Jauni žmonės skatina tobulėti

Pasak D. Briedienės, buvimas šalia jaunų žmonių ją skatina mokytis, tobulėti ir nepamiršti išlaikyti entuziazmo.

„Kas mane įkvepia? Tai, kad aš nuolat mokausi ir dažnai mokausi su jaunesniais savo kolegomis. Bendravimas su jaunais žmonėmis, su įvairaus amžiaus žmonėmis tave skatina tobulėti ir pasitempti“, – teigė progimnazijos vadovė.

Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijos direktorės teigimu, apie pensiją dažniausiai jau galvoja tie mokyklų vadovai, kurie neturi visų reikiamų kompetencijų.

„Aš šiais metais baigiau magistro studijas savo išsvajotame universitete. Kaip žmogus jaučiasi, tą jis ir galvoja. Apie pensiją kalba tie direktoriai, kurie nėra išsilaikę kompetencijų vertinimo. Nes švietimo bendruomenėje vadovams, tai yra nemenkas iššūkis. Aš tas kompetencijas esu įsivertinusi. Mokiausi, apgalvojau, reflektavau savo veiklą. Tad šiuo metu kažkokių didelių iššūkių ir neturiu“, – kalbėjo moteris. 

D. Briedienė pabrėžia, kad pokyčiai mokyklose įvyksta ne per naktį – tam reikia nemažai laiko. Tai gali užtrukti net ir dešimt metų.

„Viskas priklauso nuo to, kokioje situacijoje yra pati institucija. Kiek ji yra apsisprendusi pokyčiams. Yra šalių, kur vadovai yra skiriami tik trejiems metams. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad jau apie trečius metu pradedi matyti tam tikrus dalykus, kas pavyko, ko reikia atsisakyti. Aš stebiu Vilniaus mokyklas, kurios man yra gerai pažįstamos, tai matau, kad reikia dešimt metų pokyčiams. Penkeri metai naujiems pokyčiams ir dar penkeri metai jų įtvirtinimui. Nuo trejų iki dešimties metų jau galime matyti ir stebėti pokytį“, – pasakojo mokyklos vadovė.

Pokyčiai buvo reikalingi

Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijos direktorė pastebi, kad lemtingiems pokyčiams mokykloje padėjo pasiruošusi progimnazijos bendruomenė.

„Aš atėjau iš mokyklos, kuri turi pasirinkusi klasikinio ugdymo kryptį, aš mačiau sėkmingą pavyzdį. Galvojau, kad tikrai reikia tą daryti ir šitoje mokykloje. Mano pasiūlymą patvirtino tėveliai, o mokytojai neprieštaravo. Simono Stanevičiaus progimnazijos mokytojai geba dirbti daugiau arba geba susitelkti labiau nuo pat mokyklos įsikūrimo pradžios“, – sakė moteris.

Anot D. Briedienės, nuo 2019 metų rugsėjo pradžios prasidėjo naujos krypties ieškojimas mokyklai. Nuspręsta atkreipti dėmesį tiek į žmogiškuosius, tiek į finansinius išteklius.

„Pusę metų ieškojome krypties, važinėjome į kitas mokyklas Vilniuje, susitikome su bendruomenėmis. Aš pati kaip direktorė galvojau, kad bus inžinerinė kryptis. Kadangi mūsų mokykla yra Fabijoniškėse, tai pagalvojau, kur aš rasiu inžinierių. Universitetai yra toliau nuo mūsų mikrorajono. Pasižiūrėjome, kokie yra mokytojai, ką jie sugeba. Iš tų pačių resursų mes atradome novatoriško verslumo ugdymo programą. Kuo patraukli ši programa? Tuo, kad jeigu mes mokykloje kalbame apie svajones ir idėjas, tai ši nauja programa kalba apie gyvenimą“, – prisiminė specialistė.

Progimnazijos vadovės teigimu, nauja programa paskatino ne tik patobulinti pamokas, bet ir atnaujinti mokyklos erdves.

„Ši verslumo programa yra parengta organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“, kuri veikia jau daugiau nei 30 metų. Tuo metu, kai pasirinkome šią kryptį – po truputį pradėjome viską dėlioti. Aišku, supratome, kad tai turi būti labai integralu. Ši nauja programa paskatino nerti į naujus inovatyvius projektus, juk pamokos turi būti kokybiškos.

Kas mane įkvepia? Tai, kad aš nuolat mokausi ir dažnai mokausi su jaunesniais savo kolegomis. Bendravimas su jaunais žmonėmis, su įvairaus amžiaus žmonėmis tave skatina tobulėti ir pasitempti. 

Turėjome patobulinti mokyklos erdves, gavome finansavimą iš Vilniaus savivaldybės ir įsteigėme specializuotus kabinetus. Įsteigėme verslumo laboratoriją, muzikos laboratoriją, nes mums yra labai svarbu menai. Turime dvi lauko klases. Pasisekė pakliūti tarp pirmųjų mokyklų, kurioms stadionus sutvarkė. Šiuo metu turime LEGO klasę, net penkis IT kabinetus ir dar du nešiojamų kompiuterių kabinetus“, – džiaugėsi mokyklos direktorė.

Verslumas ugdomas nuo pat mažens

Pasak D. Briedienės, verslumo ir finansinio raštingumo vaikai mokami nuo pat pirmos klasės.

„Yra profesionalios klasės, kur vaikai kuria įmones, jas registruoja ir vėliau pateikia savo idėjas visuomenei. Profesionaliai kuria nuo penktos iki aštuntos klasės. Bet iš tikrųjų bendrovėms ruošiasi ir savo projektus pateikia nuo pat pirmos klasės. Mums labai svarbu, kad kiekvienas mokinys mokykloje pajustų verslumą. Aš turiu idėją, sukuriu verslą ir žiūriu, kaip man čia sekasi. Tačiau svarbu, kad vaikas nenusiviltų, jog nepavyko“, – aiškino specialistė.

Simono Stanevičiaus progimnazijos direktorė pabrėžia, jog toks ugdymas vaikams yra itin naudingas, ypatingai, tai pasijaučia vyresniame amžiuje.

„Kokia tai nauda vaikui? Jis praktiškai nuo penktos iki aštuntos klasės su profesionalia mokytojos ekonomistės pagalba sukuria mažiausiai keturias įmones. Mokiniai išeina į gimnaziją jau mokėdami kurti įmonę, skaičiuoti finansus, pajamas ir išlaidas. Geba parduoti ir pristatyti savo verslą. Man, kaip direktoriai, buvo didžiausias pasiekimas, kai aš pamačiau savo mokinius „Litexpo“ parodoje šalia dvyliktokų, šitaip profesionaliai pristatant savo veiklą“, – kalbėjo D. Briedienė. 

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: