo ugniagesiai, žinojo civilinė sauga, žinojo, neabejoju, ministrė, prezidentas, Seimo nariai, o jūs nežinojote. Ar jūs nematote savo asmeninės atsakomybės kaip žmogaus, kurio tai yra darbas?“, – sakė politikas.

„Kaip sakoma, jūs turėjote vieną darbą. Vieną darbą turėjote ir to darbo metu jūs nebuvote, nekėlėte ragelio, neskaitėte elektroninio pašto. Ar jūs tinkamas eiti savo pareigas?“, – piktinosi parlamentaras.

Įmonėje „Ekologistika“ kilęs gaisras vadinamas viena didžiausių šalies ekologinių nelaimių.