Toks nutarimo projektas pirmadienį registruotas teisės aktų registre.

Nutarimo projekte nurodoma, kad tarnybinė nuobauda M. Kairiui, tai yra atleidimas iš pareigų, siūlomas, kadangi tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog LKT vadovas pažeidė Vidaus tarnybos statutą, Biudžetinių įstaigų įstatymą, Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymą, taip pat taisykles, susijusias su įstaigų kontrole, reorganizavimu.

Galutinį sprendimą dėl M. Kairio atleidimo iš pareigų priims Vyriausybė.

Trys pareigūnų profsąjungos prašo valstybės vadovų apginti Kalėjimų tarnybos vadovą

Trys pareigūnų profesinės sąjungos prašo valstybės vadovų stabdyti Teisingumo ministerijos „raganų medžioklę“ ir apginti Kalėjimų tarnybos direktorių M. Kairį.

Jų teigimu, Teisingumo ministerijos pradėta M. Kairio diskreditacijos kampanija gali būti vykdoma siekiant į tarnybos vadovo kėdę pasodinti ministrui ir jo komandai lojalų asmenį.

„Akivaizdu, kad Teisingumo ministerija paprasčiausiai siekia išguiti M. Kairį iš Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus posto. Ir tam, švelniai tariant, yra pasitelkiamos įvairios labai negražios formos: abejotinos reputacijos ir anksčiau savo tarnybinius mundurus ne kartą suteršę žmonės vykdo tarnybinius patikrinimus, vidaus auditus. Manau, kad į visą šią situaciją laikas įsikišti aukščiausiems šalies vadovas“, – sakė Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (VAITĮPS) pirmininkas Vitalijus Jagminas.

Jis su Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (LRITĮPS) vadovu Kęstučiu Pauliuku ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) pirmininke Roma Katiniene pirmadienį išplatino viešą pranešimą.

„Tai, jog virš tarnybos vadovo galvos kaupiasi tamsūs debesys, buvo galima suprasti ir kiek anksčiau. Pavyzdžiui, šio birželio pradžioje, kuomet Apeliaciniam teismui nutraukus beveik 57 mln. eurų vertės viešąjį pirkimą dėl Šiaulių kalėjimo statybos, teisingumo ministras R.s Mockus suskubo pareikšti, kad dėl šio strateginio projekto sužlugdymo kalta Kalėjimų tarnybos vadovybė. Nors pati ministerija taip pat aktyviai dalyvavo šio projekto įgyvendinime“, – teigė V. Jagminas.

Aš manau, kad teisingumo ministras gerokai persistengė pradėdamas šią raganų medžioklę. 

LRITĮPS pirmininko K. Pauliuko tvirtinimu, pataisos įstaigų pareigūnai nepasitiki Teisingumo ministerijos vadovybe.

Anot V. Jagmino, profesinės sąjungos nesiima vertinti M. Kairio veiklos, tačiau joms nerimą kelia metodai, kuriais bandoma atleisti Kalėjimų tarnybos vadovą.

„Šioje istorijoje įdomus ir svarbus dar vienas aspektas. Sklando kalbos, kad prieš dabartinę Kalėjimų tarnybos vadovybę nukreiptiems patikrinimams diriguoja Gintautas Šarauskas, Teisingumo ministerijos Bausmių vykdymo politikos grupės patarėjas. Dar ne taip seniai – Lietuvos kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas. Pareigūnų bendruomenę glumina faktas, jog patikrinimus atlieka žmogus, kuriam vadovaujant Kalėjimų departamente ir šalies įkalinimo įstaigose vyravo netvarka, apibūdinti kuriai tinkamus žodžius rasti nelengva“, – teigė V. Jagminas.

LPPS raštu kreipėsi į vidaus reikalų ministrą su reikalavimu inicijuoti tarnybinius patikrinimus dėl visų vidaus reikalų ministro valdymo srities centrinių ir kitų įstaigų tarnybinio transporto naudojimo.

„Esu tikra, kad valstybėje neturi galioti dvigubi standartai. Mūsų žiniomis, vidaus reikalų ministro valdymo srities centrinių ir kitų statutinių įstaigų vadovai, pavaduotojai naudoja tarnybinį transportą vykimui į darbą ir namo. Prašome ministro atlikti tarnybinius patikrinimus, kad būtų patvirtinta arba paneigta ši mūsų turima informacija“, – sakė R. Katinienė.

Ji priminė, kad praėjusiais metais M. Kairio tarnybinė veikla įvertinta labai gerai, jis skatintas.

„Dabar gi mums visiems bandoma įrodyti, kad viskas staiga pasikeitė. Aš manau, kad teisingumo ministras gerokai persistengė pradėdamas šią raganų medžioklę. Valstybei, pareigūnų bendruomenei jis siunčia paprastą žinią: lojalumas valstybei, teisės aktų viršenybė Teisingumo ministerijoje yra niekinės sąvokos“, – tvirtino R. Katinienė.

Pats M. Kairys Eltai praėjusią savaitę teigė nesutinkantis su jo atžvilgiu atliktų tarnybinių patikrinimų išvadomis. Jis teigė planuojantis skųstis anksčiau ministrų kabinėto priimtus sprendimus jam skirti papeikimą ir griežtą papeikimą.

ELTA primena, kad Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė teisingumo ministro R. Mockaus siūlymui LKT direktoriui M. Kairiui skirti griežtą papeikimą.

R. Mockus Vyriausybės posėdyje sakė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog M. Kairys padarė pažeidimus, susijusius su tarnybinių automobilių naudojimo taisyklėmis, tai yra naudojo tarnybinį automobilį kelionei iš namų į darbą ir atgal, nors taip elgtis pakeistos taisyklės esą neleido.

LKT vadovui, ministrų kabineto sprendimu, prieš kelias savaites jau buvo skirtas vienas papeikimas. Pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą pasiūlė teisingumo ministras R. Mockus, atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo dėl LKT vadovo M. Kairio veiksmų išvadas.

Tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija M. Kairio veiksmuose nustatė kelis pažeidimus. Komisija priėjo išvados, kad LKT vadovas, patvirtindamas Kauno kalėjimo inventorizacijos pirkimo paraišką, pavedęs darbus atlikti išoriniam tiekėjui, viršijo įgaliojimus, pažeidė įstatymo viršenybės principą, neužtikrino, kad LKT lėšos būtų naudojamos taupiai ir racionaliai. Dėl šių pažeidimų esą patirta daugiau nei 35 tūkst. eurų turtinė žala.

M. Kairio veiklą tyrusi komisija taip pat nustatė, kad LKT direktorius neužtikrino viešojo pirkimo skaidrumo.

Anot Teisingumo ministerijos, atliekant tarnybinį patikrinimą, komisija nustatė ir kitus asmenis, kurie galimai nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Nurodoma, kad LKT nebuvo identifikuotas ir suvaldytas interesų konfliktas, kuris galimai paveikė sprendimų priėmimą ir sukėlė abejonių viešųjų pirkimų skaidrumu. Akcentuojama, kad neatskleidus LKT kanclerės L. Valalytės ir politinio komiteto ryšio, nebuvo užkirstas kelias galimai šališkam sprendimų priėmimui viešojo pirkimo procedūrų metu.

Ši informacija perduota Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

LKT kanclerė L. Valalytė yra ir Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, ji anksčiau nurodė priklausanti Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio vadovaujama politiniam komitetui „Vieningas Kaunas“.

M. Kairys į LKT paskirtas praėjusios Seimo kadencijos metu. 2023 metų kovą buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2024 metų gegužės tapo tarnybos direktoriumi.