MOKYTOJŲ PROFSĄJUNGOS NETURI VIENINGOS NUOMONĖS, AR G. JAKŠTAS TURĖTŲ TRAUKTIS

Paaiškėjus, jog švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas svarstė apie atsistatydinimą, mokytojų profsąjungos tokį sprendimą vertina nevienodai.

Tačiau, akcentuoja profsąjungų lyderiai, prieš prisiimdamas atsakomybę ministras turi pabaigti pradėtus darbus.

„Tikrai turėtų pasitraukti, tik klausimas, ar atsirastų naujas žmogus, kuris sutiktų bandyti išspręsti situaciją kažkaip. Visi yra įkaitai šioje situacijoje“, – Eltai teigė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas. Visgi, jis pabrėžė, kad didelė dalis atsakomybės tenka ir reformos iniciatorei, buvusiai ministrei Jurgitai Šiugždinienei.

Pasak A. Navicko, LŠDPS palaiko tarpinių patikrinimų idėją, tačiau, jo vertinimu, jiems nespėta tinkamai pasiruošti. Profsąjungos nuomone, šiuo metu vykstančią patikrinimų sesiją reikia atšaukti.

„Politikai visad dengdavosi, kad nebegalima atšaukti, tačiau akivaizdu, kad ir mokiniai priešinasi patikrinimams. Kitą kartą bus pamoka, kad negalima taip lengvabūdiškai pradėti tokių reformų. Manau, kad reikia atsiprašyti, atšaukti, toliau tariantis kaip ateityje būtų geriausia daryti“, – tikino jis.

Visgi, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) laikosi priešingos nuomonės. Jos pirmininko Egidijaus Mileškino nuomone, ministro pasitraukimas vos įpusėjus tarpiniams patikrinimams padarytų dar daugiau žalos.

Kas iš to bus, jei dabar, kai tik įpusėjo tarpiniai patikrinimai, pasitrauktų ministras?

„Kas iš to bus, jei dabar, kai tik įpusėjo tarpiniai patikrinimai, pasitrauktų ministras? Kol suras naują ministrą, kol jis įsivažiuos, tai jokių rezultatų nebus“, – svarstė E. Mileškinas.

Anot jo, G. Jakštas iš pradžių turi pabaigti pradėtus darbus ir tik po to spręsti dėl savo politinės ateities.

E. Mileškinas taip pat pridūrė palaikantis ministerijos siūlymą pirmajai tarpinių patikrinimų kartai palikti galimybę jį perlaikyti kitais metais.

ELTA primena, kad prasidėjus tarpiniams patikrinimams kilo pasipiktinimo banga dėl netinkamai parengtų užduočių. Reaguodamas į kritiką, G. Jakštas pavedė atlikti ekspertinius vertinimus dėl matematikos ir fizikos žinių patikrinimų.

Visgi, ŠMSM vadovybei paskelbus, kad nebus atsitraukta nuo nepasitenkinimą sukėlusių moksleivių tarpinių patikrinimų, Seimo opozicijos atstovai ėmė svarstyti apie interpeliaciją G. Jakštui. Nepasitenkinimą ministro darbu išreiškė ir prezidentas Gitanas Nausėda, pareiškęs, jog padarė klaidą, paskirdamas jį į šias pareigas.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikina penktadienį gavusi G. Jakšto atsistatydinimo raštą, tačiau jo netenkinusi.

Tarpiniuose vienuoliktokų patikrinimuose šįmet dalyvaus daugiau nei 26 tūkst. moksleivių. Jie bus vykdomi nuo kovo 5 dienos iki balandžio 5 dienos, išskyrus chemijos ir istorijos atsiskaitymus, kurie vyks gegužės 6 ir 7 dienomis.

Tarpinio patikrinimo metu galima gauti iki 40 proc. galutinio egzamino vertinimo taškų, kurių užtenka tam, kad egzaminas būtų išlaikytas. Vienuoliktokai laikys po vieną dalyko tarpinį patikrinimą, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos, kurių bus po du.

Jei netenkins gautas rezultatas, tarpinius pasiekimų patikrinimus mokiniai galės perlaikyti iš naujo 2025 m. pavasarį, IV gimnazijos klasėje, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pirmąjį (kalbėjimo) tarpinį patikrinimą. Perlaikymo galimybė bus sudaryta tik vienerius metus – pirmiesiems abiturientams, kurie laiko tarpinius patikrinimus.

Jei per tarpinį patikrinimą mokinys surinks 0 taškų, jis vis tiek galės laikyti to dalyko brandos egzaminą. Dėl pateisinamų priežasčių negalėję dalyvauti tarpiniame patikrinime galės jį laikyti kitais metais, kartu su tuometiniais vienuoliktokais.