MINISTRĖ SAKO SUTARUSI DĖL MOKYTOJŲ ALGŲ, STREIKUOJANTIEJI TAI NEIGIA

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė trečiadienį paskelbė susitarusi su profesinėmis sąjungomis, kaip tobulinti rugsėjį įvestą etatinio pedagogų darbo apmokėjimo modelį, tačiau mokytojų streiką organizuojančios profsąjungos lyderis perspėja, kad išspręsta dar ne viskas.

„Visi šitie siūlymai, kuriuos kartu aptarėme, (...) bus šiandien įforminti protokoliniu susitarimu“, – žurnalistams sakė J. Petrauskienė po kelias valandas trukusių diskusijų su profsąjungų atstovais.

Tačiau pusantros savaitės trunkantį mokytojų streiką inicijavusios profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas BNS teigė, kad galutinis susitarimas dar nepasiektas.

Pasak jo, profsąjunga laukia, kol švietimo ir mokslo ministrė pristatys parengtus siūlymus ketvirtadienį sostinėje suvažiavimą rengiantiems mokytojams.

„Mūsų reikalavimai yra pateikti nuo pernai lapkričio ir mes laukiame į juos konkrečių pasiūlymų, – kalbėjo susitikime ministerijoje dalyvavęs A. Navickas. – Šiandien išklausėme svarstymus, bet jokio susitarimo dar nepasiekėme“.

Jo teigimu, Švietimo ir mokslo ministerija „organizuoja destruktyvias derybas“, imituodami susitarimus su jai palankiomis mokytojų profsąjungomis.

„Tai tik gilina krizę“, – pareiškė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.

Pasak J. Petrauskienės, trečiadienį pasiektas susitarimais bus papildytas ministerijos ir kelių profesinių sąjungų pasirašyta kolektyvinė sutartis dėl etatinio darbo apmokėjimo.

Visgi A. Navicko vadovaujama profsąjunga šios sutarties nėra pasirašiusi.

Švietimo ir mokslo ministrė toliau tvirtino, jog streikuoti padegagoms pagrindo nėra.

„Turime užtikrinti, kad (...) mokytojų nerimas ir nepasitenkinimas būtų pašalintas ir galėtumėme sugrįžti į normalią veiklą, mokytojai galėtų sugrįžti į darbą ir vyktų ugdymo procesas“, – kalbėjo J. Petrauskienė.

„Rytoj susitinkame su profsąjungomis, šiandien sudėliojome tikrai konstruktyviai visus siūlymus. Turime pamatyti, kas yra parašyta, (...) ir priežasties streikuoti tikrai nebebus“, – pridūrė ji.

Pasak ministrės, susitarimui įgyvendinti prireiks kiek koreguoti ir įstatymus.

„Teiksime siulymus, kad pakeitimai būtų pateikti iki šių metų pabaigos“, – sakė J. Petrauskienė.

Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad trečiadienį sutarta padidinti pasirengimui skirtą maksimalų valandų procentą iki 60-ies, taip pat numatyti minimalius pasiruošimui pamokoms skiriamus procentus pagal mokomuosius dalykus.

Anot ministerijos, taip pat susitarta numatyti minimalų metinį valandų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas vadovavimo klasei funkcijai įgyvendinti, sukonkretinti veiklų mokyklos bendruomenei kriterijus, tikslinti specialiojo ugdymo, švietimo pagalbos, namų mokymo finansavimo tvarką.

Sutarta didinti nekontaktinių valandų, skiriamų pasiruošti pamokoms, skaičių viršutinę ribą padidinant nuo 50 iki 60 procentų. Taip pat susitarta detaliau apibrėžti, kiek nekontaktinių valandų galima skirti už pasiruošimą pamokoms įvairių dalykų mokytojams, priklausomai nuo to, kokį dalyką ir kokiose klasėse jie moko, nustatyti minimalią ribą.

Ministerija sako, jog taip pat sutarta nustatyti apatinę ribą, kiek gali būti skiriama valandų už vadovavimą klasei. Siūloma, kad tam galėtų būti skiriama ne mažiau kaip 130 valandų per metus.

Patikslinta, kokiais atvejais pradinių klasių mokytojams turi būti sudaromas pilnas etatas, nes dabar ne visur laikomasi nustatytų reikalavimų. Būtų numatoma, kad pradinių klasių mokytojams, kurie per metus turi 756 kontaktines valandas, turėtų būti sudaromas visas etatas.

Anot ŠMM, trečiadien susitarta peržiūrėti specialiųjų mokyklų ar klasių ugdymo, mokymo namuose finansavimo rodiklius, taip pat vienam mokiniui nustatytą švietimo pagalbos lėšų sumą ir pagal galimybes visas šias sumas padidinti.

Streikuojančios profsąjungos lyderis A. Navickas sako, kad dalis jų reikalavimų sutampa su šiais susitarimais, tačiau kita dalis – ne.

Pavyzdžiui, pasak jo, trečiadienį nebuvo aptartas mokytojų atlyginimų koeficientų didinimas penktadaliu ar klasių mažinimas.

Nuo praėjusios savaitės streikuojantys pedagogai teigia, kad nauja etatinio apmokėjimo sistema yra neskaidri ir neteisinga, nes Švietimo ir mokslo ministerija tinkamai nepasirūpino pertvarkos įgyvendinimu.

Ministerija sako, kad nauja tvarka leido padidinti pedagogų algas ir tolygiau paskirstyti jų krūvį.

Opozicija dėl pertvarkos ir kitų klausimų švietimo ministrei inicijavo interpeliaciją.