Rugpjūčio mėnesį pradedu laukti rugsėjo – šiek tiek pavargstu nuo karščio ir bandymo spėti į visus koncertus / piknikus / išvykas prie jūros ir labai smarkiai pasiilgstu rutinos ir ritmo. Todėl mokslo metams kartu su vaikais ruošiuosi noriai.

Jo didenybė sąrašas. Mano vaikai lanko mokyklą, kur reikalingų kanceliarinių priemonių sąrašą atsiunčiamas mokslo metų pabaigoje. Esu jiems už tai labai dėkinga. Jeigu tokio negaunate, pasiruoškite patys. Internete jų galima rasti apsčiai. Kaip ir savaitinio maisto planavimo atveju, nepirkime prieš tai nesusiplanavę. Mokyklos atsiųstus sąrašus papildau skiltimis „Ką ir kiek turime“ (negalioja pirmokams, kuriems viską reikia supirkti nuo nulio), „Kiek galėtų kainuoti“ ir „Kiek kainavo“. Paruoštus sąrašus duodu vaikams, kad inventorizuotų turimus daiktus. Pradinukų sąrašus dar reikėtų peržiūrėti, o vyresnieji su užduotimi gali puikiai susitvarkyti patys. Nepamirškime, kad inventorizuoti reikia ne tik pieštukus ir sąsiuvinius, bet ir sportbačius, sportines kelnes, kurios dažniausiai po vasaros būna per trumpos.

Žaidžiame. Vaikai, peržiūrėdami pirkinių sąrašą, greta trūkstamų daiktų įrašo ir prekės kainą („Kiek galėtų kainuoti“) – tai dar viena galimybė patikrinti, kaip vaikai suvokia daiktų vertę, ir įvertinti, kiek vaikai pasiruošę mokėti (paprastai mano vaikai nurodo tokias kainas, kurios jiems atrodo protingos ir kurias jie sutinka mokėti). Dažnai kyla debatų, kodėl kai kurių prekių kainos taip smarkiai skiriasi. Tarkime, spalvotų pieštukų galime rasti ir už 3 eurus, ir už 13 eurų (net kai spalvų yra tiek pat!). Apsipirkę susirašome, kiek buvo sumokėta, ir įvertiname, koks buvo nuokrypis. Vaikams būna labai smagu ir abi dukros tarpusavyje varžosi, kuri tiksliau atspės kainą, todėl rašo centų tikslumu.

Nusistatome biudžetą. Jeigu rugsėjui ruošiamės ne pirmą kartą, prieš eidami apsipirkti, nusistatome biudžetą. Net jeigu savo vaikui nieko negaila ir galime sau daug leisti, vien mokomaisiais tikslais svarbu gebėti įvertinti savo galimybes ir riboti savo poreikius. Tam, kad vaikas nesirinktų brangiausios kuprinės, brangiausio penalo, brangiausio parkerio ir t. t., savo vaikams kartais, kaip sakau, įjungiu raudoną lemputę: „Jeigu perkame viską, ką išsirinkote, pinigų neužteks.“ Todėl tenka rinktis – gal nebūtinas antras parkeris, spalvotų pieštukų galima susirasti namuose arba nereikia nusipirkti sąsiuvinių iki birželio pabaigos.

Renkamės. Paprastai mokyklinių prekių pirkimą atidedu rugpjūčio mėnesiui. Tiesą sakant, birželį jau nebesinori galvoti apie mokyklą, liepą gaudome saulę ir jūros bangas, o rugpjūtis yra pats tas pasiruošimui. Be to, prekių pasirinkimas būna didesnis, o ir nuolaidų daugiau (bent jau taip save guodžiu). Įprastai su dukromis peržiūrime keletą elektroninių parduotuvių ir palyginame kelių pagrindinių prekių kainas – piešimo sąsiuvinio, spalvotų pieštukų ar klijų. Žinoma, perkame ten, kur kainos žemesnės. Negaliu guldyti galvos, kad taip sumokame mažiausiai, gal kai kurių prekių kaina ir didesnė. Tačiau man patogiau negaišti daug laiko ir viską nusipirkti vienoje vietoje. Parduotuvėje perkame tas prekes, kurias norisi pačiupinėti. Dažnai tai būna kuprinės, pieštukinės, sąsiuviniai (dėl popieriaus kokybės) ir panašios prekės.

Kas moka? Pirmokams viską supirks tėvai, vyresniems vaikams galima perduoti šią atsakomybę mokant kišenpinigius. Kodėl tai gerai? Pirma, vaikas mokosi taupyti dideliam pirkiniui – įprastai didysis kanceliarinių prekių pirkimas vyksta kartą per metus. Antra, vaikas pats vertina daikto kokybę – perkant iš savų pinigų dažniau renkasi pigesnes ar vidutinio brangumo, bet ne pačias brangiausias prekes. Trečia, vaikas labiau tausoja ir vertina turimus daiktus.